- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- e2-747-790/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00234-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Eika“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Domoliuks“, uždarajai akcinei bendrovei „Merko būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „MN projektas“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilines bylas pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Eika“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Domoliuks“, uždarajai akcinei bendrovei „Merko būstas“, uždarajai akcinei bendrovei „MN projektas“ dėl preliminariosios sutarties panaikinimo, ketinimų protokolo pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, įpareigojimo įvykdyti prievolę natūra, uždraudimo perleisti ginčo turtą tretiesiems asmenims, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė SEB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Eika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydama:
1.1. pripažinti UAB „Eika“ ir UAB „Domoliuks“ 2020 m. spalio 20 d. sudarytą ketinimų protokolą pirkimo–pardavimo sutartimi;
1.2. įpareigoti atsakovę UAB „Domoliuks“ įvykdyti natūra savo sutartines pareigas, kylančias iš 2020 m. spalio 20 d. ketinimų protokolo, tarp jų – perduoti žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo žemės sklypas) ieškovės nuosavybėn;
1.3. uždrausti atsakovei UAB „Domoliuks“ perduoti ginčo žemės sklypą trečiosioms šalims;
1.4. panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių UAB „Domoliuks“ ir UAB „MN projektas“;
1.5. jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą, netenkintų ieškovės reikalavimų, priteisti iš atsakovės UAB „Domoliuks“ ieškovei 100 000 Eur dydžio baudą;
1.6. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei UAB „Domoliuks“ priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypas yra įkeistas hipoteka bankui. Atsakovė UAB „Domoliuks“ ir ieškovė nuo 2019 metų tarėsi dėl ginčo sklypo pardavimo. Atsakovė UAB „Domoliuks“ ir ieškovė sudarė 2020 m. spalio 20 d. susitarimą, kurį pavadino „Ketinimų protokolu“. Susitarimas numatė, kad ginčo sklypo pirkimas–pardavimas priklauso nuo ieškovės raštiško sprendimo pirkti (arba nepirkti) ginčo sklypą. Jei ieškovė sprendžia pirkti sklypą, atsakovė UAB „Domoliuks“ privalo jį parduoti ir ieškovė įgyja išimtinę teisę įsigyti sklypą. 2020 m. gruodžio 16 d. raštu ieškovė informavo atsakovę UAB „Domoliuks“ apie savo sprendimą pirkti ginčo sklypą pagal susitarimą. Tačiau patikrinus ginčo sklypo statusą nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje, paaiškėjo, kad atsakovė UAB „Domoliuks“ 2021 m. sausio 6 d. sudarė preliminariąją sutartį su UAB „Merko būstas“ dėl ginčo sklypo įsigijimo (toliau – ir preliminarioji sutartis). Šiuo atveju atsakovė UAB „Domoliuks“ pažeidė susitarimo sąlygas, t. y. vietoje to, kad vykdytų savo pareigą parduoti (perleisti) ginčo sklypą ieškovei, atsakovė susitarė su trečiąja šalimi UAB „Merko būstas“ dėl to paties ginčo sklypo. 2021 m. balandžio 1 d. atsakovė UAB „Domoliuks“ pardavė ginčo sklypą UAB „MN projektas“.
3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viešajame registre įregistruoti draudimą atsakovei UAB „Domoliuks“ perleisti nuosavybės teisę į priklausantį nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą.
4. Ieškovė nurodė, kad ieškinys atitinka preliminaraus pagrįstumo sąlygas, pateikti įrodymai pagrindžia ieškinyje nurodytas aplinkybes. Ieškovė prašė taikyti konservacinės paskirties apsaugos priemones (atlikti įrašą viešajame registre dėl ginčo žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo draudimo), kadangi ieškinio reikalavimai susiję su prievolės įvykdymu natūra (t. y. ieškovė siekia realaus turto perėmimo). Ieškovės teigimu, svarbu, kad šalių padėtis bylos nagrinėjimo metu nepasikeistų. Priešingu atveju, net ir priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, labai pasunkėtų jo įvykdymas. Be kita ko, egzistuoja realus pavojus, kad atsakovė UAB „Domoliuks“ bandys pažeisti ieškovės teises ir perduoti turtą tretiesiems asmenims, nes atsakovė jau pažeidė šalių susitarimą, sudarydama preliminariąją sutartį su atsakove UAB „Merko būstas“. Tokie atsakovės UAB „Domoliuks“ veiksmai patvirtina galimą nesąžiningą elgesį.
5. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) viešajame registre įregistruoti draudimą atsakovei UAB „MN projektas“ perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą; 2) uždrausti atsakovei UAB „MN projektas“ imtis veiksmų ar leisti atsirasti veiksmams, kurie bet kokiu būdu keistų žemės sklypo faktinę ar teisinę padėtį.
Šalies argumentai
6. Ieškovė nurodė, kad po ieškinio pareiškimo ir civilinės bylos iškėlimo atsakovė UAB „Domoliuks“ 2021 m. balandžio 1 d. pardavė žemės sklypą UAB „MN projektas“, kuri yra dukterinė atsakovės UAB „Merko būstas“ įmonė. Šis žemės sklypo perleidimas patvirtina realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Žemės sklypo pirkėja yra atsakovės UAB „Merko būstas“ dukterinė įmonė, abiem įmonėms vadovauja tas pats asmuo, sutampa bendrovių buveinės adresai. Ginčijamoje pirkimo–pardavimo sutartyje šalys sprendžia klausimus ir daro pakeitimus, susijusius su žemės sklypo teisine bei faktine padėtimi. Atsakovių veiksmai yra sąmoningi ir koordinuoti, dėl to kyla reali grėsmė, kad atsakovės pačios ar per susijusias įmones gali bet kada atlikti tolesnius veiksmus, kurie keistų žemės sklypo teisinį ar faktinį statusą. Ieškovės reikalavimai susiję su prievolės įvykdymu natūra, nes ieškovė siekia realaus žemės sklypo perėmimo. Todėl svarbu, kad nei šalių, nei žemės sklypo teisinė ar faktinė padėtis nepasikeistų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 12 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Eika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad ieškovės reiškiami ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
9. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės UAB „Domoliuks“ galimą nesąžiningumą, siekį imtis veiksmų tam, kad išvengtų galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar apsunkintų jo įvykdymą.
