- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- 1-947-443/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16310-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Kaltinamasis
- G. M.
- Advokatai
- Andrius Kšanauskas
dalyvaujant nuotoliniu būdu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Sauliui Striaušai,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Š. rajone, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, auginantis tris mažamečius vaikus, nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio dirbantis UAB „N.“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), prokuroro nurodoma, jog yra teistas užsienyje bei Lietuvos Respublikoje keturis kartus, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis G. M. neturėdamas leidimo neteisėtai laikė šaudmenimis, tai yra (duomenys neskelbtini), savo motinos R. M. sodybos ūkiniame pastate, neturėdamas leidimo neteisėtai laikė vieną pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x53mmR) kalibro centrinio įskėlimo šovinį, skirtą to kalibro šautuvams (Mosino sistemos) ir kulkosvaidžiams (????), penkis pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 WMR) kalibro, žiedinio įskėlimo šovinius, skirtus šaudyti iš to kalibro graižtvinių pistoletų, revolverių ir šautuvų, du pramoninės gamybos medžioklinio centrinio įskilimo, atitinkamai, 16-to ir 12-to kalibrų, šovinius, skirtus šaudyti iš daugelio modelių, atitinkamai, 16-o ir 12-to kalibrų, lygiavamzdžių šautuvų, bei trisdešimt vieną pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 LR) kalibro, žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą šaudyti iš to kalibro graižtvinių pistoletų, revolverių ir šautuvų iki 2022 m. gegužės 10 d., kai Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK VS pareigūnai kratos protokolu juos išėmė.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė bei atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu prisipažįsta visiškai. Viskas prasidėjo nuo to, kad buvo girdėjęs, jog galima perdaryti iš orinio šautuvo į kitą šautuvą – jis pabandė, taip ir perdarė šautuvą. Kaune nuvažiavo į ginklų parduotuvę ir nusipirko šovinių dėžutę. Šoviniai buvo reikalingi, nes norėjo įsitikinti ar šautuvas tikrai veikia. Šovinius pirko praeitais metais vasarą Kaune ginklų parduotuvėje, adreso nežino. Pirko vieną dėžutę – apie 20 vienetų šovinių. Leidimo įsigyti šovinius neturi. Kokio kalibro šoviniai – nepasakys. Pirko tik vienus šovinius – kiti šoviniai, kuriuos rado per kratą, buvo jo tėvelio, kuris buvo medžiotojas ir tų šovinių buvo likę po jo mirties. Šautuvai taip pat buvo tėvelio likę. 31 vnt. 5,6 mm kalbibro šoviniai iš kur – nežino. Penki pramoninės gamybos šoviniai 5,6 mm jo pirkti, vienas pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro šovinys – tėvo, du pramoninės gamybos 16-to ir 12-to kalibrų šoviniai – taip pat tėvo. Kitus šovinius panaudojo, šaudė, nes norėjo įsitikinti ar veikia šautuvas. Kaltinamasis apie šovinių buvimą žinojo, pripažįsta, kad neteisėtai laikė šovinius, kurie buvo laikomi daržinėje, garaže ir ūkiniame pastate. Tie šoviniai, kurie buvo rasti šiene, nežino kieno. Kaltinamojo tėvas mirė prieš 15 metų. Ūkiniu pastatu naudojasi daug asmenų – mama, patėvis, brolis. Šoviniai kaltinamajam netrukdė, todėl jis jų ir neišmetė. Kas yra kaltinime – viską pripažįsta. Kai pirko parduotuvėje šovinius, buvo apsirengęs medžiotojo rūbais. Kai parduotuvėje jo paklausė, ar jis turi leidimą, tai pasakė, kad turi, bet paliko namie. G. M. ėjo pasivaikščioti po mišką ir nešėsi šautuvą, pamatė stirną ir nušovė. Išdorojo ją ir mėsą parsinešė namo. Ginklą perdirbti iš orinio į kitokį šautuvą nebuvo sunku, perdirbo pats – iš kitų buvo girdėjęs, kad taip galima padaryti. Jis neturi teisės medžioti. Už nušautą stirną jam skirta bauda – tas sprendimas įsiteisėjęs. Baudos nesumokėjo dar, bet sumokės. G. M. 2015 m. buvo skirta bauda už vagystę, bauda nesumokėta. Administracine tvarka metų laikotarpyje yra baustas už tai, kad nepasikeitęs vairuotojo pažymėjimo, taip pat baustas už automobilio vairavimą be technikinės apžiūros. 2019 m. baustas Vokietijoje už vairavimą vogto automobilio. G. M. su žmona A. M. susituokę jau aštuoni metai. Su žmona sutaria visaip – nuo gerai iki vidutiniškai. Kaltinamajam sutuoktinės nuomonė yra svarbi. Žmona nežinojo apie kaltinamojo padarytus nusikaltimus. Perdarytas šautuvas jau buvo išardytas ir kai kurias jo dalis G. M. buvo išmetęs į metalo laužo krūvą, todėl kai kurių dalių kratos metu ir nerado. Dalį metalo laužo jis išvežė, o kita dalis dar buvo neišvežta. Jis specialiai nepasiliko šautuvo dalių. G. M. užtikrino, kad žmonos dabar jau klausys. Nepagalvojo, kad su tais šoviniais bus tokių problemų. G. M. dirba nuo 9 val. iki 18 val. Namuose po darbo būna nuo 20 val. UAB „N.“ dirba nuo rugsėjo mėnesio. Gailisi padaręs nusikaltimą. Žinojo, kad daro nusikaltimą laikydamas šovinius ir šautuvus (b. l. 36).
