Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euro Asista“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

UAB „Euro Asista“ (toliau – ir Bendrovė) 2017 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ir prašė atleisti nuo VMI priskaičiuotų 2 165,73 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių ir užskaityti sumokėtus delspinigius už 2017 m. lapkričio mėn. PVM įmoką (b. l. 7).VMI 2018 m. sausio 11 raštu Nr.(21.195)RKD – 111 (toliau — ir Skundžiamas sprendimas) informavo Bendrovę, kad nenagrinės jos pateikto 2017 m. gruodžio mėn. 6 d. prašymo, nes priskaičiuotus delspinigius Bendrovė yra sumokėjusi (b. l. 5–6).Pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti VMI 2018 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. (21.195)RKD-111 ir atleisti nuo delspinigių, kurie sudaro 2 165,73 Eur (b. 1. 1–3).Skunde paaiškina, kad VMI 2017 m. lapkričio 30 d. atliko Bendrovės PVM nepriemokos delspinigių perskaičiavimą už 2014–2016 metų laikotarpį ir pateikė apskaitos skyriui 2 165,73 Eur delspinigių nepriemoką. Bendrovės PVM nepriemokos atsiradimo priežastis – Bendrovė pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2014–2016 m. laikotarpį. Bendrovei susidarė mokėtinas PVM arba PVM nepriemoka, kadangi 2017 m. rugsėjo mėnesį UAB „Automera“ pateikė patikslintas kreditines PVM sąskaitas faktūras Bendrovei. Tokiu pagrindu, UAB „Automera „VMI apskaitos kortelėje atsirado PVM permoka už 2014–2016 m. laikotarpį, atitinkamai už 2014 metus – 5 957,11 eurų, už 2015 metus – 12 185,17 eurų ir už 2016 metus – 1 6601,76 eurų. Gavus UAB „Automera“ patikslintas kreditines PVM sąskaitas faktūras, Bendrovėje atsirado PVM nepriemoka už 2014 – 2016 m. laikotarpį, atitinkamai už 2014 metus – 2 085 eurų, už 2015 metus – 3 777 eurų ir už 2016 metus – 3 486 eurų.“ Bendrovė nurodė priežastį, kurios pagrindu VMI priskaičiavo delspinigius, tačiau valstybės biudžetas žalos nepatyrė, nes valstybės biudžetas turi UAB „Automera“ atitinkamos sumos permoką.Bendrovės manymu, delspinigiai, kurie apskaičiuoti ir nurašyti nuo Bendrovės banko sąskaitos yra neadekvati priemonė tikslui, kurio yra siekiama, nes valstybės biudžetas nepatyrė žalos. Tai, kad VMI nenagrinėja Bendrovės prašymo atleisti nuo priskaičiuotų delspinigių dėl to, kad VMI jau nusirašė priskaičiuotus delspinigius, prieštarauja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintam teisingumo principui bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintiems objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principams.Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą patenkinti, palaikė skunde išdėstytus argumentus.Atsakovė VMI nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti.Atsiliepime (b. 1. 13–15) paaiškina, kad VMI informacinių duomenų bazių duomenimis (MAIS), 2017 m. gruodžio 4 d. pareiškėjai buvo apskaičiuota 2 097,22 Eur PVM delspinigių ir 8,43 Eur GPM delspinigių, viso 2 105,65 EUR. Pareiškėjos 2 105,73 Eur delspinigių nepriemoka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatyme 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, 2017 m. gruodžio 5 d. buvo nurašyta iš pareiškėjos sąskaitos pagal VMI 2017 m. gruodžio 4 d. nurodymą Nr. (23.31-08) 46-282287. Pareiškėjos 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas atleisti pareiškėją nuo 2 165,73 PVM delspinigių VMI buvo gautas 2017 m. gruodžio 13 d., pareiškėjos 2 105,73 EUR delspinigių nepriemoka buvo nurašyta iš pareiškėjos sąskaitos 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. pareiškėjos prašymo pateikimo dienai delspinigių nepriemoka jau buvo sumokėta (išieškota), todėl VMI teisėtai ir pagrįstai pareiškėjos prašymą atleisti nuo 2 165,73 PVM delspinigių paliko nenagrinėtą. Inspekcija skundžiamu sprendimu tinkamai informavo pareiškėją.Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas yra kilęs dėl VMI 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. (21.195)RKD-111 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-282287 nurodė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų (b. 1. 20). VMI, vykdydama šį nurodymą, 2017 m. gruodžio 5 d. iš pareiškėjos sąskaitos nurašė 2 105,73 Eur PVM delspinigių.Pareiškėja 2017 m. gruodžio 6 d. prašymu kreipėsi į VMI, prašydama atleisti nuo priskaičiuotų 2 165,73 Eur PVM delspinigių ir užskaityti sumokėtus delspinigius už 2017 m. lapkričio mėn. PVM įmoką (b. 1. 17).VMI 2018 m. sausio 11 d. raštu Nr.(21.195)RKD-l 11 informavo pareiškėją, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą ir baigiami skaičiuoti mokesčio sumokėjimo (sugrąžinimo) į biudžetą dieną (įskaitytinai) arba tą dieną, kai mokestinė prievolė pasibaigia kitais šio įstatymo 93 straipsnio nustatytais pagrindais. Rašte pažymėjo, kad prašymo nagrinėjimo metu VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu nurodė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką nuo pareiškėjos kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų (b. 1. 20), todėl, vykdydama šį nurodymą, VMI 2017 m. gruodžio 5 d. iš pareiškėjos sąskaitos nurašė 2 105,73 Eur PVM delspinigių. Taigi prašymo pateikimo dieną, šio rašto rengimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 10 d. PVM delspinigiai pareiškėjai nėra apskaičiuoti, todėl prašymas paliktas nenagrinėtas (b. 1. 18–19).