- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- T-82-564/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25649-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audronė Šiupšinskaitė
- Nuteistasis
- V. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. B. patvirtinimo klausimą,
susipažino su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros skundu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. sausio 23 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) priimtu nutarimu Nr.81/04-79 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta V. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. Teismui siūloma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 75 straipsnio 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais nustatyti baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas.
Nutarime nurodyta, kad V. B. teistas 2019-10-18 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šios bausmės dalis pridėta prie 2019-06-18 Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų paskirtos ir neatliktos bausmės dalies ir galutinė bausmė 1 metai laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 4 mėnesiai ir 19 dienų.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo teismo jo netvirtini. Prokurorė nurodė, kad pagal OASys metodiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis - 55 balai (iš jų 20 balų yra statiniai, 35 - dinaminiai). Tačiau šis balas nuo ankstesnio vertinimo- 2019 m. lapkričio 26 d.- nepakito. Taigi, jau vien dėl šios priežasties galima daryti išvadą, kad akivaizdžios pažangos, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistasis, nors paskutiniu metu bausmę ir stengiasi atlikti tinkamai, nedaro, o būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Be to, nors nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, tačiau ir neskatintas, kas taip pat parodo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia būti pavyzdingas. V. B. nededa didelių pastangų savo elgesį koreguoti teigiama linkme.
Prokurorė pažymi, jog V. B. praeityje yra teistas, nuteistajam buvo taikytas bausmės atidėjimas, kurio metu asmuo pažeidė jam skirtus įpareigojimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis pokalbio metu bei problemų atpažinimo anketoje geba identifikuoti veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu (jaučiama įtampa, alkoholio vartojimas, smurtavimas susierzinus, ir kt.), tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Pokalbio metu linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį. Be to, kaip kriminogeniniai veiksniai, vis dar išlieka: ankstesni teistumai, ryšiai, piktnaudžiavimas alkoholiu, mąstymas ir elgesys. Šiuo atveju kriminologinių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių, elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti. Sprendžiant V. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą atkreiptinas dėmesys ir į komisijos nuomonę, kurios sprendimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš patais įstaigos nebuvo vienbalsis (už - 4, prieš - 2).
Nutarimas netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, kaip pataisos priemonė nuteistajam, taikytina, atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.
Nuteistajam V. B. šis teistumas nebe pirmas, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis pažeidė teismo įpareigojimus ir buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad problemų atpažinimo anketoje nuteistasis geba identifikuoti veiksnius susijusius su nusikalstamu elgesiu (jaučiama įtampa, alkoholio vartojimas, smurtavimas susierzinus, ir kt.), tačiau problemų sprendimo įgūdžiai silpni, kartoja tas pačias klaidas, nesugebėdamas surasti alternatyvų, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nuteistasis linkęs minimizuoti, racionalizuoti savo nusikalstamą elgesį. Turi savitą savo elgesio paaiškinimą. Taigi, visa tai tik įrodo, kad nuteistasis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis atvykęs į pataisos namus įsidarbino nuteistųjų valgykloje, tačiau, kaip teigia pats, dėl didelio darbo krūvio, pats atsisakė darbo. Pataisos namuose civilinių ieškinių nėra pateikta, bet pats nuteistasis nurodo, jog turi įsiskolinimų, kuriuos būdamas laisvėje mokėjo. Turi nepilnamečių vaikų, kuriems išlaikymo šiuo metu neteikia. Nuteistasis turėjo galimybę pagerinti savo finansinę padėti, mokėti turimus įsiskolinimus bei teikti savo nepilnamečiams vaikam išlaikymą, tačiau šia galimybe, atsisakydamas darbo, nepasinaudojo. Nuteistojo kriminologiniai veiksniai: ankstesni teistumai; ryšiai (geri santykiai su kai kuriais šeimos nariais, tačiau ne su visais, nusikaltimo metu nukentėję artimi giminaičiai ir šeimos nariai), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai padaryti įtakoti alkoholio, mąstymas ir elgesys (esant nestruktūruotoje aplinkoje savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Elgesys gali tapti agresyvus, rizikingas, ypač pavartojus alkoholio). Teismas mano, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų keisti savo elgesį teigiama linkme, minimalizuoja savo turimas elgesio problemas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog V. B. pagal OASys metodiką nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis - 55 balai, iš jų net 35 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis gali sumažinti geru elgesiu bei aktyviu dalyvavimu pataisos procese. Po paskutinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nepasikeitė ir išliko toks pats – 55 balai. Teismas mano, jog nuteistasis nededa pakankamai pastangų keisti savo elgesį. Visos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visa tai leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra.
Pripažintina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dalyvavo įvairiose programose, bausmės atlikimo metu nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nebuvo nei karto baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau ir neskatintas, kas taip pat parodo, kad nuteistasis pataisos įstaigoje nesistengia būti pavyzdingas. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija, priimdama nutarimą, nebuvo vieninga, 4 jos nariai balsavo „už“ nuteistojo paleidimą į laisvę, 2– „prieš“.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis jau pakankamai pakeitė savo elgesį, pažiūras, nuostatas visuomenės ir įstatymų atžvilgiu bei tai padarė tokiu mastu ir tiek stabiliai, kad toliau jį jau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir spręsti, kad atliktos pastarosios bausmės dalies pakaks teisingumui visiškai įvykdyti ir kitiems kriminalinės bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, tikslams pasiekti. Nors nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika buvo ir yra vidutinė. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2020 m. sausio 21 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 81/04-79 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. B..
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.
Nutarties kopiją siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.