Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alvydo Barkausko, Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui V. J. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, O. J..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. J., prašydamas įpareigoti atsakovą per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti valstybinėje žemėje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą, kurios ilgis – 57 m, aukštis – 1,4 m, taip pat nugriauti 10 m ilgio, 5 m pločio ir 4,5 m aukščio ūkinį pastatą, kurio dalis yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o kita dalis – valstybinėje žemėje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo, bei sutvarkyti statybvietę, taip pat nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę savavališkos statybos padarinius pašalinti ir sutvarkyti statybvietę pats, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas valstybinėje žemėje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pastatė tvorą, kurios ilgis – 57 m, aukštis – 1,4 m. Taip pat atsakovas savavališkai pastatė ūkinį pastatą, kurio ilgis – 10 m, plotis – 5 m, aukštis – 4,5 m. Dalis ūkinio pastato yra atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), o dalis – valstybinėje žemėje, esančioje šalia atsakovui priklausančio žemės sklypo. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d. ir statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 nuostatas ši statyba priskirtina I grupės nesudėtingų statinių statybai, kuriai, vykdomai valstybinėje žemėje, pagal Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 6 priedo 3.3 p. reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui. Be to, reikalingas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statybai valstybinėje žemėje vykdyti. Atsakovas ieškovui šių dokumentų nepateikė.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvorą ir ūkinį pastatą priskiria I grupės nesudėtingiems statiniams. Be to, ieškovas nepagrįstai teigia, kad šie statiniai užima valstybinę žemę: ieškovo pateiktose schemose nepažymėti riboženkliai, indeksais nenurodyta, kam priklauso vienas ar kitas žemės sklypas, nenurodyti žemės sklypų plotai, nėra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame būtų nurodytas valstybinės žemės sklypo plotas ir kiti duomenys. Pagal Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą, kuris įteikiamas statytojui pasirašytinai, registruotu paštu ar kitu tinkamu būdu teisės aktų nustatyta tvarka. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas nenumato savavališko statybos akto įteikimo viešo paskelbimo būdu. Todėl ieškovas, apie atsakovui surašytus savavališkos statybos aktus paskelbdamas spaudoje, piktnaudžiavo teise ir apribojo atsakovo teisę skųsti šiuos aktus teismui. Ieškovas taip pat netinkamai įvykdė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytą pareigą kreiptis į teismą per mėnesį nuo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pabaigos. Atsakovas savavališkos statybos padarinius pašalinti buvo įpareigotas iki 2013-10-23, o į teismą ieškovas kreipėsi ne anksčiau kaip 2013-11-25. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra kreipęsis į įgaliotas institucijas dėl valstybinės žemės sklypo, kuriame pastatyti ginčo statiniai, nupirkimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-04-09 sprendimu ieškinį patenkino.

Iš byloje esančių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovas 2013-04-23 surašė atsakovui savavališkos statybos aktus Nr. SSA-00-130423-00055 ir Nr. SSA-00-130423-00056, kuriuose nurodyta, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyta metalinių segmentų tvora, tvoros ilgis, patenkantis į valstybinę žemę, yra apie 57 m, aukštis – 1,4 m, užimtas valstybinės žemės plotas – 385 kv. m., bei savavališkai pastatytas medinis, šlaitiniu stogu ūkinis pastatas (ilgis – apie 10 m, plotis – 5 m, aukštis – 4,50 m). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui ir trečiajam asmeniui O. J.. Savavališkos statybos aktai atsakovui 2014-03-24 buvo išsiųsti registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). 2013-04-23 reikalavimais Nr. REI-00-130423-00057 ir REI-00-130423-00056 ieškovas pareikalavo, kad atsakovas ne vėliau kaip iki 2013-10-23 savo lėšomis pašalintų savavališkos statybos padarinius. Šie reikalavimai taip pat buvo išsiųsti atsakovui registruotu paštu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Be to, apie surašytus savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovas atsakovą informavo respublikiniame laikraštyje „Lietuvos žinios“ 2013-06-05 paskelbdamas pranešimą. Atsakovas reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė.

