Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.1.1.; 3.1.3.2.; 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.3.1.; 3.2.3.8.; 3.2.4.9.1.1.; 3.2.4.9.1.2.; 3.2.4.9.2.; 3.2.4.9.3.3.; 3.2.4.9.7.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2019 m. gruodžio 2 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „.G“ ieškinį atsakovams G. U., L. U. dėl išmokėtų sumų priteisimo, trečiasis asmuo daugiabučio namo savininkų bendrija (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „G.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų G. U., L. U. 936,81 Eur, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. iš atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas ieškovės gyventojų turto draudimu, liudijimo Nr. GJELT 2656543. Apliejimo momentu galiojo draudimo apsauga. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 936,81 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei A. P. ir tokiu būdu įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Atsakovams buvo išsiųstos pretenzijos dėl žalos padengimo, tačiau atsakovai geranoriškai žalos neatlygino. Tuo pagrindu prašo iš atsakovų solidariai priteisti 936,81 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini) , bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams, tačiau šiame bute nuo 2015 metų gyvena jų sūnus A. U. su šeima. Šis butas 2018 metų pavasarį buvo suremontuotas, jame viskas, įskaitant ir santechniką, buvo pakeista naujai. 2018 m. rugsėjo 28-30 d. bute nieko nebuvo, visi kranai buvo užsukti, vandeniu nieks nesinaudojo. 2018 m. rugsėjo 30 d. atėjusi A. P. pasakė, kad jos butas nuo penktadienio yra liejamas. Ji apžiūrėjo butą ir matė, kad atsakovų bute nebuvo jokio vandens išsiliejimo ar pratekėjimo. Atsakovų žiniomis 2018 m. rugsėjo 28-30 d. Alytuje smarkiai lijo, todėl vandens pratekėjimas galėjo įvykti pro namo bendro naudojimo kanalizacijos, vandens ir vandens nuotekų vamzdyną, kuris eina per visus butus. Apie tai A. U. pranešė bendrijos pirmininkui ir 2018 m. rugsėjo 30 d. jis kreipėsi į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ budinčią avarinę tarnybą, kuri išbandžiusi buto vamzdynų ir santechnikos sistemas, nepastebėjo slėgio kritimo, vandens tekėjimo iš šildymo prietaisų ir vamzdynų. Jo įsitikinimu yra nesandarus namo bendro naudojimo kanalizacijos, vandens ir vandens nuotekų vamzdynas ir esant stipresniam kritulių kiekiui, kažkurioje vietoje vanduo prateka ir prasiskverbia į A. P. butą. Todėl pagal šį ieškinį atsakinga turėtų būti daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) (duomenys neskelbtini), kuri tinkamai neprižiūrėjo ir laiku neremontavo daugiabučio namo vamzdynų, o ne atsakovai, kurių atžvilgiu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Trečiojo asmens DNSB (duomenys neskelbtini)atstovas su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad butas Nr. 66 buvo aplietas kelis kartus po to, kai atsakovai atliko bute remontą ir perkėlė kriauklę į kitą patalpą. Per atsakovų butą jokie lietaus kanalizacijos vamzdžiai neina. Šie vamzdžiai yra nauji, plastikiniai ir tinkamai apšiltinti, kad nesikauptų kondensatas. Ir buto užliejimų niekaip negalima susieti su gausiomis liūtimis, nes liūčių nuo 2018 m. rugsėjo 29 d. buvo, o užliejimų daugiau nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išmokėtų sumų priteisimo

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ieškovė ir buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 66), savininkė A. P. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį (liudijimas Nr. GJELT 2656543), nurodytas draudimo laikotarpis nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 26 d. 2018 m. rugsėjo 28 d. ieškovės draustas turtas buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė, pripažinusi įvykį draudiminiu, nustatė, kad apdraustam butui padaryta žala, apskaičiavo ir išmokėjo 936,81 Eur dydžio draudimo išmoką A. P..

Dėl nurodyto draudžiamojo įvykio ieškovė yra išmokėjusi draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovų, remdamasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, o nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Nagrinėjamoje byloje buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo židinys yra namo devintame aukšte esantis atsakovų butas Nr. (duomenys neskelbtini), žala atsirado dėl turto namo aštuntame aukšte sugadinimo, kaltinami dėl įvykio atsakovai, todėl jiems iškilo civilinė atsakomybė žalą atlyginti (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Žalą pagal draudimo sutartį atlyginus turto draudimo sutarties pagrindu atsirado teisė reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusių asmenų.

