Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 3 d. nutartimi nuteistojo A. V. prašymą dėl jam priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo pagal teismingumą perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 13 d. nutartimi, kuria prašoma prašymą dėl nuosprendžių peržiūrėjimo perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo prašymas perduotinas nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.

4. Pagal BPK 230 straipsnį teismų ginčą dėl bylų teismingumo išsprendžia aukštesniojo teismo pirmininkas ar šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas. Aptariamu atveju ginčas dėl bylos teismingumo kilo tarp apylinkės ir apygardos teismo, todėl klausimą dėl bylos teismingumo sprendžia Lietuvos apeliacinis teismas.

5. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

6. Lietuvos apeliacinis teismas spręsdamas panašaus pobūdžio ginčą jau yra pasisakęs, kad: 1) BPK 362¹ straipsnyje įtvirtinta sąvoka „vėliausią nuosprendį priėmęs teismas“ turi būti aiškinama kaip „vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas“, t. y. teismas, priėmęs nuosprendį, kuriame taikytos BK nuostatos ir kurių pakeitimai lengvina asmenų teisinę padėtį (laikantis taisyklės, kad jei bent vieną peržiūrėtiną nuosprendį priėmė apygardos teismas, klausimą dėl visų nuosprendžių peržiūrėjimo privalo spręsti būtent apygardos teismas); 2) sprendžiant dėl nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų įtakos nuteistųjų teisinei padėčiai ir nustatant kuris konkretus teismas yra vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmęs teismas, turi būti įvertinamos abiejų aktualių įstatymų (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis) nuostatos bei pakeitimo įstatymą dėl įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarkos (2024 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. XIV-3033) nuostatos (žr., Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1T-4-1020/2025).

7. Iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja gavusi nuteistojo A. V. prašymą, vadovaudamasi BPK 362¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašymą priėmė nagrinėti, išsireikalavo prašymo nagrinėjimui reikalingą papildomą medžiagą, paskyrė teismo posėdžio datą ir bylos nagrinėjimo metu nutarė bylą su nuteistojo A. V. prašymu perduoti nagrinėti apygardos teismui, kadangi vieną iš vykdomų nuosprendžių yra priėmęs apygardos teismas. Iš nutarties turinio matyti, kad teisėja, perduodama bylą pagal teismingumą apygardos teismui, iš esmės nevertino aplinkybių ar apygardos teismo priimtas nuosprendis turėtų būti peržiūrėtas. Šiame kontekste pažymėtina, kad apylinkės teismas tokioje situacijoje turėjo preliminariai įvertinti, ar Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra peržiūrėtinas, t. y. ar po nuosprendžio priėmimo buvo pakeistos BK specialiosios ar bendrosios dalies nuostatos, ar šiuo metu priimtos BK bendrosios dalies nuostatos turi visišką ar ribotą grįžtamąją galią, ar nuteistasis pateiktame prašyme apskritai nurodė kokius nors argumentus dėl apygardos teismo nuosprendžio, kuris preliminariai vertinant nėra peržiūrėtinas.

8. Nagrinėjamoje situacijoje prašymą pateikęs nuteistasis A. V. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, t. y. pagal įstatymo nuostatas, kurios nebuvo pakeistos 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, todėl šiuo atveju nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai A. V. teisinės padėties nekeičia. Šios bylos nagrinėjimas instancine tvarka jau yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti teisinę padėtį lengvinančių BK bendrosios dalies pakeitimų (pvz., BK 61 straipsnio 1 dalies, kurioje neliko nuostatos dėl bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio), turinčių ribotą grįžtamąją galią (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose). Pats nuteistasis pateiktame prašyme jokių argumentų dėl apygardos teismo peržiūrėjimo nėra nurodęs, taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą vertinti, kad 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK pakeitimai dėl kokių nors aplinkybių lengvintų nuteistojo teisinę padėtį pagal Klaipėdos apygardos teismo priimtą nuosprendį. Taip pat nėra pagrindo vertinti, kad pagal minėtą nuosprendį dėl kokių nors aplinkybių lengvintų nuteistojo teisinę padėtį ir 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai.

9. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 1 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį. Taigi, A. V. minėtu nuosprendžiu nuteistas, be kita ko, ir pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, t. y. pagal įstatymo nuostatą, kuri buvo pakeista 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, įrašant į sankciją alternatyvias bausmes – baudą ir laisvės apribojimą, todėl tai laikytina asmens teisinę padėtį lengvinančiu pakeitimu. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo pateiktą bendro pobūdžio prašymą, peržiūrėti jam priimtus nuosprendžius ir pritaikyti įstatymų lengvinančias ar jo teisinę padėtį švelninančias nuostatas, apygardos teismas pagrįstai nutartyje nurodė ir tai, kad šiuo atveju gali būti pagrindas svarstyti klausimą ir dėl galimo A. V. teisinės padėties švelninimo, įvertinus nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus dėl BK 182 straipsnio 2 dalies nuostatų.

10. Taigi, atsižvelgiant į tai, vėliausią peržiūrėtiną nuosprendį priėmusiu teismu laikytinas Alytaus apylinkės teismas, todėl byla dėl nuteistojo A. V. prašymo dėl jam priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo perduotinas nagrinėti Alytaus apylinkės teismui. Šis teismas gali peržiūrėti ir kitus apylinkių teismų priimtus teismo nuosprendžius, tačiau negali įsiterpti į apygardos teismo kompetenciją ir peržiūrėti apygardos teismo nuosprendžio. Tokiu atveju nuteistasis, net ir įžvelgęs pagrindą apygardos teismo nuosprendžio peržiūrėjimui, nepraras galimybės prašyti šio teismo spręsti klausimą dėl įstatymo švelninančio jo teisinę padėtį pritaikymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. prašymą dėl jam priimtų nuosprendžių peržiūrėjimo perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.