- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-29
- Bylos Nr.
- 2-5771-323/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03735-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- I. Š.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovui M. Š., atsakovei I. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovei I. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo pakeisti nepilnametės dukters B. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį, nustatytą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi, jį sumažinant iki 75 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad 600 Lt (173,77 Eur) išlaikymo dydis nepilnametei dukteriai buvo nustatytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Paaiškino, kad duktė B. gimė ne santuokoje, po ko sutuoktinės R. Š. iniciatyva buvo nutraukta jų santuoka. Po santuokos nutraukimo išsikėlė gyventi į motinai, mirusiai 2012 m., priklausiusį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra apleistas, su įvairiais įsiskolinimais. Visą laiką kaip įmanydamas stengėsi mokėti nepilnametei dukteriai išlaikymą, dėl to atsisakydamas savo būtiniausių išlaidų. Tačiau 2014-12-29 buvo atleistas iš darbo, kuriame uždirbdavo apie 1900 Lt (550,27 Eur) (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Maža to, tuo pačiu metu susirgo. Nors turi ilgą darbo stažą, visą laiką dirbo kaip inžinierius, tačiau šiuo metu dėl amžiaus, anglų kalbos nemokėjimo ir kt. neturi realių galimybių konkuruoti darbo rinkoje dėl darbo pagal turimą inžinieriaus specialybę. Šiuo metu gaunamas pajamas sudaro gaunama nedarbo išmoka (apie 300 Eur). Laiko, kad atsižvelgiant į sumažėjusias pajamas nepilnametės dukters išlaikymui gali skirti 24 procentus gaunamų pajamų, t.y. 75 Eur per mėnesį, tam, kad iš likusių pinigų galėtų bent minimaliai išlaikyti save.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad jo turtinė padėtis būtų iš esmės pasikeitusi, priešingai, jo turtinė padėtis yra pagerėjusi, kadangi po motinos mirties jis paveldėjo butą. Be to, darbo santykius ieškovas nutraukė savo iniciatyva, todėl ieškovas klaidingai nurodo, jog darbo neteko. Laiko, kad laikinas darbo neturėjimas nėra pagrindas mažinti vaiko išlaikymui mokamą sumą. Pažymėjo, kad ieškovas, pareikšdamas tokio pobūdžio ieškinį, iš esmės pažeidžia 2013-11-21 teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, pagal kurią išlaikymo suma buvo nustatyta šalių bendru sutarimu. Būtent 600 Lt išlaikymo suma buvo nustatyta dėl tos priežasties, kad atsakovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo išsiskolinimo už trejus metus priteisimo. Taip pat nurodė, kad atsakovei yra pratęstas neįgalumas, dėl pablogėjusios sveikatos ir ilgalaikės reabilitacijos atsakovė nebegalėjo dirbti, buvo priversta nutraukti darbo sutartį, dėl ko gaunamos pajamos sumažėjo.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaiko, prašo sumažinti nepilnametei dukteriai teiktiną išlaikymą iki 80 Eur kas mėnesinių periodinių išmokų nuo 2015-04-01 iki vaiko pilnametystės ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad darbo santykius nutraukė administracijos iniciatyva, kadangi jiems atrodė esąs per senas, tačiau buvo priverstas parašyti prašymą dėl išėjimo iš darbo savo noru. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, gauna apie 300 Eur nedarbo išmoką, kuri mažės, nedarbo išmoką pagal turimą stažą mokės devynis mėnesius. Darbo birža darbo nepasiūlė. Taip pat nurodė, kad serga nepagydoma odos liga, dėl to reikalingas gydymas, rugpjūčio mėn. turės gultis į ligoninę. Pažymėjo, kad turtinė padėtis, priešingai nei teigia atsakovė, nepasikeitė, kadangi motinos butą paveldėjo 2012 m., o šalių taikos sutartis sudaryta 2013 m.: nuosavybės teise turi paveldėtą butą bei sodą.
Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad laikinas darbo netekimas nėra priežastis mažinti išlaikymą vaikui, ieškovas turi aktyviai ieškotis darbo. Vaikas auga ir jo išlaikymui reikalinga suma tik didėja. Be to, šalių vaikas turi sveikatos problemų, serga bronchine alergine astma, yra problemų dėl širdies, vaikas yra labai alergiškas. Vaiko išlaikymui vidutiniškai reikia 300 Eur. Dėl savo turtinės padėties nurodė, kad nuosavybės teise turi ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. kovo mėn. nedirba, nes buvo atlikta sudėtinga stuburo operacija, pajamas sudaro gaunama neįgalumo pašalpa. Planuoja rudenį ieškotis darbo. Pažymėjo, kad šalių susitarimu buvo nustatytas 600 Lt, o ne 500 Lt išlaikymo dydis, kadangi atsakovė atsisakė reikalavimo dėl 18000 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovui ir atsakovei gimė duktė B. Š.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-9438-777/2013 patvirtinta šalių sudarytą taikos sutartis, pagal kurią inter alia ieškovas M. Š. įsipareigojo nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį skirti 600,00 Lt sumą. Pablogėjus finansinei padėčiai ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi patvirtintą išlaikymo dydį ir jį sumažinti iki 80 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai ieškovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).
Teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.
Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo sumažinti nepilnametei dukteriai teiktino išlaikymo dydį, motyvuodamas tuo, kad netekus darbo sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos. Iš byloje esančių rašytinių duomenų bei šalių teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovas nuo 2015-02-26 registruotas Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje, turi bedarbio statusą bei gauna apie 300 Eur nedarbo išmoką, iki to laiko, kol dirbo (iki 2014-12-29) gavo apie 550,28 Eur darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Po 2013-11-21 teismo nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo ieškovo turimo nekilnojamojo turto masė nepasikeitė, t. y. ieškovas nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei sodo žemės sklypą su statiniais. Vertinant atsakovės turtinę padėtį po 2013-11-21 teismo nutarties priėmimo nustatyta, kad ji ne tik kad nepagerėjo, bet ir pablogėjo: atsakovė vis dar turi ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau nuo 2015-03-26 dėl sveikatos problemų buvo atleista iš darbo (b. l. 27), jai terminuotai (iki 2017-02-26) nustatytas nedarbingumas, t. y. atsakovė yra iš dalies (50 proc.) darbinga, todėl akivaizdu turi apsunkintas galimybes dirbti, ir jos galimybės susirasti jos sveikatos būklę atitinkančias sąlygas tenkinančią darbo vietą yra objektyviai sumažėjusios. Iš šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo iš esmės, kai tuo tarpu įstatymas reikalauja esminio turtinės padėties pasikeitimo: nors ieškovas šiuo metu neturi darbo ir yra registruotas bedarbiu, tačiau tai yra laikino pobūdžio aplinkybė, nereiškianti, kad jis nuolatinio pajamų šaltinio neturės ateityje. Be to, nors ieškovas nurodo jau ilgus metus sergantis odos liga, tačiau pats teismo posėdžio metu pripažino, kad tai nėra kliūtis dirbti. Jokių kitų įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą, kad ieškovas negali dirbti dėl svarbių priežasčių ir ėmėsi nors menkiausių priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ar ieškotų kitokio, ne pagal savo specialybę (nekvalifikuoto) darbo ar kitokių pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Be to, ieškovas turi nekilnojamojo turto (butą, sodo žemės sklypą su statiniais), todėl gali gauti pajamų iš turto nuomos (nuomoti dalį buto), taip pat gauti pajamų iš šio turto pardavimo (parduoti sodo žemės sklypą bei butą, ir įsigyti mažesnio ploto būstą, taip pat keisti jo tipą, dislokacijos vietą, kas taip pat įtakoja turto vertę bei galimybę ieškovui disponuoti didesnėmis turto pardavimo pajamomis).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2015-07-01 yra 325 Eur. Atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintą galiojantį 325 EUR MMA dydį ir išlaikymo prievolės proporcingą pasiskirstymą bylos šalims (t. y. kiekvienas iš tėvų vaiko išlaikymui turėtų skirti po 162,50 Eur), ieškovo prisiimta prievolė teikti 173,77 EUR (600 Lt) kas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis išlaikymą nėra per didelė, kadangi ji tik 11,27 Eur viršija šiuo metų orientaciniu kriterijumi laikomą minimalų kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydį. Be to, ieškovas sutiko su tokiu išlaikymo dydžiu ir nepateikė įrodymų, kad nuo taikos sutarties sudarymo momento jo turtinė padėtis pasikeitė esmingai. Juolab, kad šalių nepilnametė duktė turi specialių poreikių: pasak atsakovės, vaiko motinos, mergaitė turi sveikatos problemų: serga bronchine alergine astma, yra problemų dėl širdies, yra labai alergiška, turi gabumų muzikai, kas reikalauja papildomų išlaidų, o ir su amžiumi dukros poreikiai yra žymiai didesni ir tai sąlygoja didesnių išlaikymo lėšų būtinumą. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Maža to, iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-11-21 nutartimi patvirtintos taikos sutarties matyti, kad šalys susitarė dėl būtent 173,77 EUR (600 Lt) dydžio išlaikymo periodinėmis išmokomis, kadangi atsakovė padarė ieškovui nuolaidą – atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už trejus metus (18000 Lt įsiskolinimo) (Sutarties 3 punktas). Tokiu būdu tenkinus ieškovo ieškinį ir sumažinus teiktino išlaikymo dydį būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, kadangi vaikas, netekęs lėšų, kurios priklausytų dėl išlaikymo įsiskolinimo, ir toliau iš ieškovo gautų tik dalinį išlaikymą, netenkinantį visų poreikių, kurie, kaip minėta, tik didėja. Ieškovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.).
Apibendrinant darytina išvada, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas tik esant esminiams šalių turtinės padėties pasikeitimams. Ieškovas, teigdamas, jog po teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.), byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių esminius ieškovo turtinės padėties pasikeitimus. Byloje esantys duomenys rodo, kad šiuo metu yra sumažėjusios ieškovo gaunamos pajamos, tačiau jos nesumažėjo iš esmės, o ir pats jų sumažėjimas, kaip minėta, yra tik laikino pobūdžio aplinkybė. Nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.