Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistojo A. J. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrinus su 2015-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų 5 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausme, A. J. paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad jis, 2015 m. kovo 1 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) tiksliai nenustatytoje vietoje, nukentėjusiajam M. R. sakydamas, kad ketina pirkti jo automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsėdo į šį automobilį, kuriame buvo užvedimo rakteliai ir, nieko neaiškinęs, išvažiavo, tokiu būdu pagrobė M. R. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 eurų vertės.

Apeliaciniame skunde A. J. prašo sušvelninti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nuteistasis mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nurodo, kad jau nuo 2015-03-16 atlieka bausmę pataisos namuose, dirba. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad su šiuo nusikaltimu nėra susijęs, t. y. atsisakė duoti parodymus ir dėl to labai gailisi. Teismas nuosprendyje nurodo, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistojo vertinimu, šie tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis jau atlieka bausmę pataisos namuose ir jo laisvė yra apribota.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė skundą prašė atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia skunde dėstomų prašymų apimtis, jų aiškumas, konkretumas (BPK 320 str. 3 d.). Nuteistasis nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimų neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme prašydamas ją švelninti. Apygardos teismo teisėjų kolegija skundžiamo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.). Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi ir bausmės tikslais, jos paskirtimi, taip pat atsižvelgiama ir į teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimus.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas A. J. už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., skyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su 2015-10-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 178 str. 2 d. sankcijoje nurodyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas A. J. bausmės rūšį – laisvės atėmimą – tokį savo sprendimą argumentavo ir su nuosprendyje išdėstytais bausmės rūšies parinkimo motyvais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. anksčiau jau teistas, taip pat ir už analogiškas nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 178 str. 2 d. Nuteistajam buvo taikoma laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista areštu, taip pat taikyta ir griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Nepaisant to, A. J. ir vėl nusikalto. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nėra linkęs pasimokyti iš savo ankstesnio neigiamo patyrimo, yra linkęs nusikalsti, o jam taikytos poveikio priemonės – bausmės teigiamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo, nuo naujų nusikaltimų nesulaikė. Įvertinus paminėta, akivaizdu, kad švelnesnėmis, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmėmis šiuo atveju nėra galimybės pasiekti BK 41 str. numatytus tikslus.

Nustatydamas bausmės dydį pirmosios instancijos teismas pažeidimų taip pat nepadarė, bausmę individualizavo tinkamai. Teismas įvertino tai, kad padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, nusikaltimas baigtas, A. J. nusikalto būdamas prieš tai teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl laikytinas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmenybę charakterizuojančius duomenis (būdamas jauno darbingo amžiaus nedirba, nesimoko, baustas administracine tvarka) ir paskyrė laisvės atėmimo bausmę, mažesnę, negu sankcijoje numatytas vidurkis. Kolegijos vertinimu, paskirta bausmė, atsižvelgiant į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jį charakterizuojančių duomenų visumą, nelaikytina aiškiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Apeliantas skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui ir dėl kurių būtų pakankamas pagrindas paskirtą bausmę dar labiau švelninti. Nelaikytina pagrindu švelninti paskirtą bausmę ir nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis jau atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl BK 41 str. numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti. Teismas pažymi, kad už kiekvieną nusikalstamą veiką asmeniui skiriama bausmė, kurią jis privalo vykdyti. Tai, kad nuteistas asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, teisinės reikšmės sprendžiant dėl bausmės paskyrimo už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas neturi ir neatleidžia jo nuo pareigos atlikti bausmę, paskirtą vėlesniu nuosprendžiu. Tai, kad nuteistasis, kaip tvirtina apeliaciniame skunde, pataisos namuose dirba, vertintina teigiamai, tačiau nelaikytina aplinkybe, sudarančią pagrindą paskirtą bausmę švelninti. Ši aplinkybė gali būti reikšminga bausmės vykdymo procese sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėta, laikytina, kad nusikalstamą veiką ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, bausmių skyrimą reglamentuojančių nuostatų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į BK 59, 60, 61 str. nurodytas aplinkybes, BK 41 str. apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, ir už nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę, kuri, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nelaikytina aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusikaltimui. Keisti skundžiamą nuosprendį pagal nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir bausmę dar labiau švelninti pagrindo nėra.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.