Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. G. (R. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. 2015 m. birželio 24 d., apie 2.25 val., Vilniuje, Galvės ir Lentvario gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį Opel Signum, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,46 promilės girtumas (įvertinus paklaidą). Taip R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

R. G. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis nepakluso teisėtam ir akivaizdžiai išreikštam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir nuvažiavo toliau, taip pažeisdamas KET 16 punkto reikalavimus.

Taip pat R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2015 m. birželio 24 d., apie 2.30 val., Lentvario g., Vilniuje, sulaikant jį miške, rankoje laikė automobilio raktelius, o policijos pareigūnams bandant juos paimti, jis pradėjo mosikuotis rankomis ir siekdamas išvengti sulaikymo stumdėsi, taip pasipriešindamas policijos pareigūnams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. G. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog 2015-06-24 jis buvo su draugu mieste truputį išgėrė, tačiau jautėsi gerai, todėl nutarė automobiliu Opel Signum važiuoti namo. Likus porai kilometrų iki namų, Savanorių prospekto gale, jam pasidarė bloga, ėmė pykinti, todėl jis nutarė nusukti nuo kelio, kad galėtų išsivemti. Jam išsivėmus vis tiek suko pilvą, todėl jis sėdėjo miške pritūpęs bei atsirėmęs į medį, laukė, kol pasijus geriau. Automobilis buvo užrakintas, raktelius laikė rankoje. Tuo metu iš kažkur pribėgo šuo, kuris buvo kažkuo aprengtas, pradėjo ant jo loti. Jis manė, kad šuo jį puls, todėl gynėsi nuo jo rankomis. Po kelių sekundžių pribėgo, kaip vėliau paaiškėjo, policininkai, kurių uniformų jis nematė, liepė jam keltis, nes jis buvo pritūpęs. Besikeldamas jis paslydo, bet atsistojo, rankoje laikydamas raktelius nuo automobilio, kad jų nepamestų miške. Policininkai ėmė jį grubiai pulti, nors jis nebandė priešintis, nemosikavo rankomis ir nesistumdė, tačiau jam dėl nežinomų priežasčių pareigūnai papurškė dujas. Pamatę ant rankos piršto uždėtus automobilio raktelius, policininkai liepė juos atiduoti ir jis atidavė raktelius pareigūnams. R. G. teigimu, jis sustojo Lentvario gatvėje, toje vietoje, kur yra išvažinėta žolė ir padaryta kaip automobilio stovėjimo aikštelė. Sustojęs paėjo nuo automobilio apie 30-40 metrų iki miško, buvo vienas. Nežino, kodėl vairavo automobilį neblaivus. Policijos pareigūnų stabdomas nebuvo ir jų automobilio su švyturėliais nematė. Tuo metu Lentvario gatvė buvo tuščia, eismo joje beveik nebuvo, oras drėgnas, silpnai lijo, jo vairuojamo automobilio valytuvai dirbo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. K. paaiškino, kad jis dirba Kelių policijos patruliu. Tikslios datos neatsimena, 2015 m. birželio mėnesį, berods Galvės-Lentvario gatvių sankryžoje, išėjęs į gatvę jis stabdė automobilį. Jų tarnybinis automobilis stovėjo už sankryžos. Stabdomas automobilis, neprivažiavęs jų, iki sankryžos likus apie 30 metrų, pasuko į šoną. Nusukus automobiliui, kurį vairavo vaikinas, jis pakvietė kolegą ir jie, apsisukę, bandė vytis tą automobilį, tačiau pamatė, kad tas automobilis yra sustojęs prie kelio. Prie jų privažiavo kinologai ir su šunimi bandė surasti vairuotoją. Kol liudytojas su porininku apžiūrinėjo automobilį, kiti pareigūnai atvedė vairuotoją, todėl jis nematė, kaip jis buvo sulaikomas. Sulaikytas vairuotojas buvo ramus, nieko neaiškino, jam buvo papurkšta daug dujų, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Liudytojo teigimu, automobilis buvos stabdomas tamsiu paros metu, stabdymo metu tarnybinio automobilio šviesos signalų nebuvo, nes buvo silpnas akumuliatorius. Nuo stabdymo vietos automobilis buvo nuvažiavęs gal 400 metrų ir policijos pareigūnams apsisukus ir pradėjus jį vytis, šio automobilio akiratyje jie nematė, automobilį pamatė jau sustojusį šalia kelio, vairuotojo jame nebuvo, automobilis buvo užrakintas. Liudytojo teigimu, teritorija, kurioje buvo stabdomas automobilis, buvo apšviesta kelio apšvietimais ir jis neatsimena, ar stabdant buvo garsinis signalas. Buvo per toli, tad akių kontakto su vairuotoju nematė. Taip pat jis neatsimena, kiek jis buvo įžengęs į kelią. Stabdė su krivule.

