Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. Ž. ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – D. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujančiam byloje fiziniam asmeniui procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai.

4. Nagrinėjamu atveju 2020 m. vasario 19 d. teisme gauta procesinių dokumentų įteikimo pažyma, kurioje nurodyta, kad trečiajam asmeniui D. D. siųsti procesiniai dokumentai 2020 m. vasario 17 d. įteikti asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

7. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad atsakovas su ieškovo motina G. Ž. sudarė dvi terminuotas žemės nuomos sutartis. 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartimi G. Ž. atsakovui išnuomojo 11,15 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 10 metų laikotarpiui. Šia nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovo motinai už 11,15 ha žemės sklypo nuomą mokėti 387,51 Eur (1 338,00 Lt) nuomos mokestį, mokant vieną kartą per metus; nuomininkas už praėjusius kalendorinius metus nuomos mokestį privalėjo sumokėti iki einamųjų metų balandžio 1 d. (Žemės nuomos sutarties 3 skirsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartis įregistruota viešajame registre, sutarties terminas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartimi G. Ž. atsakovui išnuomojo 6,5 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat 10 metų laikotarpiui. Šia nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo ieškovo motinai už 6,5 ha žemės sklypo nuomą mokėti 225,90 Eur (780,00 Lt) nuomos mokestį, mokant vieną kartą per metus; nuomininkas už praėjusius kalendorinius metus nuomos mokestį privalėjo sumokėti iki einamųjų metų balandžio 1 d. (Žemės nuomos sutarties 3 skirsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartis įregistruota viešajame registre, sutarties terminas – iki 2020 m. gruodžio 31 d. Remiantis minėtomis žemės nuomos sutartimis, atsakovo bendra prisiimtų įsipareigojimų suma – 613,42 Eur. Į bylą pateikti tarpusavio atsiskaitymo aktai patvirtina, kad atsakovas savo prievoles ieškovo motinai tinkamai vykdė nuo 2011 metų iki 2014 metų kovo 29 d. (atsakovas tinkami ir laiku sumokėjo nuomos mokesčius už 2011 metus, 2012 metus ir 2013 metus) (tarpusavio atsiskaitymo aktai). Ieškovo motina 2014 m. gruodžio 24 d. mirė. Ieškovo pateiktais duomenimis, po G. Ž. (motinos) mirties visą jos turtą, įskaitant ir atsakovui išnuomotus žemės sklypus, paveldėjo jis. Šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašai, kuriais remiantis pagal 2015 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1484 1166/2332 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 685/1370 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui (žemės sklypų NTR išrašai). Duomenų, kad ginčo žemės nuomos sutartys buvo nutrauktos, nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka byloje nėra. Po nuomotojos G. Ž. mirties, atsakovas savo prievoles pagal sudarytas 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartis toliau vykdė ieškovui (tarpusavio atsiskaitymo aktai nuo 2015 m.). 2015 m. gegužės 5 d. tarpusavio atsiskaitymo aktas patvirtina, kad atsakovas už 2014 metus ieškovui sumokėjo 613,42 Eur nuomos mokesčio. 2017 m. gegužės 20 d. susitarimu ieškovas ir atsakovas susitarė dėl padidinto žemės nuomos mokesčio ir numatė, kad už 2016 metus žemės sklypų nuomos mokestis 1 200,00 Eur. 2017 m. gegužės 20 d. tarpusavio atsiskaitymo aktas už 2015 metus patvirtina, kad atsakovas ieškovui sumokėjo 1198,42 Eur nuomos mokesčio (613,42 Eur + 585,00 Eur). Atsakovas 2017 m. birželio 23 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. ir 2017 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymais ieškovui sumokėjo 1 200,00 Eur nuomos mokesčio už 2016 metus ir 200,00 Eur avansą už 2017 metus (Swedbank mokėjimo nurodymai). 2018 m. gegužės 25 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė naują susitarimą dėl nuomos mokesčio, kuriame susitarė, kad už 2017 metus žemės sklypų nuomos mokestis 1 588,50 Eur. Atsakovas savo prievolės sumokėti nuomos mokestį už 2017 metus iki 2018 m. balandžio 1 d. neįvykdė. 2018 m. liepos 2 d. ieškovas atsakovui išsiuntė įspėjimą ir raginimą padengti įsiskolinimą. 2018 m. birželio 1 d. ir 2018 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymais atsakovas sumokėjo likusią nuomos mokesčio dalį už 2017 metus – 1 388,50 Eur. Ieškovas 2019 m. kovo 20 d. el. paštu atsakovui išsiuntė susitarimą, kuriuo siūlė nustatyti naują 1 765,00 Eur nuomos mokestį už 2018 metus, atsakovas susitarimo nepasirašė. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų susirašinėjimo su atsakovu dokumentų, tarp šalių vyko derybos dėl nuomos mokesčio kainos padidinimo. Pagal žemės nuomos sutarčių 3.4 punktą atsakovas savo prievolės sumokėti nuomos mokestį už 2018 metus iki 2019 m. balandžio 1 d. neįvykdė. 2019 m. birželio 3d. el. paštu ir 2019 m. birželio 16 d. registruotu laišku ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimus su raginimais sumokėti nuomos mokestį už 2018 metus. 2019 m. liepos 2 d. pranešimu ieškovas informavo atsakovą, kad 2010 m. gruodžio 31 d. žemės nuomos sutartys bus vienašališkai nutrauktos 2019 m. spalio 2 d., jei atsakovas iki 2019 m. liepos 15 d. nesumokės žemės mokesčio už 2018 metus. Šalims neradus bendro kompromiso dėl nuomos mokesčio padidinimo ir atsakovui nevykdant savo prievolių, ieškovas, įspėjęs atsakovą, vienašališkai nutraukė žemės nuomos sutartis. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl skolos dydžio ir pagrįstumo nenuginčijo (CPK 178 straipsnis).