Iš byloje esančių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad tvora ir ūkinis pastatas pastatyti be jokių šią statybą pateisinančių dokumentų, atsakovui tikintis vėliau nupirkti valstybinę žemę, kurioje statiniai pastatyti. Tokių veiksmų atsakovas ėmėsi 2010 m., tačiau įgaliotos institucijos atsisakė parduoti atsakovui valstybinę žemę, kurioje yra atsakovo pastatyti statiniai.

Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog tvoros ir ūkinio pastato statybai, atitinkančiai nesudėtingo statinio naują statybą, vykdomai valstybinėje žemėje, buvo reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam projektui ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas, patvirtina teisės aktų nuostatos, galiojusios savavališkos statybos aktų surašymo metu: Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p., 23 str. 1 d. 4 p., statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 32 p., 50 p., 6 priedo 3.3 p. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovui priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) pusės juosianti tvora ir ūkio pastatas, patenkantys už šio žemės sklypo ribos, pastatyti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir pripažintini savavališka statyba.

Teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog atsakovas, sąmoningai savavališkai pastatęs statinius valstybinėje žemėje, 2010 m. ėmėsi aktyvių veiksmų įteisinti savavališką statybą, nepakankama spręsti dėl termino savavališkai statybai įteisinti suteikimo. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. 30-1937 buvo patvirtintas apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Panerių seniūnijoje, detalusis planas, kuriuo savavališkai pastatytų statinių užimamoje 385 kv. m valstybinėje žemėje yra suprojektuotas kelias. Vilniaus apygardos administraciniame teisme atsakovo pradėtos administracinės bylos objektu yra ne šis detalusis planas, o tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui 2014-11-24 raštu Nr. A51-101588/14(2.15.21-MP.2) atsakovui pateiktas atsakymas. Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 4 p. numato, kad valstybinės žemės sklypai, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių sklypų savininkams. Tačiau ši nuostata taikytina ne bet kokiai, o tik laisvai valstybinei žemei. Žemė, kuri pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta statiniams ir įrenginiams, reikalingiems savivaldybių funkcijoms atlikti, statyti bei eksploatuoti, priskirtina savivaldybės nuosavybei neatlygintinai perduodamai žemei, o ne laisvam valstybinės žemės fondui (Žemės įstatymo 15 str. 1 d. 2 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Teismas rėmėsi tik savavališkos statybos aktuose įrašyta informacija, tačiau visiškai netikrino, kokiu būdu ir kodėl statiniai buvo priskirti būtent I grupės nesudėtingiems statiniams. Teismas nurodė, kad statinių priskyrimas I grupės nesudėtingiems statiniams atliktas pagal ieškovo pateiktus matavimus. Tačiau ieškovo dokumentuose nėra nurodyta, kokios priemonės buvo naudotos matavimams, kokiu pagrindu ir kokiu būdu ieškovo darbuotojai pateko į atsakovui priklausančio žemės sklypo dalį (ūkinis pastatas yra ir ant valstybinės žemės, ir ant atsakovui priklausančio žemės sklypo, kuris yra aptvertas), kaip išmatavo ūkinio pastato aukštį, ar matavimo priemonėms buvo atlikta metrologinė patikra. Teismas savo sprendime visiškai nesiaiškino, kokia statinių dalis užima valstybinę žemę. Minėta aplinkybė svarbi įpareigojant griauti visą statinį ar jo dalį, nes dalis statinių stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kaip ieškovas pagal pateiktas schemas nustatė, kur prasideda valstybinės žemės ribos, o kur yra atsakovo žemės sklypo ribos.