Liudytojas R. M. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra Kelių policijos patrulis. 2015 m. birželio 24 d. jam dirbant su porininku M. K. Galvės-Lentvario gatvių sankryžoje jie pasirinktinai stabdė automobilius ir tikrino vairuotojus. Jam tikrinant vieno vairuotojo dokumentus, jo kolega K. sušuko, kad vienas automobilis nusuko į Lentvario pusę. Jie įsėdo į tarnybinį automobilį į nuvažiavo paskui nusukusį automobilį. Įvažiavus į Lentvario gatvę liudytojas, vairavęs tarnybinį automobilį, pasukusio ir važiuojančio automobilio nematė, tik vėliau pamatė stovintį automobilį prie kelio, kurio durys buvo užrakintos ir vairuotojo jame nebuvo. Kol važiavo paskui automobilį, pareigūnai apie tai pranešė budėtojui. Taip pat vėliau jie pranešė budėtojui, kad rado užrakintą automobilį be vairuotojo, todėl kinologai pasiūlė pagalbą, nes patiems lįsti į miško masyvą nakties metu buvo nesaugu. Kinologams atvažiavus maždaug po 2 minučių, jie surado administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį ir jį atvedė. Jis nelabai orientavosi aplinkoje, dėl liudytojui nežinomų priežasčių jam buvo papurkšta dujomis. Atlikus sulaikyto asmens apžiūrą buvo rasti dokumentai, taip pat jam buvo nustatytas girtumas, jis pristatytas į policijos komisariatą, o automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Liudytojo teigimu, šio įvykio metu matomumas buvo gana blogas, nes visą vakarą lijo, o paryčiui buvo rūkas. Gatvė buvo apšviesta, tačiau idealių sąlygų nebuvo, švietė tik du gatvės žibintai. Stabdymo metu tarnybinis automobilis stovėjo be įjungtų švyturėlių. Važiuojant paskui nusukusį automobilį, švyturėliai ir garsinis signalas naudojamas nebuvo, nes tam nebuvo jokio poreikio. Nuo policijos pareigūno M. K. stovėjimo vietos iki posūkio, į kurį įsuko stabdomas automobilis, buvo apie 30 metrų atstumas. Šis automobilis buvo rastas maždaug 500-600 metrų atstumu nuo jo stabdymo vietos ir jie pirmi prie jo privažiavo. Kai kinologai atvedė sulaikytą asmenį, jis nieko nesakė, buvo šoko būsenoje, verkė nuo panaudotų dujų. Liudytojas atliko šio asmens apžiūrą, apžiūrėjo dokumentus, davė pūsti į alkotesterį. Automobilio rakteliai buvo kišenėje. Liudytojui nežinoma, dėl kokių priežasčių buvo panaudotos ašarinės dujos.

