Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-09-07 · Civilinė byla Nr. 2A-1144-123/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-09-07
Bylos Nr.
2A-1144-123/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03952-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alona Romanovienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sadvita“
Ieškovas
E. B.
Kategorijos
  • 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1144-123/2012

Teisėjas Saulius Zajarskas Proceso Nr. 2-06-3-03952-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.1.1; 50.1; 50.5; 99.5; 121.21(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. rugsėjo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alonos Romanovienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sadvita“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėta ir skolos už patalpų nuomą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 2009-01-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20090131/1 nutraukimą nuo 2010-04-15 neteisėtu ir pripažinti sutartį nutraukta nuo 2010-07-15 bei priteisti 5354,40 Lt skolą, 720 Lt nuostolius dėl patalpų pablogėjimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009-01-31 tarp jo ir UAB „Sadvita“ buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20090131/1, nuomos terminas nuo 2009-02-01 iki 2011-12-31. Pagal sutartį nuomos mokestis yra 1 898,73 Lt per mėnesį, pervedant pinigus į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą banke, atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Ieškovas nurodė, kad atsakovė iki 2010 m. sausio mėnesio nuomos mokestį mokėjo laiku, tačiau nuo 2010 m. sausio mėnesio nustojo mokėti nuomos mokestį už einamąjį laikotarpį ir įsiskolinimas sudarė už tris su puse nuomos mėnesius 6 645,55 Lt, atskaičius 15 proc. gyventojų pajamų mokestį – 5 648,72 Lt. Kadangi atsakovas per kelis sykius pervedė skolą, skola už nuomą sudaro 512,64 Lt. Taip pat ieškovas nurodė, jog 2010-04-12 buvo gautas atsakovo pranešimas dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo, juo pranešė, kad nuo 2010-04-15 nutraukia nuomos sutartį. Pagal nuomos sutarties 6 d. l str. atsakovas privalėjo apie sutarties nutraukimą raštu įspėti prieš 3 mėnesius, tačiau to nepadarė. Ieškovas teigė, kad atsakovo 2010-04-12 pranešimą laikė įspėjimu apie nuomos sutarties nutraukimą ir prašė pripažinti, kad sutartis nutrauktina po 3 mėn., tai yra nuo 2010-07-15, todėl už visą šį laikotarpį atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį, kuris sudaro 5 696,19 Lt, atskaičius 15 proc. GPM – 4 841,76 Lt). Be to, ieškovas pažymėjo, kad nuomos sutarties 5 d. 1.6. str. numato, kad nuomininkas įsipareigoja pasibaigus sutarčiai ar ją nutraukus, nedelsiant perduoti nuomotojui turtą tokios būklės, kokios jis buvo perduodant turtą nuomininkui, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Nuomininkas vienašališkai nutraukęs nuomos sutartį išsikraustė iš patalpų jų nesutvarkęs, palikęs savo gamybinių atliekų ir šiukšlių. Nuostoliai dėl šiukšlių išvežimo iš patalpų sudaro 720 Lt, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo tokio dydžio nuostolius.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-02-24 sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2009-01-31 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20090131/1 nutraukimą nuo 2010-04-15 neteisėtu ir laikė, kad minėta sutartis pasibaigė 2010-07-15; priteisė iš atsakovės 6 074,40 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 6 074,40 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-04-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 210 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovui. Teismas nustatė, jog sutartyje šalys aptarė sutarties nutraukimą prieš terminą, t. y. pagal nuomos sutarties 6.1. p. sutartis gali būti nutraukta nuomotojui įspėjus nuomininką prieš 3 mėn., taip pat nuomininkas gali nutraukti sutartį, taip pat įspėdamas nuomotoją prieš 3 mėn. Nuomininko valia nutraukti nuomos santykius buvo išreikšta 2010-04-12 pranešime, šis pranešimas laikytinas rašytiniu įspėjimu apie sutarties nutraukimą. Teismas padarė išvadą, kad nuomininkas nesilaikė reikalavimo įspėti nuomotoją apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėn., sutartį nutraukė nuo 2010-04-15. Teismas, nustatęs pažeidimą, nustatė kitą sutarties pabaigą, t. y. 2010-07-15, ir konstatavo, jog atsakovė privalo mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010-04-15 iki 2010-07-15 d., t. y. iki sutarties pasibaigimo datos. Įvertinęs atsakovės sumokėtą nuomos mokestį ieškovui, teismas konstatavo, jog iš atsakovės priteistina skola ieškovui už laikotarpį iki 2010-07-15 5 354,40 Lt. Dėl nuostolių priteisimo teismas nustatė, jog atsakovė pripažino, kad išnuomotas patalpas paliko (grąžino) jas neišvaliusi, todėl sutiko atlyginti 300 Lt išlaidas, kurias turėjo ieškovas dėl šiukšlių išvežimo. Atsižvelgęs į tokias aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą atitinkamos būklės, todėl ieškovas buvo priverstas imtis priemonių sutvarkyti išnuomotas patalpas (išvežti šiukšles) ir dėl to turėjo nuostolių. Nors atsakovė atsisakė sumokėti visas patalpų sutvarkymo išlaidas dėl to, kad ieškovas išveždamas šiukšles jas išvežė ne tik iš nuomojamų patalpų, bet ir iš teritorijos, kuri, anot atsakovės, nebuvo jai perduota, teismas pažymėjo, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartyje nuomininko teisės į pastatų, statinių ar įrenginių užimamą žemės sklypą neaptartos, tai laikoma, kad nuomininkui visam nuomos laikotarpiui suteikiama neatlygintina teisė naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri būtina pastatams, statiniams ar įrenginiams naudoti pagal paskirtį, todėl atsakovė privalėjo sutvarkyti ne tik patalpas, bet ir teritoriją. Kadangi atsakovė neįrodė, jog šiukšlės, išvežtos iš teritorijos, yra ne jos, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turi atlyginti visus nuostolius, susijusius su šiukšlių išvežimu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą, priimti naują sprendimą, ex officio pripažinti 2009-01-31 nuomos sutartį 20090131/1, sudarytą tarp E. B. ir UAB „Sadvita“, niekine ir negaliojančia, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad patalpų nuomos sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 str. Nurodo, kad ieškovas sutarties 2 p. patvirtino, jog nuomojamas turtas nuosavybės teise priklauso jam, tačiau vėliau paaiškėjo, kad išnuomotas pastatas priklauso dviem savininkams. Kadangi pastato naudojimosi tvarka tarp savininkų nenustatyta, neaišku, kokia pastato dalis priklauso kuriam savininkui, tai nuomos sutartį privalėjo sudaryti abu bendraturčiai. Apeliantė teigia, kad nuomos sutartį buvo priversta nutraukti, nes kitas pastato savininkas reiškė pretenzijas, jog užimama ir jo patalpų dalis, o vėliau paaiškėjo, kad bendraturtis ketina patalpose vykdyti statybinių blokų gamybą iš šiaudų ir šieno. Apeliantė nurodo, jog ji užsiima langų gamyba, todėl kito bendraturtis ketinama vykdyti veikla būtų nesuderinama vienose patalpose. Kadangi ieškovas nutylėjo aplinkybę, jog jis yra vienintelis patalpų savininkas, apeliantė nurodo, kad ji nesąžiningais veiksmais buvo suklaidinta. Paaiškėjus siurprizinei aplinkybei, buvo galima nutraukti sutartį įspėjus raštu prieš 30 d. Be to, nuomos sutartis negalėjo būti sudaryta, nes patalpos išnuomotos ne pagal paskirtį.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-24 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovės apeliacinis skundas pagrįstas tik prielaidomis, neįrodytas faktais, bei pažymi, jog iš apeliacinio skundo neaišku, nei kokioms imperatyvioms teisės normoms prieštarauja nuomos sutartis, nei koks teisės saugomas interesas būtų apgintas. Nors atsakovė teigia, kad nuomos sutartis yra niekinė, nes nenustatyta pastato naudojimosi tvarka ir netinkama patalpų paskirtis, tačiau per visą patalpų nuomos laikotarpį atsakovė tokių motyvų nenurodė, nutraukiant sutartį taip pat nebuvo nurodomi tokie motyvai. Atsakovė sutartį nutraukė išvis be jokio motyvo, todėl apeliaciniame skunde nurodomi sutarties pripažinimo niekine motyvai vertintini kritiškai. Ieškovas pažymi, kad atsakovė nuomojosi 400 kv. m ploto patalpas, kurios nuosavybės teise priklauso jam. Be to, ieškovas nurodo, kad pastatu su kitu bendraturčiu naudojasi bendru sutarimu, tarp jų niekada nėra kilę nesutarimų dėl patalpų naudojimosi tvarkos. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad tokie nesutarimai buvo kilę tarp jo ir kito bendraturčio, o tai, kad atsakovė, nutraukdama nuomos sutartį, 2010-04-12 pranešime nenurodė tokių priežasčių, patvirtina, jog jos yra išgalvotos ir nepagrįstos. Dėl atsakovės argumentų, kad nuomojamos patalpos neatitinka paskirties, ieškovas pažymi, jog atsakovė patalpas nuomojasi nuo 2004 m. ir niekada nebuvo jokių pretenzijų dėl patalpų paskirties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti nuomos sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti nuomos mokesčio skolą bei nuostolius dėl patalpų pablogėjimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo ieškinį konstatuodamas, jog atsakovė nesilaikė nuomos sutarties nutraukimo įspėjimo termino. Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, neginčija nuomos mokesčio skolos dydžio bei nuostolių atlyginimo dėl patalpų pablogėjimo, apeliaciniame skunde teigia, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas nuomos sutartį turėjo ex officio pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 str. 1 d. įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 str. 1 d., yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro notarė G. S., UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-432/2008). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl sutarties kaip vieno iš sandorių negaliojimo CK 1.80 str. 1 d. įtvirtintu pagrindu, reikia atsižvelgti į CK 6.225 str. 1 d. nuostatą, jog sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu, ją sudarant, buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, pagal kasacinio teismo praktiką lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant klausimą, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant klausimą dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje uždaroji akcinė bendrovė „Impronela Tours“ v. uždaroji akcinė bendrovė „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams UAB „Bitė Lietuva“ ir kt. bylos Nr. 3K-3-523/2011). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius.

Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliaciniame skunde teigdama, jog tarp šalių sudaryta nuomos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nenurodė, kokias įstatymo normas pažeidžia nuomos sutartis, atsakovė tik nurodo, jog ieškovas negalėjo sudaryti nuomos sutarties, kadangi išnuomotas pastatas priklauso dviem bendraturčiams ir todėl sutartį sudaryti privalėjo abu bendraturčiai. CK 6.477 str. nustato, jog pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių buvo sudaryta nuomos sutartis dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro pateikto nekilnojamojo turto išrašo matyti, jog ieškovui priklauso 44/100 išnuomoto pastato dalis, kurio bendras plotas yra 925,52 kv. m. Iš 2009-01-31 šalių sudarytos nuomos sutarties Nr. 20090131/1 nustatyta, jog ieškovas (nuomotojas) išnuomojo atsakovui (nuomininkui) 400 kv. m negyvenamųjų patalpų. Atsižvelgiant į tokius duomenis, galima daryti išvadą, jog ieškovas nuomos sutartį sudarė tik dėl jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, t. y. tik dėl 44/100 pastato dalies (400 kv. m), todėl apeliantės teiginiai, jog nuomos sutartį privalėjo sudaryti abu išnuomojamo pastato savininkai, yra atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi atsakovas yra išnuomoto daikto savininkas, nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog nuomos sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymo normas (CK 1.80 str. 1 d., 6.477 str. 1 d., 4 d., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Be to, atkreiptinas dėmesys, jog šalys, sudarydamos nuomos sutartį, patvirtino, jog turtas yra kokybiškas ir atitinka nuomininko poreikius, todėl darytina išvada, jog atsakovei buvo žinoma, kuri pastato dalis yra jai išnuomota. Nors apeliantė teigia, kad išnuomotos patalpos – karvidės – buvo naudojamos ne pagal paskirtį, tačiau pati apeliantė patvirtino, jog išnuomotos patalpos atitiko jos poreikius. Pažymėtina, kad turtas pagal nuomos sutartį atsakovei buvo išnuomotas nuo 2009-02-01, atsakovė visą laiką naudojosi išnuomotomis patalpomis ir tik praėjus daugiau nei metams nusprendė nutraukti nuomos sutartį. Vadinasi, visą tą laiką naudojosi jai perduotomis patalpomis, žinojo, kokia pastato dalimi naudojasi, ir nepareiškė jokių pretenzijų dėl netinkamų patalpų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė nei prieš nutraukiant sutartį, nei bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo iškilę ginčų ar nesusipratimų dėl patalpų naudojimo su kitu pastato bendraturčiu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteistinos 350 Lt bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Sadvita“ ieškovui E. B. 350 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėAlona Romanovienė