2. Net ir nustačius neteisėtas statybas, sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo. Pasirinktas būdas turi būti proporcingas siekiamam tikslui, taikoma priemonė turi būti pakankama ir neturi suvaržyti asmens teisių labiau, negu reikia tikslui pasiekti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vertintina, ar statinio statybomis buvo iš esmės pažeisti visuomenės ir (ar) atskirų asmenų teisėti interesai, vertintina, ar statiniu trukdoma trečiajam asmeniui valdyti ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, ar apribotos jo galimybės jame vykdyti veiklą, ar daroma žala jo žemės sklypui ir jame esančiam turtui. Teismas minėtų aplinkybių nevertino, nors atsakovo pastatyti statiniai netrukdo sklypo savininkui, kadangi valstybinės žemės sklype nėra vykdoma jokia veikla. Atsakovas veda derybas dėl valstybinės žemės sklypo išpirkimo iš valstybės, šiuo metu vyksta administracinė byla dėl atsisakymo duoti sutikimą išpirkti valstybinę žemę nuginčijimo, todėl, nugriovus statinius iki administracinės bylos išnagrinėjimo, būtų padaryta neproporcinga žala atsakovui, kadangi, administracinėje byloje priėmus atsakovui palankų sprendimą, neliktų pagrindo nugriauti statinius. Atsižvelgiant į tai, ši civilinė byla turėjo būti sustabdyta iki bus išnagrinėta administracinė byla dėl atsisakymo duoti sutikimą išpirkti valstybinę žemę nuginčijimo.

3. Ieškovas, nepagrįstai apie atsakovui surašytus savavališkos statybos aktus paskelbdamas spaudoje, pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 str. 10 d. įtvirtintą atsakovo teisę skųsti ieškovo surašytus aktus teismui.

4. Ieškovas netinkamai įvykdė Statybos įstatymo (galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d.) 28 str. 6 d. nustatytą pareigą kreiptis į teismą per mėnesį nuo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pabaigos. Ieškovas privalėjo kreiptis į teismą ne vėliau kaip 2013-11-23. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas pažeidė Statybos įstatymo 28 str. 6 d. nustatytą imperatyvų terminą, ieškinys privalėjo būti atmestas.

5. Statiniai priklauso ne tik atsakovui, bet ir atsakovo sutuoktinei O. J., todėl O. J. į bylą turėjo būti įtraukta atsakove. Teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo įpareigojo tik atsakovą nugriauti pastatus, pažeidė proceso teisės normas, o kartu ir O. J. teises ir teisėtus interesus, kadangi ji byloje negalėjo dalyvauti kaip lygiavertė šalis, neturėjo visų procesinių šalies teisių ir pareigų.

6. Teismas sprendimu įpareigojo nugriauti visus statinius, stovinčius tiek valstybiniame, tiek kartu ir atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, tačiau kokiu pagrindu teismas gali įpareigoti nugriauti visą ūkinį pastatą, jeigu jo dalis stovi atsakovui priklausančiame žemės sklype, sprendime nenurodyta. Teismas apskirtai nesvarstė galimybės, ar yra būtina nugriauti ūkinį pastatą, ar yra galimybė jį pertvarkyti taip, kad nepažeistų nei atsakovo, nei valstybės kaip žemės sklypo savininkės interesų, atsižvelgiant į tai, jog dalis statinio stovi tiek ant atsakovui, tiek ant valstybei priklausančių žemės sklypų.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Faktą, kad tvora ir ūkinis pastatas priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, liudija 2013-04-23 surašytame savavališkos statybos akte Nr. SSA-00-140423-00055 užfiksuoti savavališkai pastatytų statinių matmenys (tvoros ilgis – 57 m, aukštis – 1,4 m, ūkinio pastato ilgis – 10 m, plotis – 5 m, aukštis – 4,5 m). Pagal statybos techninio reglamento STR1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ 2 p., pagalbinio ūkio paskirties pastatai, kurių aukštis neviršija 5 m ir plotas neviršija 50 kv. m, priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, o pagal to paties statybos techninio reglamento priedo 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1 p. tvora priskiriama I grupės nesudėtingiems statiniams. Ieškovas rėmėsi Nacionalinės žemės tarnybos atliktais užimto valstybinės žemės ploto matavimais bei atliko savavališkai pastatytų statinių matavimus, statinių padėtis žemės sklypų atžvilgiu pažymėta Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsakovas nesutinka su tokiais matavimais, tačiau nepateikė kitų matavimų, paneigiančių ieškovo į bylą pateiktų matavimų duomenis.

2. Valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, jam nesuteiktas kadastrinis numeris. Pirmosios instancijos teismas teisingai byloje pažymėjo, kad aplinkybė, jog 385 kv. m žemė, esanti ties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kaip valstybinė žemė, niekaip nepaneigia valstybės nuosavybės teisės į ją. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą registravimas atlieka tik išviešinimo funkciją, o nuosavybės teisė yra įgyjama įstatymo nustatytais pagrindais.

3. Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl gretimų sklypų plotų, nuosavybės teisių ir jų savininkų niekaip nesusijęs su nagrinėjamu dalyku, nes byloje aktualus klausimas, kad atsakovas pastatė statinius neturėdamas statybą leidžiančio dokumento ne jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, o valstybinės žemės sklype.

4. Atsakovas statinius pastatė savavališkai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktus, todėl faktas, kad valstybinės žemės sklype, kuris aptvertas atsakovo pastatyta tvora, nevykdoma jokia veikla, nėra argumentas, kodėl atsakovo neteisėta veikla turėtų būti pateisinama ir statiniai turėtų būti palikti. Atsakovo minimos administracinės bylos objektas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakovui 2014-11-24 raštu Nr. A51-101588/14(2.15.21-MP.2) pateiktas atsakymas. Vilniaus miesto apylinkės teismas įvertino esamas aplinkybes ir galimybes įteisinti savavališkai pastatytus statinius, t.y., kad esant dabartinėms žinomoms aplinkybėms atsakovo savavališkai valstybinėje žemėje pastatytos tvoros ir ūkinio pastato įteisinimas negalimas. Net ir patenkinus atsakovo skundą Vilniaus apygardos administraciniame teisme, šios nagrinėjamos bylos aplinkybės nepasikeis. Ieškovo duomenimis, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr. 30-1937 patvirtinto apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, Panerių seniūnijoje, detaliojo plano teisme neginčijo.

5. Savavališkos statybos akto įteikimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d. Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ numato savavališkos statybos akto įteikimo būdus, jei nepavyksta jo įteikti registruotu laišku. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė šias teisės aktų nuostatas ir nusprendė, kad savavališkos statybos aktai atsakovui įteikti tinkamai.

6. Ieškovas nepraleido termino kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovui, kadangi vieno mėnesio terminas suėjo 2013-11-23, ta diena buvo šeštadienis, o pagal CK 1.121 str. 2 d., jeigu paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Taigi vieno mėnesio ieškinio padavimo teismui terminas nebuvo praleistas, nes ieškinys pateiktas kitą po termino pabaigos darbo dieną, t. y. 2013-11-25.

7. Atsakovu traukiamas statytojas, o kai statinys priklauso sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teise, į bylą trečiuoju asmeniu traukiamas ir sutuoktinis. Trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta atsakovo sutuoktinė galėjo naudotis visomis šalių teisėmis.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar statiniai (tvora ir ūkinis pastatas) iš tikrųjų priskirtini 1 grupės nesudėtingiems statiniams, tinkamai nenustatė minėtų statinių matmenų, taip pat atsakovui kyla abejonių, ar tikrai ir kokia dalimi statiniai yra valstybinėje žemėje. Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi vien tik deklaratyviais teiginiais dėl netinkamai atliktų statinių matavimų, netikslių įrenginių naudojimo, galimos matavimų paklaidos, koordinačių nenurodymo, bet nepateikia pagrįstų ir įtikinamų įrodymų, paneigiančių ar leidžiančių kilti abejonėms dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų.

