- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-09
- Bylos Nr.
- I-3625-121/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Henrikas Sadauskas, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- P. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijos Puzinskaitės, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. D. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–7), prašydamas: 1) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (toliau – KT) su prašymu nustatyti: a) ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad paskirta ir nustatyta tvarka apribota pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui; b) ar Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis ta apimtimi, kuria numatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautą draudžiamųjų pajamų dydį, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, 29 str. 2 daliai, 48 str. 1 daliai, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui; c) ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis (kiek tai liečia nenumatytą teisėjų valstybinių pensijų kompensavimo mechanizmą) neprieštarauja Konstitucijos 23 bei 52 straipsniams bei teisinės valstybės principui; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) ir Lietuvos valstybės neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos (toliau – Pensija) dalį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Paaiškina, kad nuo 2005-12-13 jam paskirta Pensija už tarnybą. 2010-02-26 jis gavo sumažintą 734,15 Lt dydžio Pensiją. Dėl Pensijos grąžinimo 2013-04-10 pareiškėjas kreipėsi į VRM, tačiau jam buvo paaiškinta, kad neišmokėta Pensijos dalis jam nebuvo grąžinta, nes priimtas Laikinasis įstatymas, kuriuo sumažintos pensijos, nenumatant kompensavimo mechanizmo. Pasak pareiškėjo, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Pareiškėjas skunde remiasi KT 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22 nutarimais ir teigia, kad jei įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Teisė reikalauti mokėti pagal Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas pensinio aprūpinimo išmokas kyla iš Konstitucijos 52 straipsnio, o pagal Konstitucijos 23 straipsnį ginami šios teisės turtiniai aspektai. Taip pat nurodo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. 1 dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, kadangi Laikinojo įstatymo 4 str. 1 ir 5 str. 1 dalimis nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23, 52 straipsnių kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Be to, Seimas, priėmė Laikinąjį įstatymą, kuriuo įtvirtino nuostatas, sumažinančias Pensijų dydžius, iš to VRM kilo pareiga mokėti sumažintas pensijas. Būtent valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimą, pareiškėjas negavo dalies teisėtai įgytos Pensijos, t.y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė VRM atsiliepime į skundą (b.l. 12–13) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui nusprendus pareiškėjo skundą tenkinti (priteisiant pareiškėjui neišmokėtos Pensijos atitinkamą dalį), prašo Pensijos perskaičiavimo kompensavimą pareiškėjui atidėti iki 2014-02-01.
Paaiškina, kad VRM, atsižvelgusi į nuo 2010-01-01 įsigaliojusį laikiną valstybinių pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustatantį reglamentavimą ir į tai, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu, kurį galiojo ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, turėjo draudžiamųjų pajamų, perskaičiavo ir mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas sumažintą Pensiją. 2012-09-01 pasikeitus teisiniam reglamentavimui – Laikinojo įstatymo 5 straipsniui netekus galios, pareiškėjui paskirta Pensija yra perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad VRM veiksmai perskaičiuojant ir išmokant atitinkamu laikotarpiu sumažintą Pensiją pareiškėjui buvo atlikti teisės aktų nustatyta tvarka iki KT nutarimo, kuriuo atitinkamos Laikinojo įstatymo buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, įsigaliojimo, mano, kad jie laikytini teisėtais, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus.
Šalies argumentai
Pažymi, kad pareiškėjas su skundu į VRM kreipėsi 2013-04-10, t.y. suėjus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 dalyje nustatytam 3 metų terminui, nes pirma sumažinta Pensija jam išmokėta 2010-02-26. Be to, pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Jis praleido Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, kuris baigėsi 2013-03-21, o įstatymai nesuteikia VRM teisės terminą atnaujinti. Nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, nes pareiškėjas neįrodė, kad atsakovė neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius įstatymus ši institucija privalėjo veikti.
Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, atsisakė nuo prašymo kreiptis į KT, nes jis tokį prašymą jau yra išnagrinėjęs; patikslino skundo reikalavimą, jog prašo Pensijos nepriemokos, susidariusios dėl nekonstituciniu pripažinto Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, sutinka su nepriemokos suma, nurodyta atsakovės pažymoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad VRM 2005-12-28 sprendimu Nr. 19565 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo P. D.“ P. D. nuo 2005-12-13 iki neterminuotai pareiškėjui paskirta 1 976, 50 Lt Pensija (b. l. 23).
