Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-05-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-531-576/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
1-531-576/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nida Vigelienė
Nukentėjusysis
I. B., P. B.
Kaltinamasis
A. B., Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus
Kategorijos
  • 1.2.4.8.2BK 140 str. 1 d. nurodytos veikos padarymas mažamečiui ar kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 2 d.)
Baudžiamoji byla Nr.1-531-576/2016Proceso Nr. 1-01-1-53544-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.; (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Nida Vigelienė,sekretoriaujant Jekaterinai Proskurinai,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,nukentėjusiajai I. B.,nukentėjusiajai P. B.,kaltinamajam A. B.,

Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui T. C.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini),teistas:

Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos įvykdytos 2014-02-09 ir 2014-03-05), 140 straipsnio 3 dalį ( dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2014-02-16).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2015-09-25 apie 13.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu su buvusia sutuoktine I. B., įbėgo į vonios kambarį, kaire ranka sugriebė jai už gerklės ir stipriai suspaudė, tuo nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

A. B. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2015-09-25 apie 20,00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su buvusia sutuoktine I. B., sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai ją suspaudė, tuo nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad 2015-09-25 jį pakvietė į gimtadienį 15 valandai. Apie 13 val. namuose buvo dukra P. B. ir buvusi žmona I. B.. Paprašė buvusios žmonos, kad užleistų jam vonią. Buvusiai žmonai paskambino meilužis. Tą suprato iš jų pokalbio. I. B. kalbėjo su tuo asmeniu telefonu vonioje. Jam sukilo pyktis. Jis papriekaištavo buvusiai žmonai, ko ji vėlai pareina, o jai reikia vaikus prižiūrėti. Pasakė, kad ji šliundra. Įžeidė buvusią žmoną žodžiais. Ir tai vyko girdint dukrai. Buvusi žmona pakėlė ranką, o jis dešine ranka už kaklo ją pastūmė. Viskas vyko vonioje. Tada jis išėjo iš vonios. Mano, kad toks jo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. To pastūmimo dukra nematė, ji tuo metu buvo kitame kambaryje, galvoja, kad iš kambario dukra negalėjo matyti. Buvo blaivus.

Apie 19 val. vakaro jis grįžo. Buvo išgėręs vyno. Neprisimena, kas buvo bute, kai grįžo. Neprisimena, kad būtų I. B. griebęs už rankos. Neprisimena, kas atsitiko. Mano, kad nieko blogo neįvyko. Gal norėjo ją atstumti, kai jinai kelią užstojo koridoriuje. Neprisimena, kad butų I. B. sugriebęs už kairės rankos ir stipriai ją suspaudęs. Kas iškvietė policiją jis nežino. Nuėjo miegoti kai grįžo.