2. CPK 197 str. 2 d. nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių valstybės institucijų surašytuose dokumentuose nustatytą valstybinės žemės užėmimo faktą, o pateiktame apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodė, kad ieškovas nepateikė visų įrodymų, būtinų tam, kad teismas nustatytų, ar tikrai ir kokia dalis statinių yra valstybinėje žemėje.

3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai ir teisingai pasisakė dėl atsakovo apeliaciniame skunde keliamų klausimų dėl galimo informavimo pareigos pažeidimo bei ieškovo pareigos kreiptis į teismą per nustatytą terminą nesilaikymo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatyti absoliutūs skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti CPK 329 str.

CPK 322 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Atsakovas, apeliaciniame skunde prašydamas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nenurodė jokių tokio prašymo motyvų. Todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 2013-04-23 surašė atsakovui savavališkos statybos aktus Nr.SSA-00-130423-00055 ir Nr.SSA-00-130423-00056, kuriuose nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatyta 1,4 m aukščio metalinių segmentų tvora, kurios ilgis valstybinėje žemėje – 57 m, taip pat savavališkai pastatytas medinis, šlaitiniu stogu ūkio statinys, kurio ilgis – apie 10 m, plotis – apie 5 m, aukštis – apie 4,50 m. Ieškovas 2013-04-23 surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr.REI-00-130423-00057 ir Nr.REI-00-130423-00056, kuriais pareikalavo, kad atsakovas iki 2013-10-23 pašalintų 2013-04-23 savavališkos statybos aktuose nurodytos savavališkos statybos padarinius. Šie padariniai nėra pašalinti.

CK 4.103 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar jo disponuoti (parduoti, padovanoti išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. ir 2 p. statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudojasi kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, taip pat, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas).

Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Iš Nacionalinės žemės tarnybos žemės naudojimo patikrinimo aktų, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akto, savavališkos statybos aktų ir jų priedų, 2014-10-22 ištraukos iš kadastro žemėlapio matyti, kad 57 m ilgio tvora ir dalis ūkinio pastato yra pastatyti valstybinėje žemėje, esančioje šalia atsakovo žemės sklypo, užimtas valstybinės žemės plotas yra 385 kv.m. Nacionalinės žemės tarnybos sudarytoje schemoje prie žemės naudojimo patikrinimo akto yra nurodyti konkretūs valstybinėje žemėje esančios tvoros matmenys. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nesiaiškino, kur yra valstybinės žemės sklypo ribos, o kur prasideda atsakovo sklypo ribos, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktuose ir jų prieduose nurodytas aplinkybes apie tvoros ir dalies ūkinio pastato buvimo valstybinėje žemėje faktą ir apimtis. Be to, prie 2014-11-07 prašymo „Dėl detaliojo plano sprendinių“ atsakovas pridėjo sprendinių brėžinį, pagal kurį prašomo parduoti valstybinės žemės sklypo plotas (385 kv. m.) ir konfigūracija bei valstybinės žemės sklype esančio ūkinio pastato dalis atitinka duomenis, esančius Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos aktuose ir jų prieduose. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas valstybinės žemės sklypą, kuriame yra atsakovo pastatyta tvora ir ūkinis pastatas, valdo ir naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl ši statyba laikytina savavališka.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentelės „Pastatai“ 2 eilutę ir 2 lentelės „Inžineriniai statiniai“ 3.1. eilutę savavališkos statybos aktuose nurodyto ploto ūkinis pastatas ir nurodyto aukščio tvora priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįsitikino savavališkos statybos aktuose nurodytų matmenų teisingumu, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių savavališkos statybos aktuose nurodytų statinių matmenis.

Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. nustatyta, kad naujo nesudėtingo statinio statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statinio projektui (kai jis privalomas). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (redakcija, galiojusi savavališkų statybos aktų surašymo metu) 6 priedo „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ 3 d. 3.3. p. rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant valstybinėje žemėje. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra gavęs įgalioto valstybės tarnautojo rašytinį sutikimą valstybinės žemės sklype pastatytos tvoros ir ūkinio pastato projektams. Šiuo metu galiojančioje statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede „Atvejai, kada yra privalomi rašytiniai pritarimai statinio projektui“ nėra numatyta, kad, statant I grupės nesudėtingą statinį valstybinėje žemėje, yra privalomas rašytinis pritarimas statinio projektui. Tačiau statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 50 p. nustatyta, kad statant suformuotoje ar nesuformuotoje valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą ar pan. dėl naudojimosi valstybine žeme teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas yra gavęs rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo sutikimą dėl tvoros ir ūkinio pastato statybos valstybinėje žemėje, todėl ši statyba laikytina savavališka.

Savavališkos statybos aktų, reikalavimų pašalinti savavališkos statybos pasekmes surašymo ir termino, per kurį turėjo būti pašalintos savavališkos statybos pasekmės, metu galiojęs Statybos įstatymo 28 str. 7 d. 1 p. nustatė, kad teismas savo sprendimu gali leisti statytojui teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą (Statybos įstatymo 28 str. 8 d.). Analogiškos nuostatos nustatytos ir šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d. 1 p. ir 8 d. Todėl, sprendžiant dėl savavališkos statytos padarinių šalinimo, turėtų būti išsiaiškinta, ar yra galimybė įteisinti savavališką statybą. Sprendžiant dėl galimybės įteisinti savavališką statybą, turi būti vertinamos Statybos įstatymo 28 str. 8 d. (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 8 d.) išdėstytos bei kitos reikšmingos bylai aplinkybės.

Šiuo atveju galimybė įteisinti savavališką statybą yra susijusi su savavališkai pastatytų tvoros ir ūkinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo suteikimu atsakovui nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-11-24 rašto matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-15 įsakymu Nr.30-1937 yra patvirtintas apie 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detalusis planas, pagal kurį savavališkai pastatytų tvoros ir ūkinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo zonoje numatytas pravažiavimo kelias. Taigi, pagal parengtą detalųjį planą savavališka statyba užimtoje valstybinės žemės sklypo zonoje yra numatytas pravažiavimo kelias, šiuo detaliuoju planu nėra numatyta šią valstybinę žemę parduoti gretimų sklypų savininkams (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.), todėl nėra galimas savavališkai pastatytų tvoros ir ūkinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo suteikimu atsakovui nuosavybės teise, o tuo pačiu ir savavališkos statybos įteisinimas.

Bylos duomenimis atsakovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui yra apskundęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014-11-24 raštu pateiktą atsisakymą parduoti atsakovui 385 kv. m. valstybinės žemės sklypą, nes šio valstybinės žemės sklypo zonoje 3,3 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, detaliuoju planu numatytas pravažiavimo kelias. Tačiau pačio detaliojo plano, t.y. teritorijų planavimo dokumento, pagal kurį savavališkai pastatytų tvoros ir ūkinio pastato užimto 385 kv. m. valstybinės žemės sklypo zonoje numatytas pravažiavimo kelias, o ne valstybinės žemės pardavimas gretimų sklypų savininkams, atsakovas neginčija. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos iki bus išnagrinėta atsakovo inicijuota byla Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kadangi sprendimas administracinėje byloje neturės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai (CPK 163 str. 3 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo ir tenkinti atsakovo prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, pareikšto apeliacinės instancijos teismui.

Sprendžiant dėl galimumo įteisinti savavališką statybą atsižvelgtina ir į kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Atsakovui priklausantis 0,1756 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, kadastrinių duomenų nustatymo data – 2003-03-13. Atsakovas, žinodamas savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė didelę valstybinio žemės sklypo dalį – 385 kv.m., aptverdamas šią žemę tvora ir pastatydamas joje ūkinį pastatą, ir tik savavališkai užėmęs valstybinės žemės sklypą, ėmėsi veiksmų šiam žemės sklypui iš valstybės nupirkti ir taip įteisinti savavališkas statybas. Ta aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas šiuo metu nėra naudojamas, negali pateisinti akivaizdžiai neteisėtų atsakovo veiksmų šiame žemės sklype.