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) ir VMI viršininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 (2012 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. VA-89 redakcija) patvirtintos atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės (toliau – ir Atleidimo taisyklės).Mokesčiai yra sudėtinė valstybės biudžeto dalis. Valstybės biudžetas nukreiptas į visuomenės interesų tenkinimą. Lietuvos Respublikos biudžete yra sukaupiama nacionalinių pajamų dalis, kuri sudaro būtinas sąlygas įgyvendinti valstybės švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo bei socialinės šalpos, gamtos apsaugos programas, plėtoti ūkį, išlaikyti valstybės valdžios ir valstybės valdymo įstaigas bei stiprinti krašto apsaugą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio antroje dalyje teigiama, kad „valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. Laiku nesumokėjus mokesčių valstybei pastarajai kyla finansinių problemų, todėl siekiant atgrasyti nuo tokio pobūdžio mokesčių mokėtojų veiksmų, taikomi mokestinių prievolių užtikrinimo būdai ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms galima išimtis.MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio Įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindai. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleistas būtent nuo nesumokėtų (neišieškotų) mokesčių. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad PVM delspinigių ginčo suma buvo išieškota VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. (23.31-08) 467-282287 (b. 1. 20), t. y. dar iki pareiškėjai kreipiantis į VMI dėl atleidimo nuo delspinigių, o pareiškėja šio sprendimo neskundė, nors būtent minėtu sprendimui buvo nurašyta pareiškėjos mokestinė nepriemoka ir būtent šis sprendimas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. Pareiškėjos teiginiai, kad tuo metu kai vyko mokestinės nepriemokos išieškojimas sirgo pareiškėjos buhalterė neturi reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui, todėl teismas dėl to daugiau nepasisakys.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad: „Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus“ <...> , „išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, šia įstatymo nuostata nėra daroma išimtis bei nesuteikiama teisė mokesčių administratoriui, kaip viešojo administravimo subjektui, nepaisyti kitų jo veiklą reguliuojančių įstatymų, šiuo atveju – Viešojo administravimo įstatymo. Iš tiesų aptariama Mokesčių administravimo įstatymo nuostata negali būti aiškinama kaip paneigianti mokesčių administratoriaus pareigą pagrįsti jo mokesčių mokėtojo atžvilgiu priimamus sprendimus. Pastarųjų sprendimų priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai turi būti žinomi ne tik mokesčių administratoriui, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu šis sprendimas priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas“ <...> „mokesčių administratoriaus veikla privalo griežtai atitikti įstatymų reikalavimus, būti pagrįsta teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, tiesiogiai susieta su įstatymų pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimu“ (LVAT administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, LVAT praktiką, taip pat VMI 2018 m. sausio 11 d. sprendimo Nr.(21.195)RKD-l 11 turinį, laiko, kad VMI objektyviai ir laiku išnagrinėjo pareiškėjos 2017 m. gruodžio 6 d. prašymą dėl delspinigių atleidimo, nes ginčijamas sprendimas (VMI 2018 m. sausio 11 d. raštas Nr.(21,195)RKD-111) atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, ginčijamu sprendimu nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, pareiškėja ginčijamą sprendimą gavo laiku, jį apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtą sprendimą. Taigi pareiškėjos 2017 m. gruodžio 6 d. prašymas dėl delspinigių atleidimo yra tinkamai išnagrinėtas, pareiškėjos atstovas teismo posėdyje šį sprendimą vertino kaip sukeliantį jai teisines pasekmes (atsisakyta tenkinti jos prašymą), todėl teismo vertinimu, VMI nepagrįstai jį laikė nenagrinėtu. Be to, pareiškėja nepasinaudojo savo teise apskųsti VMI 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo VMI nusprendė nurašyti 2 105,73 Eur mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių mokesčio mokėtojų sąskaitų. Pareiškėja šį sprendimą gavo, jo neskundė, nors būtent šis sprendimas sukelia jai teisines pasekmes, tai teismo posėdyje patvirtino pareiškėjos atstovas.Todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, darytina išvada, kad atleisti pareiškėją nuo PVM delspinigių VMI neturėjo jokio teisinio pagrindo, nes nei prašymo pateikimo dieną, nei ginčijamo sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2018 m. sausio 11 d. PVM delspinigiai pareiškėjai nebuvo apskaičiuoti, VMI iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, VMI 2018 m. sausio 11 d. raštas Nr. (21.195)RKD-111 paliekamas nepakeistas, pareiškėjos reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teismui konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo 2 165,73 Eur PVM delspinigių.Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Heile v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A-261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Euro Asista“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.