VRM 2013-04-15 gautas pareiškėjo P. D. 2013-04-10 prašymas, kuriame pareiškėjas nurodo, kad pensijų mažinimas pažeidžia teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principus ir kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių įstatymo 13 straipsniu bei KT 2003-07-04, 2008-12-24 bei 2012-02-06 nutarimais, jam turi būti nedelsiant išmokėta nepriemoka, ir ateityje užtikrintas visos jam paskirtos Pensijos mokėjimas (b. l. 27).
VRM, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2013-04-24 sprendimu Nr. 1D-4266 (11) P. D. paaiškino, kad, įsigaliojus Laikinajam įstatymui, kuris nustato valstybinių, taip pat ir pareigūnų ir karių, pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą, pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojamos taikant tam tikrą koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Pagal minėtą formulę apskaičiuotas pareiškėjo Pensijos perskaičiavimo koeficientas yra 0,8. Pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį, pritaikius minėtą koeficientą, perskaičiuotas Pensijos dydis yra 1 581,20 Lt. Atsižvelgiant į pareiškėjo kintamus draudžiamųjų pajamų dydžius, pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį ir šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Vykdant KT 2012-02-06 nutarimą, 2012-06-30 buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2-jo priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01, todėl, apskaičiuojant ir išmokant pensijas nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio, pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, pensijos nebemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. KT nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai, todėl iki 2013-12-31 pensijos ir toliau nebus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato (b.l. 24–25).
Pagal Sveikatos priežiūros tarnybos 2013-04-22 pažymą Nr. 11PP (P)-2895 „Apie 2010–2012 m. pensijos dydį“ P. D. buvo paskirta 1 976,50 Lt dydžio Pensija.
P. P. pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pareiškėjui 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėnesiais buvo priskaičiuota po 1 581,20 Lt Pensijos kas mėnesį. Iš viso per minėtą laikotarpį priskaičiuota 50 598,40 Lt Pensijos.
P. P. pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, pareiškėjui 2010 m. sausio mėn.–2012 m. rugpjūčio mėnesiais iš viso buvo išmokėta 23 203,46 Lt Pensijos (b. l. 26).
Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.
Dėl termino kreiptis su skundu.
Atsakovė LR VRM atsikerta į skundą, kad pareiškėjas, anot jos, praleido kreipimosi su skundu privaloma ikiteismine tvarka terminą, tad ja nepasinaudojo, todėl byla nutrauktina.
Kreipimosi ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pradedant nuo 2010-01-01 iki 2013-01-01 (t.y. nuo Pensijos pareiškėjui perskaičiavimo) buvo reglamentuota Valstybinio socialinio draudimo įstatyme bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme.
2005-05-19 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. X-209 (toliau – Pensijų įstatymas) 45 str. 1 dalyje, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Pensijų įstatymo 45 str. 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui.
Teismo vertinimu, šiam ginčui Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalis pagal analogiją netaikytina. Tokia teismo pozicija grindžiama šiais argumentais.
Pagal aktualios redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 1 str. 1 dalį administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių (inter alia viešojo administravimo) teisinių santykių, o viešasis administravimas pagal ABTĮ 2 str. 1 dalį yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas nėra kildinamas iš neteisėtos viešojo administravimo subjekto, atsakingo už valstybinės pareigūno pensijos paskyrimą, jo dydžio apskaičiavimą ir t.t. (t.y. Vidaus reikalų ministerijos) veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: neteisėto individualaus (t.y. skirto pareiškėjui) administracinio sprendimo priėmimo, netinkamos įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolės, netinkamo įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimo (neteikimo), netinkamo viešųjų paslaugų teikimo administravimo. Pareiškėjo teisė reikalauti pažeistos teisės gynimo kildinama iš ydingo teisės akto (teisės normų), kurios vėliau Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintas nekonstitucinėmis, priėmimo. Seimas nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 6 d.), o jo veikla – įstatymų leidyba – nėra nei viešasis, nei tuo labiau vidaus administravimas. Tokio pobūdžio Pensijos gavėjo skundas (t.y. dėl Pensijos nepriemokos, kuri, kaip yra šiuo atveju, atsirado ne dėl VRM netinkamo viešojo administravimo) ikiteismine tvarka gali būti, bet nebūtinai turi būti išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Todėl, kolegijos nuomone, ta aplinkybė, jog pareiškėjas VRM 2012-12-06 sprendimo Nr. 1D-8247(11) neskundė teismui ir kad VRM nenagrinėjo pareiškėjo 2013-03-29 skundo iš esmės, neužkerta jam kelio kreiptis į teismą dėl Pensijos nepriemokos, kuri atsirado dėl Įstatymų leidėjo veiklos, priteisimo, o teismui – tokį ginčą išnagrinėti iš esmės.