Tačiau dalis ūkinio pastato yra pastatyta ne valstybiniame, bet atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. I grupės nesudėtingam pastatui, jei jis pastatytas ne valstybinėje žemėje, pagal savavališkos statybos aktų surašymo metu galiojusią statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo redakciją nebuvo reikalingas įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas supaprastintam statybos projektui, taip pat kitas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p.). Todėl ūkinio pastato dalis, pastatyta atsakovui priklausančiame žemės sklype nelaikytina savavališka statyba.

Reikalavimuose pašalinti savavališkos statybos padarinius ieškovas nustatė atsakovui terminą pašalinti šiuos padarinius iki 2013-10-23. 2013-11-23 buvo šeštadienis, ne darbo diena. Pagal CPK 74 str. 5 d. tais atvejais, kai paskutinė termino diena tenka ne darbo ar oficialios šventės dienai, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Po 2013-11-23 einanti darbo diena buvo 2013-11-25, ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis ieškovas pateikė 2013-11-25, t.y. nepraleidęs Statybos įstatymo 28 str. 6 d. (iki 2014-01-01 galiojusi redakcija) nustatyto termino. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis terminas yra procedūrinio pobūdžio terminas, skirtas ne asmens pažeistai teisei ginti, o institucijos funkcijoms efektyviai ir veiksmingai įgyvendinti, jei institucija šį terminą praleidžia, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą, nes tokios pasekmės įstatymas nenurodo.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 14 str. 1 d., statybos techninio reglamento „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14, 25 ir 27 p., kai savavališkos statybos akto nepavyksta įteikti statytojo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, aktas įteikiamas paskelbiant vietinėje ar respublikinėje spaudoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas savavališkos statybos aktus siuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau šie aktai grįžo atsakovui neįteikti, todėl ieškovas pagrįstai šiuos aktus atsakovui įteikė paskelbdamas spaudoje.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą), išskyrus teisę pakeisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimą, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį, taip pat tretieji asmenys neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas (CPK 47 str. 2 d.). Atsakovo sutuoktinė ir savavališkai pastatytų pastatų bendrasavininkė O. J. byloje dalyvavo trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje, todėl jos teisės byloje buvo apribotos tik galimybe pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiasis asmuo O. J. turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-04-09 sprendimo, jei manė, kad šis sprendimas pažeidžia jos teises ar teisėtus interesus, tačiau šia teise nepasinaudojo, o atsakovas nėra įgaliotas atstovauti trečiąjį asmenį O. J. šioje byloje. Byloje nekilo ginčas dėl to, kad savavališkų statinių statytojas yra tik atsakovas, pašalinti savavališkos statybos padarinius įpareigotas taip pat tik atsakovas, t.y. trečiajam asmeniui O. J. tiesiogiai reikalavimai nebuvo reiškiami ieškiniu, taip pat trečiajam asmeniui O. J. tiesiogiai skundžiamu sprendimu nėra nustatyti teismo įpareigojimai, todėl O. J. pagrįstai į bylą įtraukta ne atsakovu, o trečiuoju asmeniu (CPK 41 str. 1 d., 47 str. 1 d.).

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai identifikavo faktines aplinkybes, reikšmingas savavališkos statybos faktui konstatuoti, dėl ko iš dalies neteisingai nusprendė dėl ieškovo reikalavimo nugriauti visą ūkinį pastatą pagrįstumo. Tokiu atveju skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas nugriauti jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančią ūkinio pastatao dalį, kitoje dalyje paliekant teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovas V. J. įpareigotas nugriauti 10 m ilgio, 5 m pločio ir 4,5 m aukščio ūkinio pastato dalį, esančią žemės sklype (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.