Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus atstovei Jurgitai Bertašiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą atsakovui S. B. dėl permokos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenims nustatyta, kad S. B. 2016-11-02 prašymu kreipėsi į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-11-07 sprendimu Nr. NI_SP1-6398 paskyrė atsakovui nedarbo socialinio draudimo išmoką – 174,43 Eur dydžio per mėnesį nedarbo išmoką už laikotarpį nuo 2016-11-03 iki 2017-02-02 ir 138,21 Eur laikotarpiu nuo 2017-02-03 iki 2017-05-02.

Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2017-01-05 sprendimu Nr. VDD-11-18 atsakovo S. B. bedarbio statusas panaikintas nuo 2016-10-26.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2017-01-26 sprendimu Nr. BI_SP5-296 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-03 iki 2017-11-30 susidarė 162,80 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2017-01-30 raštu Nr. (9.117)R3-4701 informavo atsakovą apie 2017-01-26 sprendimą Nr. BI_SP5-296 ir paprašė 162,80 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką grąžinti iki 2017-03-11.

Byloje yra kilęs ginčas dėl pagrindo priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Socialinio draudimo teisinius santykius, asmenų, kurie draudžiami nedarbo draudimu kategorijas, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, jos skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas, šios draudimo rūšies finansavimą, administravimą ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2015-01-301) (toliau- ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymas). Be to, nedarbo socialinio draudimo išmokų bedarbiams skyrimą atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažo ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimą, duomenų, kurių reikia nedarbo draudimo išmokai skirti ir mokėti, pateikimą, nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, svarbias priežastis, kurių nesant nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, taip pat įstaigų, mokančių nedarbo draudimo išmokas, atsakomybę nustato Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (redakcija, galiojanti nuo 2015-11-13) (toliau – ir Nuostatai). Ginčo teisinius santykius taip pat reglamentuoja valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus nustatantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2016-01-01).

Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 ir 6 straipsnius, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi asmenys, teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę bedarbiais (t. y. atleisti iš darbo ar valstybės tarnybos), kuriems nebuvo pasiūlytas tinkamas darbas ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, jeigu jie per paskutinius 36 mėnesius iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Kompetencija apskaičiuoti, skirti ir mokėti nedarbo draudimo išmokas priklauso Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams, o šias funkcijas VSDFV teritoriniai padaliniai atlieka nedarbo draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalis).

Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad bedarbiui, atleistam iš darbo (tarnybos) ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmoka skiriama ne anksčiau kaip praėjus tiek kalendorinių mėnesių po darbo sutarties nutraukimo (atleidimo iš tarnybos), už kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam buvo išmokėta. Tuo atveju, jeigu nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuota ir sumokėta neteisingai, klaidingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo draudimo išmokos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalis).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas S. B. 2016-11-02 prašymu kreipėsi į Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrių, prašydamas skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Teismas pažymi, kad atsakovas, teikdamas prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką patvirtino, jog jam yra žinoma aplinkybė dėl permokėtos nedarbo išmokos sumos išieškojimo iš asmens, dėl kurio kaltų veiksmų jos neteisėtai buvo išmokėtos. Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2016-11-07 sprendimu Nr. NI_SP1-6398 paskyrė atsakovui nedarbo socialinio draudimo išmoką – 174,43 Eur dydžio per mėnesį už laikotarpį nuo 2016-11-03 iki 2017-02-02 ir 138,21 Eur laikotarpiu nuo 2017-02-03 iki 2017-05-02. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyrius 2017-01-24 raštu Nr. SD-1409-(2.3) informavo VSDFV Utenos skyrių, kad pagal Moksleivių registrą apie asmens mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymosi programą, atsakovui bedarbio statusas panaikintas Vilniaus teritorinės darbo biržos 2017-01-05 sprendimu Nr. VDD-11-18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, VSDFV Utenos skyrius 2017-01-26 sprendimu Nr. BI_SP5-296 nustatė, kad laikotarpiu nuo 2016-11-03 iki 2017-11-30 susidarė 162,80 Eur nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka ir informavo atsakovą apie šį priimtą sprendimą 2017-01-30 raštu Nr. (9.117)R3-4701, kuris atsakovui įteiktas 2017-02-06. Pažymėtina, kad duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs nedarbo socialinio draudimo išmoką nėra, atsakovas teismo posėdžio metu su prašoma priteisti suma sutiko.

Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, jog atsakovas nuo 2016-10-26 neteko bedarbio statuso, tačiau nepateikus šios informacijos, nedarbo socialinio draudimo išmoka atsakovui buvo sumokėta už laikotarpį nuo 2016-11-03 iki 2016-11-30, iš viso 162,8 Eur. Valstybinio socialinio draudimo 18 straipsnis nustato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Nuostatų 60 ir 61 punktuose įtvirtinta, kad neteisingai išmokėtos sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, o, nustačius, kad nedarbo draudimo išmokos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, išmokų permokos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus. Nurodyto teisinio reglamentavimo ir susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, jog atsakovui laikotarpiu nuo 2016-11-03 iki 2011-11-30 nedarbo socialinio draudimo išmoka buvo mokama nepagrįstai. Nedarbo socialinio draudimo išmokos permoka susidarė dėl atsakovo kaltės, t. y. dėl to, kad atsakovas nepateikė pareiškėjui informacijos apie mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymosi programą. Taigi dėl tokių atsakovo veiksmų, pareiškėjas įgijo teisę reikalauti 162,8 Eur sumokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus prašymą tenkinti.

Priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui iš atsakovo S. B. 162,8 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du eurus ir 8 euro centus) išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permoką.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.