Dėl skundo reikalavimo pagrįstumo.
Pareiškėjas yra valstybinės pareigūno pensijos gavėjas.
1994-12-22 Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialiuosius įstatymus.
Toks įstatymas yra 2005-05-19 Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymą yra inter alia skiriamos pareigūnų valstybinės pensijos už tarnybą (1 p.). Šio įstatymo 16 str. 6 dalyje (2005-12-23 įstatymo Nr. X-477 redakcija) nustatyta, kad pensininkui, kuris nėra vienas iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, taip pat nėra ūkininkas ar jo partneris pagal Ūkininko ūkio įstatymą, prie pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą mokamas valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas, iki jis įgis teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją. Kai pensininkas įgyja šią teisę, šioje dalyje nurodytas priedas nebemokamas, neatsižvelgiant į valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimą, nuo tos dienos, nuo kurios jis tapo vienu iš asmenų, išvardytų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–6, 8 ir 9 punktuose, arba ūkininku ar jo partneriu.
2010 m. sausio 1 dieną įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kurio 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Laikinojo įstatymo 1 priede nustatyta koeficiento, taikomo apskaičiuojant valstybinių pensijų, rentų ir kompensacijų dalį, apskaičiavimo formulė K = 0,95, kai P < = 70 Lt; K = 1 – {0,05 + [(0,1 – 0,05): (200 – 70)] x (P – 70)}, kai 70 < = P < = 200 Lt; K = 1 – {0,1 + [(0,15 – 0,1): (800 – 200)] x (P – 200)}, kai 200 < = P < = 800 Lt; K = 1 – {0,15 + [(0,2 – 0,15): (1 800 – 800)] x (P – 800)}, kai 800 < = P < = 1 800 Lt; K = 0,8, kai P > = 1 800 (K – koeficientas; P – išmokos (išmokų sumos) dydis).
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kūno kultūros ir sporto srityje, kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei šalpos kompensacijų gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“;
pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieštarauja Konstitucijai;
nutraukė bylos dalį pagal pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo – prašymus ištirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui;
Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieštarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrą darbą, išskyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartą perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas. Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių (2009-12-09 redakcija) nuostatos netaikomos. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.
Įvertinus pasakytą šiame teismo sprendime, darytina išvada, jog pareiškėjui pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį jo konstitucinių teisių nepažeidė, todėl buvo atliktas teisėtai, gi pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį prieštaravo Konstitucijai, todėl tokia pareiškėjo pažeista teisė turi būti ginama.
Pagal cituotą Pažymą skirtumas tarp pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį perskaičiuotos ir Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos ir realiai išmokėtos pensijos yra 27 394,91 Lt (50 598,40 – 23 203,49), todėl reikalavimas tenkinamas.
Dėl atsakovo prašymo atidėti pensijos kompensavimą.
Atsakovės atstovė prašo priteistą pensijos nepriemokos išmokėjimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 dienos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui visa paskirta Pensija nemokama nuo 2010 m. sausio mėn., t. y. jau beveik 3 metus. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tai pakankamai ilgas laiko tarpas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo atžvilgiu būtų neteisinga Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti kitiems metams.
Įvertinus tai, atsakovės prašymas Pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014-02-01 negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 3 p., 127 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjo P. D. skundą patenkinti.
Priteisti P. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės 27 394,91 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt keturis litus 91 centą).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.