Nukentėjusioji I. B. teisme parodė, kad kaltinamasis A. B. yra buvęs jos vyras. 2014 m. birželio mėnesį jie išsituokė. Dėl įvykių aplinkybių paaiškino, kad buvo penktadienis, prieš 13 val. grįžo namo. Nuėjo į vonią, tvarkėsi, po to virtuvėje. Apie 13 val. grįžo dukra iš mokyklos ir nuėjo į svetainę. Svetainę nuo vonios skiria siena, kurioje yra skylė, kuri kažkada buvo padaryta akvariumui. Ir ji su dukra tiesiogiai bendravo. Dukra paklausė, ar ji girdėjo, kas dėjosi naktį. O tos dienos naktį buvęs sutuoktinis grįžo namo prie 4.30 val., ji tuo metu kėlėsi į darbą, jo kambaryje buvo girdėti didžiausi triukšmai, tai jis pats griuvinėjo, tai daiktai. Taigi dukra paklausė, ar girdėjo naktį triukšmą. Dukrai atsakė, kad girdėjo. Jos bendravo, nežinojo, kad A. B. tuo metu buvo namie. Jie gyveno trijų kambarių bute, vienam kambaryje– buvęs sutuoktinis, kitam – ji su vaikais, o svetainė bendra. Kai pradėjo kalbėti su dukra, išgirdo, kad kažkas rėkia iš kambario, necenzūriniais žodžiais ją vadina. Po to A. B. išlėkė iš kambario, kažką pasakė ir vėl uždarė duris. Ji su dukra susižvalgė tiktai. Ir tuo metu jai suskambo telefonas. Ji tik pridarė vonios kambario duris ir atsiliepė, nes skambino jos draugas, jie tarėsi susitikti. Tuo metu į vonios kambarį įlėkė A. B., griebė jai kaire ranka už gerklės, o iš kitos rankos bandė atimti iš jos telefoną, kurį ji laikė. Dukra rėkė: „ tėti ką darai“. Ir tada A. B. ją paleido, gal ir nieko dukrai neatsakė. Dar smaugdamas vonioje sakė:“ tu man jau atsibodai“. Ji susinervino. Tai kartojasi jau nebe pirmą kartą. Mano, kad A. B. jaučia neapykantą vien todėl, kad ji pasiūlė išsiskirti. Ji paskambino į policiją, tačiau A. B. jai pasakė, kad “ gali daryti ką nori“. Policija klausė, ar reikia greitosios, tačiau ji pasakė, kad nereikia. Be to, jai bekalbant A. B. paėmė striukę ir išėjo. Todėl ji pasakė, kad pareigūnai gali nevažiuoti ir pati nuvyko į 6PK, buvo ten apie 14 val., o apie 17 val. baigė jos apklausą, po kurios ji grįžo namo, pasiėmė aprangą ir išvyko į treniruotę. Treniruotė trunka valandą, jos metu ji išjungia telefoną. Apie 20 val. pasibaigus treniruotei, važiuodama išgirdo, kad urzgia telefonas, skambina sesuo. Pastaroji pasakė greičiau važiuoti namo, nes buvęs vyras triukšmauja, vyresnioji dukra verkia. Pasakė,kad buvęs vyras daužo baldus, dukrą visaip vadina, dukra verkia, ir dukrai sako, kad kai mama grįš namo, jis ją nužudys. Dar būdama mašinoje paskambino dukrai P., paklausė, ar viskas gerai. Ši atsakė, kad gerai, tik ji labai bijo, verkė. Beeidama nuo mašinos ji paskambino ir išsikvietė policiją. Belipdama laiptais įjungė garsiakalbį, garso įrašą, užėjus į butą pamatė, kad kėdė numesta, indai numesti. Ji užėjo į svetainės kambarį, pasakė jam:“ ką tu darai, jau vaikai bijo“ ir pradėjo kilnoti daiktus. Jis stovėjo koridoriuje, o ji buvo svetainėje, kurią ir skiria ta anga akvariumui. A. B. daužė į sieną kumščiais, spardė duris. Pasilenkė prie tos angos ir norėjo pakelti daiktus. Jis iš vienos pusės angos stovėjo, o ji iš kitos. Ir jis iš tos angos grėbė jai už rankos, paklausė, ar skauda ir paleido ranką. Ir nuėjo į savo kambarį. Policijos teko palaukti kol atvažiuos. Kai pareigūnai atvažiavo, pasibeldė į jo kambarį ir jį išsivedė. Po kiek laiko jį paleido namo.

Dar atsakinėdama į klausimus nurodė, kad rugsėjo 25 d. 13 val. A. B. sugrėbė jai už gerklės kaire ranka, o dešine ranka bandė atimti telefoną. Jai skaudėjo, raudonas kaklas buvo. Atsakyti nelabai galėjo, nes stipriai suspaudė. Tą įvykį matė ir girdėjo dukra P., jinai sėdėjo svetainėje prie kompiuterio.

Dėl antro įvykio.A. B. buvo neblaivus. Tą ji suprato iš jo elgesio, jis keikėsi labai. Per paskutinius 2 metus, tai 2014-2015 metai, jis dažnai gerdavo. Kasdien išgrėdavo po 8 skardines alaus ar dar kažko. Išgėręs jis tapdavo agresyvus. Vakare jai suspaudė ranką. Laikas 19,30 val. kaltinime netiksliai nurodomas. Tuo metu tik grįžo A. B.. Ranką suspaudė stipriai, tą ranką jai skaudėjo. Kai buvo pasilenkus A. B. jai sugriebė kairę ranką. Tą matę dukra P., ji buvo apsiverkusi, išsigandusi, šoko būsenoje. Laukė senelio, kuris turėjo atvažiuoti jos pasiimti. Jinai buvo viena su tėčiu prieš tai.

