- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-575-209/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. , 130 str. 1 d. ir nubaustas 500 eurų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu V. T. už LR ATPK 127 str. 2 d. pažeidimą nubaustas 40 eurų bauda, už LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą nubaustas 500 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinus, V. T. paskirta 500 eurų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams.
Teismas nustatė, kad V. T. nuo 2016-02-03 20.00 val. iki 2016-02-04 08.25 val. vairavo kelių transporto priemonę - automobilį „BMW X5“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pro stovintį aikštelėje prie namo (duomenys neskelbtini) automobilį „Peugeot 206“, v/Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojosi V. A., buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė šį automobilį ir apgadino, po ko iš eismo įvyko vietos pasitraukė, tuo pažeidė KET 9, 114, 126, 222 p.p. bei LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Nors V. T. kaltės nepripažino, teismas įvertino į tai, jog V. T. turi pažįstamų asmenų, kurie gyvena Tuskulėnų g. 50 name, Vilniuje, kas rodo, kad jis ten atvažiuoja; V. T. nurodytą aplinkybę, kad sugadinimai ant jo automobilio buvo seni, paneigė nukentėjusysis V. A. ir liudytoja D. B., pastaroji parodė, kad ji matė ankstesnius apgadinimus ant šio automobilio ir jie buvo kitokie; iš fotonuotraukų matyti, kad „BMW“ yra juodos spalvos, tokių dažų likučių yra ant „Peugeot“ automobilio apgadinimų; iš protokolo matyti, kad apgadinimai ant abiejų automobilių sutampa pagal aukštį ir pobūdį. Todėl teismas darė išvadą, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad stovintį automobilį apgadino būtent V. T. vairuojamas automobilis, po ko jis iš eismo įvykio vietos tyčia pasitraukė, nes apgadinimų pobūdis davė pagrindą daryti išvadą, kad kontaktas buvo stiprus ir jį V. T. juto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. T. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutartį panaikinti ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo; paskirti papildomą įrodymų tyrimą; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismas pažeidė ATPK 272 str. nuostatas, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. 2016-04-07 14.00 val. vykusiame posėdyje dalyvauti negalėjo, nes nuo 2016-04-06 iki 2016-04-11 dėl apsinuodijimo gulėjo ligoninės stacionare. Atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės neturėjo jokios galimybės, todėl negalėjo nurodyti aplinkybių, turinčių bylai didelės reikšmės. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidimo jis nepadarė. Dėl sveikatos būklės neturėjo galimybės pranešti teismui apie nedalyvavimą posėdyje.
V. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliantas išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Šia išimtimi įstatymas būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas pažeidė ATPK 272 str. 1 d. nuostatas, nes išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
ATPK 272 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo teisėmis privalo naudotis sąžiningai: atvykti į bylos nagrinėjimą; negalint atvykti į bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių laiku apie tai informuoti teismą; akivaizdžiai nevilkinti administracinio proceso.
Iš administracinio bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju 2016-03-31 vykusiame teismo posėdyje tiek apeliantas V. T., tiek nukentėjusysis V. A. dalyvavo ir paaiškino aplinkybes, susijusias su įvykiu, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiojo valdomas automobilis. V. T. turėjo galimybę minėtame teismo posėdyje teikti paaiškinimus ir argumentus dėl jam pateiktų kaltinimų pažeidus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. nuostatas. Siekiant tinkamai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, V. T. minėtame teismo posėdyje taip pat turėjo galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam V. A. (b.l.30-32). Apie 2016-04-07 14.00 val. paskirtą teismo posėdį V. T. buvo informuotas, žinojo (b.l.33), tačiau teismo neinformavo, jog į teismo posėdį atvykti negali.
Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2016-04-11 pažymos (b.l.61), V. T. gydėsi ligoninės ūmių apsinuodijimų skyriuje nuo 2016-04-06 iki 2016-04-11; rekomenduota tolimesnį gydymą tęsti narkomanų reabilitacijos įstaigoje. Kadangi V. T. ligoninėje gulėjo nuo 2016-04-06, per gydymo įstaigą jis galėjo informuoti teismą apie kilusias sveikatos problemas ir prašyti atidėti teismo posėdį, tačiau to nepadarė. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą ir teisė teikti paaiškinimus nebuvo pažeista ar nepakankamai užtikrinta, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pažeidė ATPK 272 str. 1 d. nuostatas.
Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių argumentų, kodėl jis nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nenurodė šias aplinkybes paneigiančių argumentų, nepateikė jo nurodomas aplinkybes patvirtinančių įrodymų; materialinės teisės normų taikymo neginčija. Pažymėtina, jog apeliantas deklaratyviai teigdamas, kad žino svarbias aplinkybes, galinčias turėti įtakos nagrinėjant bylą, apeliaciniame skunde visgi nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių jis nebuvo nurodęs 2016-03-31 teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir davė paaiškinimus.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. T. kaltės pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Apelianto versija, kad jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, todėl vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Lietuvos Respublikos ATPK130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
V. T. kaltė, padarius ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu (b.l. 19), fotonuotraukomis (b.l.15; 20), nukentėjusiojo V. A. paaiškinimu ir parodymais (b. l.14; 31); liudytojos D. B. parodymais (b.l.39).
V. A. tyrimo metu pateiktose fotonuotraukose matyti, kad automobiliui „Peugeot“ įlenktas ir nubrauktas kairės pusės galinis sparnas, dažų nubraukimuose matyti juodos spalvos dažų likučiai, o automobiliui „BMW“ nubrauktas dešinės pusės galinis bamperis (b.l.15; 20). Iš protokolo matyti, kad apgadinimai ant abiejų automobilių sutampa pagal aukštį ir pobūdį (b.l.19). Atsižvelgiant į minėtų apgadinimų aukštį ir pobūdį, liudytojos D. B. parodymus, kad ankstesni jos matyti automobilio „BMW“ apgadinimai buvo kitokie; įvertinus aplinkybę, kad prie įvykio vietos esančiame (duomenys neskelbtini) name, gyvena V. T. pažįstami asmenys, pas kuriuos jis lankosi (tą patvirtina ir aplinkybė, kad jis čia atvyko ir kitą dieną po įvykio), suponuoja išvadą, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad būtent V. T. sukėlė eismo įvykį, kurio pasekoje buvo apgadintas automobilis „Peugeot“ ir tyčia pasišalino iš įvykio vietos, nors pagal automobilių apgadinimus turėjo ir galėjo suprasti buvus automobilių kontaktą, t. y. padarė ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. T. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, papildomas įrodymų tyrimas netikslingas; jo veikoje yra nustatyti visi ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimą nepakeistą ir V. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.