9. Nuomos teisinių santykių turinį sudaro veiksmai, kuriuos šalys atlieka įgyvendindamos teises ir vykdydamos pareigas, atsiradusias iš sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnis). Privačios žemės nuomos mokesčio dydis nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu (CK 6.552 straipsnio 1 dalis). CK 6.559 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai dėl žemės savininko mirties arba kitu teisiniu pagrindu žemės nuosavybės teisė pereina kitam savininkui, taip pat kai pasikeičia valstybinės žemės nuomotojas, žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre.

10. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas su ieškovo mirusia motina 2010 m. gruodžio 31 d. sudarė 1166/2332 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). ir 685/1370 žemės sklypo dalių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis 10 metų terminui, kurios yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Remiantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, ieškovui paveldėjus nurodytus žemės sklypus, jam perėjo buvusios žemės sklypų savininkės nuomos sutartimis numatytos teisės ir pareigos, t. y. ieškovas tapo šių žemės sklypų nuomotoju ir įgijo teisę reikalauti sutartyse numatyto nuomos mokesčio.

11. CK 6.487 straipsnis numato, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

12. Atsakovas, turėdamas teisę reikalauti, kad nuomos sutartys pasibaigtų pasikeitus žemės sklypų savininkui, šia teise nepasinaudojo ir toliau nuomojosi žemės sklypus (CK 6.494 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų ieškovui sumokėjęs nuomos mokestį už 2018 metus (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 588,50 Eur dydžio nuomos mokestį už žemės sklypų nuomą už 2018 metus ir 1 168,92 Eur dydžio nuomos mokestį už žemės sklypų nuomą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. spalio 1 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.487 straipsnis, 2018 m. gegužės 25 d. susitarimas dėl pakeisto nuomos mokesčio dydžio, 2010 m. gruodžio 31 d. Žemės nuomos sutarčių 2.2, 3.3, 3.4, 3.6 punktai).

13. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais nuostoliais. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 40,48 Eur dydžio palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 2 d. yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

14. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo taip pat priteisiamos 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 797,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovui priteisiamas patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas - 100,50 Eur žyminio mokesčio atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (18,85 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 18,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui D. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 797,90 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 90 ct) įsiskolinimą, 5,00 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 100,50 Eur (vieno šimto eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,85 Eur (aštuoniolikos eurų 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.