Nukentėjusioji P. B. teisme paaiškino, kad 2015-09-25 d. apie 13 val. grįžo namo ir nuėjo prie kompiuterio daryti namų darbų, mama tuo metu buvo vonioje. Ji paklausė mamos, ar ji girdėjo kaip naktį tėtis rėkė, buvo triukšmas. Mama atsakė, kad girdėjo. Ir pasakė, kad tėvas iš vis negerbia jų. Iš kambario tada išgirdo triukšmą, po tėtis išėjo iš kambario ir pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais įžeidinėti mamą ir grįžo atgal į kambarį. Mamai suskambėjo telefonas, ji prisidarė duris, tuo metu iš kambario išlėkė tėtis, kuris nulėkęs į vonią sugrėbė mamai už gerklės ir bandė atimti iš mamos telefoną. Ji viską matė būdama kambaryje ir pradėjo šaukti:“ ką tu darai“. Tėtis į ją pažiūrėjo, paleido mamą ir nieko nepasakęs nuėjo. Mama paskambino į policiją, jai bekalbant tėtis apsirengė ir išėjo.

Ji liko namuose. Vakare dar iki 20 val. tėtis grįžo namo, eidamas koja spyrė į duris. Ji išsigando. Tėtis įlėkęs jai pasakė: „tai kur tavo mama ar jinai vėl su savo meilužiais. Kai grįš aš ją nužudysiu“. Pasakė, kad užaugusi ji bus tokia pati kaip ir mama. Tėtis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, jai buvo labai nemalonu. Ji apsiverkė. Kai tėtis nuėjo į kambarį ji iš karto paskambino tetai, paklausė, ar kažkas galėtų atvažiuoti jos pasiimti. Teta telefoną perdavė seneliui ir jis pažadėjo atvažiuoti. Po to po treniruotės jai paskambino mama, kuriai jau buvo paskambinusi teta, klausė, ar viskas gerai. Ji atsakė mamai važiuoti greičiau, nes labai bijo. Kai mama grįžusi užėjo į butą, tėtis pradėjo ją vėl pravardžiuoti, sakyti labai negražius žodžius. Kai mama kažką kėlė prie komodų tėtis ją sugriebė už rankos ir paklausė, ar skauda. Kai ji paklausė: ”Ką tu darai”, jis paleido ranką ir išėjo. Mama jau buvo iškvietus policiją. Tėtis nuėjo į kambarį ir po kažkiek laiko atvažiavo policija, o tėvas jau buvo savo kambaryje. Policiją jį išsivežė.

Liudytoja E. J. paaiškino teismui, kad kaltinamasis yra jos sesers I. B. buvęs vyras, o nukentėjusioji I. B. yra jos sesuo. Rugsėjo 25 d. vakare, tiksliai laiko nepasakys, apie 20 val. paskambino jos dukterėčia P., kuri buvo susijaudinusi, verkė, sakė, kad tėtis daužo viską, pravardžiuojasi, prašė ją paimti. Dar paaiškino, kad tėtis išgėręs ir gąsdina, kad nužudys mamą, kai ji sugrįs. Tuomet ji padavė telefoną savo tėčiui – P. seneliui, kuris pakalbėjo su P. ir pažadėjo atvažiuoti jos paimti. Tėtis išvažiavo. Ji paskambino sesei I. B. ir pasakė, kad skambino P., papasakojo viską ir liepė greičiau važiuoti namo. Paskui po kiek laiko paskambino P., kuri pasakė, kad jau atvyko policija, greitai atvažiuos. Kai P. atvažiavo, matėsi, kad ji labai susijaudinusi. Iš sesers I. B. žodžių žino, kad A. B. dažnai vartoja alkoholį. Kai jis išgeria, darosi agresyvus. Vėliau jai sesuo pasakojo, kad kai ji vakare atėjo namo, A. B. buvo labai agresyvus, griebė jai už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius. Dar iš sesers žodžių žino, kad tą pačią dieną, dienos metu, jos buvęs vyras smaugė ją. Dėl ko buvo konfliktas tarp jų tą dieną ji nežino.