Liudytojas – policijos pareigūnas T. K. teismo posėdyje nurodė, kad patruliavimo metu iš Kelių policijos patrulių gautas pranešimas, kad Lentvario sankryžoje nestoja automobilis. Nusivijus šį automobilį, jis buvo rastas šalia kelio užrakintas, tačiau vairuotojo jame nebuvo, jis pasišalino į mišką. Bandant surasti pasišalinusį asmenį, porininkė panaudojo šunį. Netoliese šuo rado gulintį žmogų, t.y. pasišalinusį vairuotoją, šuo nelojo. Vairuotojas gulėjo ant žemės, rankoje turėjo automobilio raktelius. Šis žmogus miegojo, ar apsimetinėjo miegantis, todėl pareigūnai bandė jį pakelti. Automobilio vairuotojas išsigandęs šuns, ar pareigūnų susvirduliavo, gal stumtelėjo, todėl jie, vedini savisaugos instinkto, panaudojo ašarines dujas, nes nakties metu nematė ir nežinojo ką šis asmuo dar turi rankose. Sulaikytas asmuo rankose turėjo tik automobilio raktelius, kažko kito pareigūnai jo rankose nematė. Jis iš miško buvo išvestas su šuns pagalba. Liudytojo teigimu, sulaikytas asmuo sąmoningai policijos pareigūnams nesipriešino ir išvengti sulaikymo nebandė, nesikeikė ir nemosikavo rankomis. Jis taip pat niekuo nesiskundė, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo adekvatus. Ieškant pabėgusio asmens šuns pagalba buvo naudojami prožektoriai, kad niekur neužkliūti ir nepasimesti, nes buvo tamsu. Kelių policijos patrulių prašymu jie nugabeno sulaikytą asmenį į policijos komisariatą, surašė tarnybinius pranešimus ir išvažiavo, nes Kelių policijos patruliai turėjo suorganizuoti automobilio nugabenimą į mokamą stovėjimo aikštelę. Policijos pareigūnai apžiūrėjo kiek įmanoma vietą, kurioje buvo sulaikytas administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo, tačiau jokių požymių, kad toje vietoje buvo vemta, nepastebėjo. Sulaikytas asmuo buvo netoli nubėgęs į mišką.

Apklausta teismo posėdyje policijos pareigūnė L. M. paaiškino, kad buvo gautas pranešimas, jog nestoja automobilis, stabdomas Kelių policijos pareigūnų, kurio vairuotojas vėliau sustojęs pabėgo į mišką. Atvykus į vietą jie panaudojo tarnybinį šunį, kurio pagalba ir buvo surastas pabėgęs vairuotojas. Suradęs žmogų šuo turėjo suloti. Kadangi jie buvo netoli, tai pamatę susidomėjusio šuns reakciją pareigūnai priėjo ir pamatė ant žemės gulintį žmogų. Liudytojai nežinoma, kodėl tas žmogus gulėjo ant žemės, galimai miegojo arba slėpėsi. Jie pakėlė tą žmogų ir gavosi taip, kad jo atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos. Jai taip pat nežinoma, dėl kokių priežasčių buvo panaudotos dujos, galbūt atsikeldamas žmogus atsirėmė į pareigūną, gal susvirduliavo ar nevykdė reikalavimų, nes buvo girtas, gal nepamatė, jog tai policijos pareigūnai. Sąmoningo pasipriešinimo nebuvo. Ieškant pabėgusio asmens buvo naudojami prožektoriai, nes ten yra miškas ir kitaip apšvieti vietos neįmanoma, buvo tamsu. Sulaikius asmenį buvo apžiūrėta vieta 1,5 metro spinduliu, tačiau nieko neįprasto joje nepastebėjo, vėmimo vietos nematė. Sulaikytas asmuo automobilio raktelius berods turėjo rankose. Administracinio teisės pažeidimo protokolo šiam asmeniui jie nerašė, atvežę jį į policijos komisariatą surašė tarnybinius pranešimus ir išvažiavo.

Dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

R. G. kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę policijos pareigūnai M. K., R. M., taip pat atvykę į įvykio vietą vėliau pareigūnai T. K. ir L. M., kurie duodami parodymus teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, jog nusukus stabdomam automobiliui į šoną, jo vairuotojui nubėgus į mišką bei palikus užrakintą automobilį šalikėlėje, automobilio vairuotojas miške buvo rastas tarnybinio šuns pagalba. Surastas R. G. rankose laikė automobilio raktelius, buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas girtumo laipsnis, jis nuvežtas į policijos komisariatą, o automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie neprieštarauja vieni kitiems, yra analogiški policijos pareigūno M. K. nagrinėjamo įvykio dieną rašytam tarnybiniam pranešimui (b.l. 5) bei paremti kita bylos medžiaga. Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas (b.l. 7) patvirtina, kad R. G. 2015-06-24, 02.49 val. buvo nustatytas 1,49 promilės girtumas. Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato (b.l. 6) matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2015-07-28, yra galima ± 1,7 % matavimo paklaida. Ji vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuotinas 1,46 ‰ neblaivumas. Pats R. G. teismo posėdžio metu dėl šio pažeidimo savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad buvo mieste išgėręs alkoholio, jautėsi gerai, todėl neblaivus važiavo namo. Nuoširdžiai gailėjosi padaręs šį teisės pažeidimą. Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Sprendžiant patraukimo administracinėn atsakomybėn klausimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl nepaklusimo uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui stabdyti transporto priemonę, viena iš esminių nustatytinų aplinkybių, leidžiančių spręsti apie asmens kaltę, yra reali, akivaizdi galimybė asmeniui suvokti, kad jis yra stabdomas policijos pareigūnų.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ginčija savo kaltę teigdamas, jog jam pasijutus blogai ir ėmus pykinti, jis nutarė nusukti nuo kelio ir išsivemti. Policijos pareigūnų stabdomas nebuvo ir jų automobilio su švyturėliais nematė.

Apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai M. K. ir R. M. nurodė, kad jų tarnybiniam automobiliui stovint už Galvės-Lentvario gatvių sankryžos, M. K. stabdė automobilį, kuris, neprivažiavęs iki sankryžos apie 30 metrų, pasuko į šoną, todėl policijos pareigūnai nuvažiavo paskui nusukusį automobilį, kurį rado užrakintą 400-600 metrų atstumu nuo jo stabdymo vietos. Abiejų liudytojų teigimu, tai įvyko tamsiu paros metu, teritorija, kurioje buvos stabdomas automobilis, buvo apšviesta tik dviem gatvės žibintais, matomumas buvo gana blogas, nes visą vakarą lijo, o paryčiui buvo rūkas. Stabdymo metu tarnybinis automobilis stovėjo be įjungtų švyturėlių, M. K. nepatvirtino buvus akių kontaktui su vairuotoju. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnas R. M. apskritai nematė, kaip buvo stabdomas automobilis, jis tik išgirdo porininko M. K. šauksmą, kad stabdomas automobilis pasuko į Lentvario gatvę. Abiejų policijos pareigūnų teigimu, važiuojant paskui nusukusį automobilį, jie buvo pametę jį iš akiračio ir tik po to pamatė šį automobilį stovintį šalikėlėje, kuris buvo užrakintas ir vairuotojo jame nebuvo. Be to, policijos pareigūnai nurodė, kad važiuojant paskui nusukusį automobilį, švyturėliai ir garsinis signalas taip pat naudojami nebuvo, nes tam nebuvo jokio poreikio.

Administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas pateikė teismui išrašus iš maps.lt svetainės bei Galvės-Lentvario gatvių sankryžos nuotraukas, pagal kurias, apytiksliais skaičiavimais, atstumas nuo policijos pareigūnų nurodytos stovėjimo vietos iki posūkio į Lentvario pusę yra apie 66 metrai. Liudytojų ir R. G. paaiškinimais nuo stabdymo vietos iki vietos, kur buvo paliktas stovėti automobilis, buvo keli šimtai metrų.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad policijos pareigūnų nurodytos automobilio stabdymo aplinkybės nepaneigia administracinėn atsakomybėn trauktino asmens versijos, jog jis nusuko į šoną pasijutęs blogai, o jo stabdančių pareigūnų apskritai nematė. Šią versiją patvirtina ir ta aplinkybė, kad automobilis buvo rastas sustojęs netoli nuo stabdymo vietos sustojęs, nors galimybę apskritai pasišalinti iš šios teritorijos jis turėjo.

Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Policijos generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 26.3 punktą, kuris numato, kad tamsiuoju paros metu policijos pareigūnai privalo stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba skrituliu su raudonu atšvaitu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius. Toks reglamentavimas užtikrina galimybę stabdomam vairuotojui pastebėti ir suvokti, kad jis yra stabdomas.

Šioje byloje yra nustatyta, kad policijos pareigūnai R. G. vairuojamą automobilį stabdė tik krivule, tarnybinės transporto priemonės švyturėliai nei stabdymo, nei važiavimo iš paskos metu nebuvo įjungti, dėl to stabdomam asmeniui, įvertinus gana nemažą atstumą nuo pareigūnų stovėjimo vietos iki posūkio bei blogą matomumą tamsiu paros metu, nebuvo užtikrinta galimybė aiškiai pastebėti ir suvokti, jog jis yra stabdomas.

