- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- A2.6.-884-606/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00600-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Pažeidėjas
- M. T.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pažeidėjui, išnagrinėjusi M. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-02-12 pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-02-11, 16.43 val., adresu Žardininkų g. 4, Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, saugaus atstumo iki stovinčios transporto priemonės, kurią kliudė ir apgadino, iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad galėjo kliudyti automobilį, tačiau nieko nepajuto, kitaip būtų sustojęs įvykio vietoje.
ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Konstatuotina, kad M. T. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo. Pažeidėjas savo kaltės neneigia. Jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, schemomis, nuotraukomis, paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Už šį pažeidimą pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.
Motyvuojamoji dalis
Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str.). Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, M. T. skirtina minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.
ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).
Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartysadministracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013).
Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina M. T. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą tuo atveju, kai pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje numatyta su įvykusiu eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareiga nedelsiant sustoti. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, kad M. T. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio M. T. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) nesustojęs iš karto nuvažiavo. M. T. parodė, kad važiuodamas automobiliu nepajuto automobilių susidūrimo. Sprendžiant iš byloje esančių fotonuotraukų, automobilių susidūrimas įvyko išilgai slystant automobilių kėbulo dalių paviršiams, automobilių kėbulai iš esmės nėra stipriai pažeisti, pažeista tik dažų danga, dėl ko galima daryti išvadą, kad automobilių kontaktas nebuvo stiprus. Šios aplinkybės patvirtina M. T. parodymus apie tai, kad jis eismo įvykio nepastebėjo ir automobilių kontakto nepajuto. Atsižvelgtina ir į M. T. amžių, dėl kurio jo, kaip vairuotojo, pastabumas gali būti sumažėjęs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad duomenų, jog M. T. pastebėjo ar suprato įvykus eismo įvykį ir iš jo tyčia pasitraukė, byloje nėra. Teismui nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių M. T. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia M. T. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bylos dalyje M. T. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
M. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-884-606/2014 dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo M. T. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.