Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Aurelijus Rauckis, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, dalyvaujant prokurorui O. S., gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 227 str. 4 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Z. kaltinamas tuo, kad jis 2015-01-31, apie 13 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas vidutinis 2.01 promilių girtumas, (duomenys neskelbtini) prie prekybos centro „Maxima“, Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliams L. V. ir E. B. tarnybiniame automobilyje „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už padarytą administracinį teisės pažeidimą ir norėdamas išvengti administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės padėjo 5 ir 10 eurų nominalo kupiūras tikslu išvengti administracinės atsakomybės, už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė mažesnį negu 1 MGL, tai yra 15 eurų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos perginamas- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliams L. V. ir E. B., už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydamas pareigūnų nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 227 str. 4 d.

Kaltinamasis L. Z. teisme kaltu prisipažino visiškai, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad norėdamas išvengti administracinės atsakomybės papirko policijos pareigūnus, prieš tai buvo įspėtas dėl neteisėtos veikos, tačiau vis tiek davė pinigus. Labai gailisi padaręs neteisėtą veiką. Prašo neskirti baudos, kadangi yra nedirbantis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam L. Z. visiškai pripažinus padarytą nusikalstamą veiką, jo kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- 2015-01-31 liudytojas L. V. apklausos metu parodė, kad 2015-01-31 patruliuojant tarnybiniu automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su vyriausiuoju patruliu E. B., apie 14 val. 30 min. gavo pranešimą iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Operatyvaus valdymo budėtojo, apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sankryžoje, prie prekybos centro „Maxima“ stovi automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į įvykio vietą rado (duomenys neskelbtini) antroje eismo juostoje stovintį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akivaizdžiai metėsi, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus. Jo koordinacija buvo sutrikusi, jis prastai orientavosi laike ir vietoje. Priėjus ir paklausus „kur važiuoja“, jis atsakė, kad namo į (duomenys neskelbtini). Neblaivumo nustatymui ir administracinio teisės pažeidimo surašymui, vairuotoją jie pakvietė į tarnybinį automobilį blaivumui nustatyti, tuo pačiu eismo spūsčių išvengimui eismo saugumo tikslu, automobilis „Seat Alhambra“ patrauktas į greta esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Nustatytas vairuotojas L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam alkotesteriu nustatytas 2.01 promilių girtumas. Kol jie surašinėjo administracinio teisės pažeidimo protokolą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, L. Z. pasiūkė jiems „susitarti“, tiesiogiai pasiūlydamas pinigų, kad jie nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo. Jie L. Z. kelis kartus įspėjo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė, bet vairuotojas į jų perspėjimus nereagavo ir ant galinės sėdynės padėjo 10 ir 5 eurų kupiūras. Jie vairuotoją dar karatą įspėjo, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė ir liepė pasiimti pinigus, bet vairuotojas vis tiek nereagavo į jų įspėjimus ir sakė, kad „susitars“. Tada jie vairuotojui aiškino, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia baudžiamoji atsakomybė ir iškvietė Kauno apskrities VPK operatyvinę grupę. Jų transporto priemonėje nėra įrengta vaizdo bei garso įrašymo įranga. Vairuotojui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vairuotojas susipažino su protokolu ir savo kaltę pripažino visiškai. Vairuotojas buvo nušalintas nuo tolimesnio transporto priemonės vairavimo (b.l. 17).

- 2015-01-31 liudytojas E. B. apklausos metu parodė analogiškas aplinkybes, kaip ir L. V. (b.l. 20).

- Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti - 10 eurų kupiūra Nr. EB 4772616615 ir 5 eurų kupiūra Nr. VA3458043488 (b.l. 7-11).

- Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota, jog L. Z. 2015-01-31, 14 val. 43 min. nustatytas 2.01 promilių girtumas (b.l. 23).

- 10 eurų kupiūra Nr. EB 4772616615 ir 5 eurų kupiūra Nr. VA3458043488, kurie perduoti saugoti į Kauno AVPK Buhalterijos skyrių (sąskaitą) (b.l. 13,14).

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl, vadovaujantis BPK 20 str., jie laikomi įrodymais.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 4 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamosios veiką pagal BK 227 str. 4 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis L. Z. ant galinės tarnybinio automobilio sėdynės padėjo 5 ir 10 eurų nominalo kupiūras tikslu išvengti administracinės atsakomybės, už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, davė mažesnį negu 1 MGL, tai yra 15 eurų kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos perginamas- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyr. patruliams L. V. ir E. B., už neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus, prašydamas pareigūnų nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jai administracinės teisės pažeidimo protokolo. Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 15 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas baudžiamasis nusižengimas.

Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas L. Z. pripažinti kaltu padariusį BK 227 str. 4 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 20 str.).

L. Z. padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, suprato savo veikos žalingą poveikį, nurodė, kad taip pasielgė dėl girtumo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam L. Z. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, jis veikė tiesiogine tyčia, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės papirko policijos pareigūnus. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – jis yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbantis, priklausomybės ligų centre neregistruotas, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, bei atsižvelgiant į BK 55 str. nuostatas, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, L. Z. paskyrus laisvės apribojimo bausmę skiriant įpareigojimus, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą. Taip pat teismas sprendžia, kad kitos bausmės rūšys neskirtinos, kadangi kaip teismo posėdžio metu nurodė kaltinamasis ir jo gynėjas, baudos sumokėti kaltinamasis negalėtų, kadangi nedirba ir prašė skirti laisvės apribojimo bausmę, tokios pačios bausmės rūšies prašė ir prokuroras.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – viena 10 eurų nominalo kupiūra, viena 5 eurų nominalo kupiūra, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotina valstybės nuosavybei (BK 72 str. 1 d., 2 d.).

Kardomosios priemonės, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Byloje 2015-02-04 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-540 (b.l. 52), kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė antrinę teisinę pagalbą L. Z. šioje byloje, dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui iki 2015-02-04 dienos sudaro 23,16 eurų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto L. Z. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 4 d. ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. Z. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant L. Z. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Daiktinius įrodymus - vieną 10 eurų nominalo kupiūrą, vieną 5 eurų nominalo kupiūrą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti valstybės nuosavybei.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš L. Z. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.