Liudytojas R. K., Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis, teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji jam nėra pažįstami. Nurodė įvykio aplinkybių nelabai pamenantis. Pagarsinus jo porininko tarnybinį pranešimą (b.l.43,1t.) paaiškino, kad jame užfiksuotas aplinkybes tvirtina. Pamena įvykį fragmentais. Pamena, kad ant pranešėjos akivaizdžių smurto požymių nesimatė. Buvo sujauktas butas, jame buvo nepilnametis vaikas, L. B. ir pranešėja. Pareigūnų akivaizdoje I. B. elgėsi ramiai, paaiškinus, kad bus pristatytas į komisariatą, jis apsirengė ir kartu su pareigūnais išėjo bei buvo pristatytas į PK. Ar aiškino kokias nors įvykio aplinkybes I. B., nepamena. Aplinkybių ar buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, taip pat nepamena. Kai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusioji kiek pamena aiškino, kad namo grįžo neblaivus buvęs vyras, kuris konfliktavo ir konflikto metu vyras pradėjo daužyti daiktus bute. Nepamena, ką aiškino dėl smurto jos atžvilgiu. Tačiau nukentėjusiosios veidas buvo paraudonavęs, galimai nuo verkimo, jai drebėjo rankos. Dar bute buvo vaikas – mergaitė, tačiau jie jos nieko neklausė, ji pati nieko neaiškino. Mergaitei sakytų buvo šokas, ji buvo išsigandusi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo A. B. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiosios I. B., nukentėjusiosios P. B., liudytojų E. J., R. K. parodymais, iš dalies pačio kaltinamojo parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamajam A. B. kaltinimas pareikštas dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 2 d., įvykdytų 2015-09-25. A. B. dėl veikos, įvykdytos 2015-09-25 13,00 val. kaltę pripažino, nurodė dešine ranka paėmęs už kaklo pastūmė I. B., taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Dėl kitos veikos, įvykdytos 2015-09-25 vakare kaltės neprisipažino, tačiau teigė įvykio aplinkybių neprisimenantis. Neprisimena, kad butų I. B. sugriebęs už kairės rankos ir stipriai ją suspaudęs. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis A. B. teigia, kad 2015-09-25 vakare nepamena kas įvykio.

Kaltinamojo A. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamas veikas įrodyta visų pirma nukentėjusiosios I. B. parodymais, kuri patvirtino, kad kaltinamasis A. B. 2015-09-25 dienos metu apie 13 val. ir vakare apie 20 val. smurtavo, jai sukeldamas fizinį skausmą. Nukentėjusioji nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad rugsėjo 25 d. apie 13 val. A. B. sugrėbė jai už gerklės kaire ranka, jai skaudėjo, kaklas buvo raudonas. Minėtą aplinkybę patvirtina prie jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu pridėta fotonuotrauka(b.l.12). Taip pat nukentėjusioji I. B. patvirtino, kad vakare jai grįžus namo buvęs vyras I. B. jai stipriai suspaudė ranką, tą ranką skaudėjo. Būtent kai buvo pasilenkus A. B. jai sugriebė kairę ranką. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji jautė fizinį skausmą. Savo sumušimo faktą I. B. patvirtino ir įvykio dieną – 2015-09-25 du kartus kreipdamasi su pareiškimais į policiją. Teismas vertina, kad nukentėjusios I. B. parodymai proceso metu dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Tą faktą, kad I. B. atžvilgiu 2015-09-25 dieną du kartus buvo vartotas smurtas patvirtino ir apklausti liudytojai – dukra I. B., buvusi namuose abiejų įvykių metu, kuri nurodė, kad jai sugrįžus iš mokyklos, dienos metu, būdant kambaryje girdėjo kaip tėtis triukšmavo ir matė kaip tėtis nuėjęs į vonios kambarį sugrėbė mamai už gerklės ir bandė atimti telefoną. Tos pačios dienos vakare dar iki 20 val. tėtis sugrįžo, ją įžeidinėjo, o sugrįžus mamai, pastarajai sakė labai negražius žodžius, mamai kažką bekeliant, sugriebė už rankos ir klausė, ar jai skauda, po to ranką paleido.

Liudytoja E. J., nukentėjusiosios I. B. sesuo, parodė, kad P. B. jai skambino, skundėsi, kad 2015-09-25 tėtis išgėręs ir ją gasdina, prašė atvažiuoti jos paimti. Taip pat nurodė iš sesers I. B. žodžių žinanti, kad A. B. dažnai vartoja alkoholį. Kai jis išgeria, darosi agresyvus. Sesuo jai pasakojo, kad kai vakare atėjo namo, A. B. buvo labai agresyvus, griebė jai už rankos, vartojo necenzūrinius žodžius. Dar iš sesers žodžių žino, kad tą pačią dieną, dienos metu, jos buvęs vyras smaugė ją. Liudytojos E. J. parodymai atitinka P. B., I. B. parodymus, todėl teismas jais tiki ir vadovaujasi.