Atsakovai buto užliejimo fakto, kurį pagrindžia byloje pateikti dokumentai, neginčija, tačiau kaltės nepripažįsta ir dėl įvykusio kaltina DNSB(duomenys neskelbtini), kadangi ji, kaip administruojanti namą, tinkamai neprižiūrėjo ir laiku neremontavo namo vamzdynų, kurių nesandarumas ir buvo buto Nr. (duomenys neskelbtini) užliejimo priežastimi.

Iš pateiktų butų schemų matyti, kad prie atsakovų buto lietaus kanalizacijos, pro kurią bėga vanduo nuo stogo nėra. Lietaus kanalizacija yra priešingoje pusėje nei buto Nr. (duomenys neskelbtini) užlieta siena. Liudytoja A. P. paaiškino, kad jos butas nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo liejamas kelias dienas, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojų namuose nebuvo. 2018 m. rugsėjo 30 d. užėjusi pas A. U. pasakė apie užliejimą ir matė ant vonios grindų šlapius skudurus, kurie dengė vamzdį. Liudytojas A. U. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. vakare, po kaimynės pranešimo apie užlietą butą, jis išsikvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, kurie atliko hidraulinius bandymus ir nustatė, kad jo bute vandens sistema yra tvarkinga. A. P. patvirtino, kad vanduo tekėti nustojo tik po jos vakarinio apsilankymo bute Nr. 71. Iš atsakovų pateikto Buto vidaus sistemų sandarumo ir hidraulinio išbandymo akto Nr. DZB-20180930-1 nustatyta, kad šie bandymai buvo atlikti jau po to, kai bute Nr. (duomenys neskelbtini) nustojo tekėti vanduo. Tiek liudytojai, tiek trečiojo asmens atstovas bendrijos primininkas A. J. patvirtino, kad po 2018 m. rugsėjo 30 d. daugiau užliejimų nebuvo. Tai tik patvirtina, kad atsakovų bute 2018 m. rugsėjo 30 d. vakare santechnikos mazgai buvo tvarkingi, o ar jie buvo tvarkingi ir iki 2018 m. rugsėjo 30 d. vakaro, atsakovai įrodymų nepateikė. Iš trečiojo asmens atstovo pateiktų 2010 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VAD1032, 2011 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodymo ir nuotraukų bei UAB „S.“ atliktos namo kasmetinės apžiūros akto matyti, kad DNSB (duomenys neskelbtini) suremontavo kanalizacijos, šalto, karšto vandens, karšto vandens cirkuliacinio vandens ir lietaus kanalizacijos stovų vamzdynus.

Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Iš pateiktų schemų matyti, kad laiptinėje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra vandens ir kanalizacijos vamzdynai, o prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) yra lietaus kanalizacija bei vandens ir kanalizacijos vamzdynai. Nustačius, kad šalia atsakovų buto nėra lietaus kanalizacijos, labiau tikėtina, kad vanduo pratekėjo iš jų bute esančio vandentiekio ir kanalizacijos mazgo, esančio prie tos sienos, kuri bute Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užlieta, o ne iš šalia jų buto esančio vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyno, kuris prasideda jų buto aukšte ir leidžiasi žemyn, ir yra prie kitos sienos, nei ta siena, kuri buvo užlieta. Atsakovų prieštaravimai pripažįstami nepagrįstais ir pripažintina, jog atsakovai nesugebėjo užtikrinti, jog nebūtų padaryta žalos kitiems asmenims, dėl jų bute esančių vandens ir kanalizacijos sistemų, jie yra atsakingi už žalą, padarytą dėl patalpų užpylimo ir turto sugadinimo, todėl privalo atlyginti ieškovei žalą dėl draudimo išmokos sumokėjimo (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.246-6.249 straipsniai, 6.256 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso toliau – CPK) 178 straipsnis).

Ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 936,81 Eur dydžio draudimo išmoką. Atsakovai šios sumos neginčijo, todėl taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas. Paskaičiuotos ir draudėjui išmokėtos draudimo išmokos suma atitinka draudžiamojo įvykio metu padarytus nuostolius. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatos numato penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis bei vadovaujantis CK 6.4 straipsnio, 6.210 straipsnio, 6.266 straipsnio, 6.1015 straipsnio nuostatomis solidariai iš atsakovų priteisiama ieškovei 936,81 Eur išmoka ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo.

Teismui patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteisiama 21,00 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis po 10,50 Eur iš kiekvieno atsakovo ieškovei ir 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidos po 4,20 Eur iš kiekvieno atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. U. ir L. U. 936,81 Eur išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 10,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo ieškovei akcinei draudimo bendrovei „G.“.

Priteisti iš atsakovų G. U. ir L. U. po 4,20 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.