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja A. M. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, jie susituokė 2016 m. Apie visus jo nusižengimus A. M. sužinodavo jau po visko. Apie šovinių laikymą nieko nežinojo. Laiduoti apsiima tiesiog dėl savo šeimos gerovės. Po dukrytės gimimo vyro elgesys pasikeitė, jis pradėjo daugiau bendrauti su žmona, pradėjo daugiau kalbėtis, jis daugiau leido laiko su vaikais. Baudas, kurios iki šiol nesumokėtos, sumokės. Žino, kad iš viso G. M. baudų yra skirta apie du su puse tūkstančio eurų. Pati ji anksčiau nebausta ir neteista (b. l. 36-37).
Kadangi kaltinamasis nurodė, jog visiškai prisipažįsta įvykdęs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, teismas, prokurorui išreiškus nuomonę, jog įrodymų tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnį byloje gali būti sutrumpintas, o tam pritarė ir kiti procese dalyvaujantys asmenys, nusprendė įrodymus tirti sutrumpinta tvarka.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti šioje byloje yra ginklo dalys, saugomos Marijampolės apskrities VPK.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo:
liudytojos R. M. parodymai, kad 2022 m. gegužės 10 d. pas ją į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atvyko pareigūnai daryti kratą. Ieškodami neleistinų daiktų, ūkiniame pastate, rado keleto rūšių šovinių. Tie šoviniai priklauso tikrai ne jai, į jos sodybą vis kartais atvažiuoja sūnus G. M., kuris vis nuėjęs į tą ūkinį pastatą kažką veikdavo. Kiti svetimi asmenys į ūkinį pastatą nepatenka, todėl nurodo, kad kratos metu rasti šoviniai priklauso sūnui;
2022 m. gegužės 10 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, jog atliekant kratą R. M. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti 39 įvairūs šoviniai, t. y. 1 vnt. galimai graižtvinio šautuvo šovinys, supakuotas į paketą Nr. 118655; 5 vnt. šovinių 22WMR, supakuotų į paketą Nr. 118657; 31 vnt. šovinys 22 LR, supakuotas į paketą Nr. 118663; 2 vnt. šovinių 12 kalibro, supakuotų į paketą Nr. 118661;
2022 m. gegužės 12 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos pateiktas raštas Nr. (15.6)-AD5-8973, kuriame nurodyta, kad yra perduodami tyrimui reikšmingi daiktai, perdarytos šaunamojo ginklo dalys prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-16310-22, kurios 2022 m. gegužės 10 d. paimtos iš G. M., administracinio nusižengimo tyrimo byloje ROIK: 2216735293, pradėtoje pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalį dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 58.1.1 ir 58.1.2 punktų reikalavimų pažeidimų. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba pateikė: galimai perdarytas ginklo metalinis vamzdį su užrašu ,,Kral magnum cal. 5.5 S-2592", ginklo medinę buožę, spyruoklę bei ginklo užtaisymo mechanizmo detalę;
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktos keturios šautuvo dalys yra nešaunamojo ginklo dalys, o būtent – pramoninės gamybos graižtvinio 5,5 mm kalibro pneumatinio šautuvo, skirto šaudyti 5,5 mm kalibro sviediniais-kulkomis, dalys. Pateiktų šautuvo dalių surinkti į šaudyti tinkamą šautuvą negalima, nes trūksta jo dalių: cilindro, užvedamojo-paleidžiamojo mechanizmo, todėl nėra galimybės atlikti bandomųjų šūvių ir įvertinti jo balistinių charakteristikų (sviedinio greičio ir kinetinės energijos) tam, kad šautuvą priskirti (ar nepriskirti) konkrečiai nešaunamųjų ginklų kategorijai (C ar D kategorijai). Pateiktos pneumatinio šautuvo dalys pagamintos pramoniniu būdu; pateiktų šautuvo vamzdžio laibagalis ir apsodo priekis apdirbti mechaniškai savadarbiu būdu. Tirti pateiktas šovinys (paketas Nr. 118655) yra šaudmuo, o būtent – pramoninės gamybos 7,62 mm (7,62x53mmR) kalibro centrinio įskėlimo šovinys, skirtas to kalibro šautuvams (Mosino sistemos) ir kulkosvaidžiams (????). Tirti pateikti 5 vnt. šovinių (paketas Nr. 118657) yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 WMR) kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš to kalibro graižtvinių pistoletų, revolverių ir šautuvų. Tirti pateikti 2 vnt. šovinių (paketas Nr. 118661) yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos medžiokliniai centrinio įskilimo, atitinkamai, 16-to ir 12-to kalibrų, šoviniai, skirti šaudyti iš daugelio modelių, atitinkamai, 16-o ir 12-to kalibrų, lygiavamzdžių šautuvų. Tirti pateiktas 31 vnt. šovinių (paketas Nr. 118663) yra šaudmenys, o būtent – pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22 LR) kalibro, žiedinio įskėlimo šoviniai, skirti šaudyti iš to kalibro graižtvinių pistoletų, revolverių ir šautuvų.