Liudytojo R. K. parodymais, kuris patvirtino, kad policijos pareigūnams atvykus I. B. buvo susijaudinusi, jai drebėjo rankos, o mergaitė buvo išsigandusi.

Nukentėjusiosios I. B. parodymai atitinka rašytinę bylos medžiagą :

Byloje fiksuoti du nukentėjusiosios I. B. pareiškimai dėl 2015-09-25 dienos įvykių. Pareiškime (b.l. 1) ji nurodo, kad 2015-09-25 namuose adresu (duomenys neskelbtini)apie 13 val., vonios kambaryje buvęs sutuoktinis A. B. sugriebė ją už gerklės, suspaudė.

Policija.lt įvykių duomenimis fiksuota(b.l.4), kad pranešėja I. B. 2015-09-25 13,25 val. pranešė, kad buvęs vyras ( gyvena kartu) griebė už gerklės. Pranešėja nuo GMP atsisakė. Buvęs vyras dabar iš namų pabėgo. Pranešėja pati kreipsis į 6 PK ir parašys pareiškimą.

Pareiškime (b.l.5) užfiksuota, kad 2015-09-25 jai grįžus iš treniruotės A. B. keikėsi necenzūriniais žodžiais, sugriebė jai už kairės rankos, smarkiai ją spaudė.

Policija.lt įvykių duomenimis fiksuota(b.l.7), kad 2015-09-25 20:22 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini)buvęs vyras namuose triukšmauja, konfliktuoja. Namuose 13 metų dukra su juo, paskambino, verkia. Pranešėja pakeliui į namus, GPM nereikia.

Teismas pažymi, kad policija.lt fiksuoti duomenys, iš esmės atitinka nukentėjusiosios I. B. nurodytai įvykių sekai. Todėl teismas juos laiko teisingais ir vadovaujasi.

Bendrasis pagalbos centras(b.l.32) pateikė 2015-09-25 13,20 val. (duomenys neskelbtini)ir tą pačią dieną 20,19 val. Centro informacinėje sistemoje užregistruotus du pranešimus iš telefono numerio +370 684 74477. Faktą, kad nukentėjusioji I. B. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą informuodama apie jos atžvilgiu vartojamą į smurtą 2015-09-25 patvirtina garso įrašų apžiūros protokolas(b.l.33-34) .

Pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje(b.l.41) užfiksuota, kad I. B. galimai nukentėjo nuo buvusio sutuoktinio A. B.. Dar nurodoma, kad 2015-09-25 apie 13,10 val. adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus buvęs sutuoktinis A. B. paėmė už gerklės I. B. ir stipriai ją suspaudė.

Asmens blaivumo testas(b.l.49) patvirtina, kad A. B. 2015-09-25 21,14 val. nustatytas neblaivumas 1,96 promilės.

Ištirtų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, jog A. B. sukėlė nukentėjusiajai I. B. fizinį skausmą būtent smurtavimu. Nustatyta, kad kaltinamasis 2015-09-23 apie 13,00 val. sugriebė ją už gerklės ir stipriai suspaudė, o tos pačios dienos vakare sugriebė už kairės rankos ir stipriai suspaudė. Nors 2015-09-30 specialisto išvadoje Nr. G3238/15(01) (b.l.16) buvo nurodoma, kad I. B. išorinių sužalojimo požymių nenustatyta, tačiau teismo vertinimu, tai nepaneigia, kad 2015-09-25 įvykių metu I. B. patyrė fizinį skausmą. Ką ji patvirtino duodama parodymus. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu vartoto smurto iš karto po įvykių nesikreipė į medikus nesudaro pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, nes jos parodymus, o tuo pačiu ir smurto vartojimo faktą, patvirtina aukščiau aptarti liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

A. B. nusikalstamos veikos pagal LR BK 140 str. 2 d. įrodytos, kvalifikuotos teisingai.

Dar pažymėtina, kad teisme ištirtais įrodymais - nukentėjusiosios I. B. parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog nusikalstamos veikos, įvykdytos 2015-09-25 vakare laikas yra ne 19,30 val., o kiek vėliau, apie 20 val., todėl šioje dalyje kaltinimas patikslinamas.