Nors apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai T. K. ir L. M., tarnybinio šuns pagalba suradę miške gulintį R. G., nurodė, kad jokių vėmimo pėdsakų nematė, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, taip pat nepaneigia R. G. iškeltos versijos. Policijos pareigūnų teigimu, jie tamsiu paros metu, pasišviesdami prožektoriais, apžiūrėjo R. G. suradimo vietą tik nedideliu spinduliu, todėl vėmimo vietos galėjo ir nepamatyti.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad R. G. akivaizdžiai suvokė esantis stabdomas policijos pareigūnų bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas sprendžia, jog neįrodyta, kad R. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 187 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasipriešinimą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas. Šiame straipsnyje numatytas pažeidimas padaromas tik tyčia, t.y. kai jį padaręs asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba nors ir nenori šių pasekmių, tačiau sąmoningai leidžia joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo ginčija savo kaltę, teigdamas, jog sąmoningai policijos pareigūnams nesipriešino, būdamas girtas, policijos pareigūnų reikalavimu keldamasis nuo žemės, paslydo, galimai atsirėmė į pareigūną ir jam dėl nežinomos priežasties buvo papukšta ašarinių dujų. Rankomis nesimosikavo ir nesistengė išvengti sulaikymo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje nėra surinka pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Policijos pareigūnai T. K. ir L. M., rašydami tarnybinius pranešimus nagrinėjamo įvykio dieną, nurodė, kad radus miške tarnybinio šuns pagalba gulintį R. G., rankose laikantį automobilio raktelius, jie norėjo juos paimti, bet R. G. atsistojo, pradėjo mosikuotis rankomis bei stumdytis, todėl buvo panaudota spec.priemonė – dujos (b.l. 3, 4).

Apklausti teismo posėdyje liudytojais bei būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, šie policijos pareigūnai patikslino savo tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad tamsiu paros metu išsigandęs šuns ar policijos pareigūnų, automobilio vairuotojas besikeldamas gal stumtelėjo T. K., todėl jis, vedinas savisaugos instinkto, panaudojo ašarines dujas, nes nakties metu nematė ir nežinojo ką sulaikytas asmuo, be raktelių, dar turi rankose. Policijos pareigūnų teigimu, R. G. sąmoningai policijos pareigūnams nesipriešino, nebandė išvengti sulaikymo, nesikeikė ir nemosikavo rankomis. Sprendimą surašyti R. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį priėmė ne jie, o Vilniaus miesto 2 policijos komisariato, į kurį buvo nuvežtas R. G. dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, pareigūnai.

Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, kadangi jie asmeniškai administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nepažįsta bei byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad šie pareigūnai būtų suinteresuoti bylos baigtimi, tad teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi jų teismo posėdžio metu duotais parodymais.

Pažymėtina ir tai, kad L. M. ir T. K. atvedus R. G. prie tarnybinio automobilio, prie kurio buvo policijos pareigūnai M. K. ir R. M., pastarieji taip pat nurodė, kad R. G. buvo ramus, nieko nesakė, verkė nuo panaudotų dujų, nesipriešindamas sutiko tikrintis alkotesteriu girtumą.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgus į tai, kad R. G. kategoriškai neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o apklausti teismo posėdyje liudytojais policijos pareigūnai taip pat nepatvirtino sąmoningo R. G. pasipriešinimo policijos pareigūnams fakto, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių R. G. kaltę, padarius ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – R. G. prisipažino paradęs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo nakties metu, esant blogam matomumui) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius R. G. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET ir kitų rūšių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Nors pažyma apie R. G. baustumą patvirtina, kad jam 2014-12-01 ir 2015-02-20 buvo surašyti protokolai su administraciniu nurodymu už tai, kad perėjo per važiuojamąją dalį degant draudžiamam signalui bei viršijo leistiną greitį, R. G. skirtas baudas sumokėjo 2014-12-15 ir 2015-02-26, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika ((Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn. Darbe charakterizuojamas teigiamai. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, R. G. skirtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta nuobauda.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi R. G. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad jis neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, teismas

nutaria:

R. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 300 € (trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

R. G. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 07-15-9393433. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.