BPK įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, BPK 276 straipsnio 4 dalyje ir BPK 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos.
Kaltinamasis kaip ikiteisminio tyrimo metu, taip ir bylos teisme nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltu, be to visos aplinkybės, tokios kaip Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2022 m. birželio 15 d. specialisto išvada, kaltinamojo bei liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kiti bylos duomenys patvirtina, kad būtent kaltinamasis savo kaltais veiksmais padarė BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nes neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šaudmenimis.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 17 d. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Administracine tvarka kaltinamasis yra baustas, turi galiojančių nuobaudų.
Nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatro, kad būtų psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitoje.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys byloje nereiškiamas.
Kaltinamojo G. M. žmona A. M., kaip ir jos sutuoktinis bei gynėjas advokato padėjėjas, teismo 2022 m. spalio 5 d. posėdyje pateikė teismui žodinį prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos atsakomybėn pagal laidavimą A. M. Laiduotoja A. M. nurodė, jog yra kaltinamojo sutuoktinė, gimusi (duomenys neskelbtini), dirbanti, teigiamai charakterizuojama darbovietės vadovės, gyvena kartu su kaltinamuoju nuo 2016 m., sutuoktiniai palaiko pakankamai artimus santykius. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. M. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, sutuoktinių tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).
Tačiau teismo 2022 m. lapkričio 3 d. posėdyje kaltinamojo gynėjas advokato padėjėjas atsėmė prašymą dėl laidavimo, nurodydamas, kad jų prašymu per teismo suteiktą pertrauką tarp teisiamųjų posėdžių papildomai išsiaiškintos aplinkybės dėl ankstesnio kaltinamojo teistumo patvirtino, jog kaltinamasis nebeatitinka pagal laidavimą atiduodamiems asmenims keliamų reikalavimų – gynybos nerasta duomenų, jog yra sumokėta bauda, tad kaltinamasis laikytinas turintis teistumą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnį, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis (BK 253 straipsnio 1 dalis); į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl neatsakingumo, įstatymo ir poįstatyminių reikalavimų ignoravimo, savanaudiškumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, mentalitetą – kaltinamasis suaugęs asmuo, anksčiau teistas keturis kartus už apysunkius tyčinius nusikaltimus, už paskutinį iš kurių paskirta bausmė – bauda, nėra sumokėta, tad teistumas neišnykęs, turintis galiojančių administracinių nuobaudų, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, šeimoje auginantis tris mažamečius vaikus, dirbantis, iš darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes; į tai, kad byloje nėra reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ginklo dalys, saugomos Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinos kaip menkavertės.
G. M. skirtina 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmė. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina galutinė 60 (parų) parų arešto bausmė.
Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato galimybę asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, šios bausmės vykdymą atidėti nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, o taip pat vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju G. M. arešto bausme teisiamas pirmą kartą, todėl teismas laiko, jog yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BK 75 straipsnio 1 dalį ir G. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, t. y. kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalys). Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam skirtina pareiga neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsniu, teismas
nusprendžia:
G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu (30 parų) ir skirti galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis paskirtos 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskirti kaltinamajam intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigoti G. M. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų, esančių (duomenys neskelbtini), nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – ginklo dalis, saugomas Marijampolės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertes.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.