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Ištyrus kaltinamojo A. B. asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos įvykdytos 2014-02-09 ir 2014-03-05), 140 straipsnio 3 dalį ( dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2014-02-16).

Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (2015-09-25 21.14 val. patikros rezultatas – 1,96 ‰ girtumo laipsnis), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

A. B. dirba (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka. Jo įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 2 d. yra nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (LR BK 11 str. 3 d. ).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Byloje nustatyta, kad A. B. Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-31 nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos įvykdytos 2014-02-09 ir 2014-03-05), 140 straipsnio 3 dalį ( dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2014-02-16), susitaikius su nukentėjusiosiomis, tačiau per vienerius metus po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė naujus tyčinius nusikaltimus. Remiantis LR BK 38 str. 4 d., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Šiuo nuosprendžiu A. B. pripažintinas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.( dvi veikos) už tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą. Vilniaus apylinkės teismo 2014-10-31 A. B. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis LR BK 38 str.1d. dėl nusikalstamų veikų, numatytų pagal BK 140 str. 2 d.(dvi veikos įvykdytos 2014-02-09 ir 2014-03-05) ir 140 str. 3 d.( veika įvykdyta 2014-02-16) padarymo. Kadangi naujus tyčinius nusikaltimus A. B. padarė nepraėjus metams nuo minėto nuosprendžio priėmimo, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti, šiuo nuosprendžiu jam skirtina bausmė ir už ankstesnių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl veikos įvykdytos 2014-02-09 ir 2014-03-05), 140 straipsnio 3 dalį ( dėl nusikalstamos veikos įvykdytos 2014-02-16), padarymą. 2014-10-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. B. kaltė įrodyta kaltinamojo A. B. prisipažinimu, nuosekliais I. B. parodymais, bei rašytine bylos medžiaga - pareigūnų tarnybiniais pranešimais, bendrojo pagalbos centro duomenimis. Kaltinimai A. B. pasitvirtino 2014-02-09 ir 2014-03-05 vartojant smurtą prieš I. B.. Ikiteisminio tyrimo metu jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 d. (dvi veikos). Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad A. B. neneigia kaltės ir dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai. Teismas vertino, kad A. B. sukeldamas fizinį skausmą dukrai veikė netiesioginės tyčios forma. Jis siekdamas išsaugoti imamą iš jo rankų telefoną užsukdamas mažametės dukros ranką suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai (skaudėti dukrai) ir nors jų (padarinių) nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, I. B. parodymais. Ikiteisminio tyrimo metu jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Skiriant kaltinamajam A. B. bausmę dėl šių veikų teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

A. B. padarė tris tyčinius nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 140 str. 2 d. ( dvi veikos) ir 140 str. 3 d. Kaltinamasis A. B. šių veikų padarymo metu buvo neteistas, jis turi nuolatinį darbą, baustas administracine tvarka. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina ta, jog jis dvi nusikalstamas veikas prieš savo sutuoktinę padarė būdamas neblaivus (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BK 54 str., daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant A. B. BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Civilinis ieškinys

Baudžiamojoje byloje I. B. pareiškė civilinį ieškinį (b.l.118-120) dėl 1800 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad jai ir nepilnametei dukrai P. B. buvo sukeltas fizinis skausmas, nusikaltimo padarymas stipriai paveikė ją emociškai. Pablogėjo sveikata, išgyvena didžiulę įtampą, sukrėtimą, jaučiasi pažeminta, įbauginta, įskaudinta.

Dar ieškinyje nurodoma, kad A. B. 2014-02-09, 2014-02-16, 2014-03-05 jai ir nepilnametei dukrai P. B. sukėlė fizinį skausmą, A. B. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal LR BK 140 str. 2 d., 140 str. 3 d., tačiau BK 38 str. pagrindu A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Susitaikymo protokole A. B. pažadėjo, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tačiau duoto pažado netesi ir toliau elgiasi netinkamai. Dar nurodo, kad A. B. atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai:

2014-12-10 pagal BK 145 str. 1 d., tačiau priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.

2015-01-10 pagal BK 145 str. , kuris taip pat buvo nutrauktas.

20015-06-10 kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl A. B. elgesio, tačiau buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį turimą pagal BK 284 str. 1 d.,145 str. 1 d.

2015-05-29 20,30 val. A. B. būdamas neblaivus vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidinėjo ją nepilnamečių vaikų akivaizdoje, rūkė, už ką numatyta administracinė atsakomybė pagal LR ATPK 181(3) str. 1 d.

2015-06-10 18,03 val. A. B. viešoje vietoje nepilnametės dukros akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius ir vėl padarė pažeidimą, numatytą ATPK 181(3) str. 1 d.

2015-06-30 ji kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK dėl netinkamo A. B. elgesio, jos įžeidinėjimo necenzūriniais žodžiais nepilnamečių dukrų akivaizdoje, dėl ko ji kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.

2015-09-25 būnant namuose A. B. nepilnametės dukros P. B. akivaizdoje įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais, griebė už gerklės, suspaudė, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tos pačios dienos vakare, namuose, būdamas neblaivus naudojo psichologinį skurtą dukros P. B. atžvilgiu, ją įžeidinėjo, o jai sukėlė fizinį skausmą suspausdamas ranką. Po įvykio ji kreipėsi į Paramos vaikams centrą dėl nemokamos psichologo pagalbos.

Teismo posėdžio metu I. B. paaiškino, kad pareikštą civilinį ieškinį palaiko. Reiškiant ieškinį ji ėmė laikotarpį nuo pirmos bylos iki paskutinės ir dar per tą laikotarpį buvo visokių įvykių. Ji labai nori gyventi ramiai. Buvęs vyras negražiai elgiasi jų visų trijų atžvilgiu.

Kaltinamasis A. B. su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodė manantis, kad jokios žalos nepadarė.

Civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Remiantis CK 6.250 str. neturtinė žala yra suvokiama kaip asmeninė žala, priklausanti nuo paties asmens išgyventų emocijų. Tai yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Galiojančios materialinės teisės normos teismui nustato teisę įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, nurodydamos, kad teisėjas, įvertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į visas reikšmingas bylai aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., CK 1.5 str.). Teismas turi nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nuketėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad ieškovei I. B. buvo padarytos fizinio bei dvasinio pobūdžio neturtinės žalos pasekmės. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas, dėl jo atsirandantys nepatogumai ir pan. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia reikia atsižvelgti į asmens sveikatos sutrikdymo sunkumą.

Byloje esančia įrodymų visuma yra nustatyta, kad ieškovei I. B. dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji patyrė emocinę įtampą, nepatogumus, nutrūko įprastas gyvenimo ritmas. Duomenų, kad nukentėjusiajai dėl patirto fizinio skausmo būtų taikomas stacionarinis ar ambulatorinis gydymas, nėra. Be to, P. B. taip pat patyrė nepatogumus, išgąstį, emocinę įtampą.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis dirba, išsiskyręs, žalos neatlygino. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Dar atsižvelgtina į tai, kad nemažai civiliniame ieškinyje nurodytų įvykių niekaip nesusiję su nagrinėjama baudžiamąja byla, nes kaltinimas A. B. dėl tų įvykių nėra reiškiamas šioje byloje. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia būtent į šios bylos nagrinėjimo ribas ir aukščiau nurodytas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant civilinio ieškinio dydžio klausimą. Taip pat atsižvelgtina į teismų praktiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 298, 302, 304, 307, 308 str.,

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2015-09-25 apie 13,00 val. veika) ir nuteisti laisvės apribojimu vienuolikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p., 7 d. ).

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2015-09-25 apie 20,00 val. veika) ir nuteisti laisvės apribojimu dvylikai mėnesių, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p., 7 d. ).

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2014-02-09 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p.).

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d.(2014-02-16 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p.).

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.(2014-03-05 veika) ir nuteisti laisvės apribojimu dešimt mėnesių, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p.).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje; dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72²str.), nes tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui, ir nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (LR BK 48 str. 4 d., 6 d. 3 p., 7 d. ).

A. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę A. B. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

I. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. B. 600 (šešis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios I. B. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Nida Vigelienė(parašas)Nuorašas tikras.Teisėja (A.V.)Nida Vigelienė2016 m. gegužės 18 d.