10. Teismas sprendė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovės UAB „Domoliuks“ nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, jog sudarydama su atsakove UAB „Merko būstas“ preliminariąją sutartį, ji pažeidė susitarimą su ieškove, yra susiję su ginčo dalyku. Teismas nurodė, kad neišsiaiškinus šalių ginčo esmės, nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė nesąžiningais veiksmais gali siekti išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo arba apsunkinti jo įvykdymą.
11. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 6 dalimi, apie šios civilinės bylos iškėlimą buvo pranešta viešo registro tvarkytojui. Teismas konstatavo, kad minėto įrašo apie civilinės bylos iškėlimą atlikimas Nekilnojamojo turto registre yra pakankama priemonė ieškovės teisėms apsaugoti.
12. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetė ieškovės UAB „Eika“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinio preliminarus pagrįstumas buvo konstatuotas byloje anksčiau priimta 2021 m. kovo 12 d. nutartimi. Atsižvelgęs į tai, kad nauju prašymu ieškovė patikslino tik vieną iš reikalavimų, remiantis aplinkybe, kad ginčo žemės sklypas buvo perleistas kitam juridiniam asmeniui, teismas sprendė, jog ir patikslintas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
14. Teismo vertinimu, sprendžiant ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, esminę reikšmę turi aplinkybė, kad ieškovė ieškinyje yra pareiškusi du alternatyvius reikalavimus, susijusius su ieškovės ir atsakovės UAB „Domoliuks“ 2020 m. spalio 20 d. ketinimų protokolo sąlygų įvykdymu. Ieškovė, prašydama 2020 m. spalio 20 d. sudarytą ketinimų protokolą pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, faktiškai siekia įgyti nuosavybės teisę į žemės sklypą, o kitu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės UAB „Domoliuks“ 100 000 Eur dydžio baudą, numatytą minėto ketinimų protokolo 5.2 punkte. Teismas, vertindamas pareikšto ieškinio preliminarų pagrįstumą bei galimas grėsmes ieškovės reikalavimų neįvykdymui, atsižvelgė į tai, kad ieškovės interesus atitinka iš esmės du alternatyvūs reikalavimai, todėl darė išvadą, kad turi būti sprendžiama, kokią įtaką ir grėsmę ieškovės nurodomi atsakovių veiksmai gali daryti alternatyvių ieškinio reikalavimų įvykdymui.
15. Teismas nustatė, kad minėtoje 2021 m. kovo 12 d. nutartyje nurodyta, jog vadovaujantis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, apie šios civilinės bylos iškėlimą pranešta viešo registro tvarkytojui ir įrašo apie civilinės bylos iškėlimą atlikimas Nekilnojamojo turto registre yra pakankama priemonė ieškovės teisėms apsaugoti. Taip pat nustatyta, kad ieškovės prašomos panaikinti 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.25 punktu pirkėja UAB „MN projektas“ patvirtino, kad jai yra žinomos aplinkybės, susijusios su nagrinėjama civiline byla ir ieškovės pareikštu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodomų galimų atsakovės veiksmų žemės sklype atlikimas nekelia grėsmės teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, įvykdymui.
16. Teismo vertinimu, sprendimu patenkinus ieškovės reikalavimą dėl 100 000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės UAB „Domoliuks“, draudimas atsakovei UAB „MN projektas“ perleisti nuosavybės teisę į žemės sklypą neproporcingai pažeistų šios atsakovės teises ir interesus. Be kita ko, ieškovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad naujoji žemės sklypo įgijėja (atsakovė UAB „MN projektas“) turėtų ketinimų perleisti įgytą žemės sklypą tretiesiems asmenims.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. Ieškovė UAB „Eika“ atskiruosiuose skunduose prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir 2021 m. balandžio 27 d. nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
17.1. įregistruoti viešajame registre draudimą atsakovei UAB „Domoliuks“ perleisti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kuris sudaro ginčo objektą – žemės sklypą;
17.2. uždrausti atsakovei UAB „MN projektas“ perleisti nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypą, padarant įrašą apie tokį draudimą viešajame registre;
17.3. uždrausti atsakovei UAB „MN projektas“ imtis veiksmu? ar sudaryti sąlygas atsirasti veiksmams, kurie bet kokiu būdu keistu? ginčo žemės sklypo faktinę ar teisinę padėtį.
18. Atskirieji skundai grindžiami šiais argumentais:
18.1. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti specifinį ieškinio reikalavimų pobu?dį, kuris susijęs su konkrečiu ginčo sklypu ir prievolių įvykdymu natu?ra (ginčo sklypo perdavimu). Ieškinio reikalavimai netektų prasmės ir taptų sunkiai įgyvendinami, jeigu atsakovė UAB „Domoliuks“ perduotų nuosavybės teises į ginčo sklypą.
18.2. Grėsmę galimai ieškovei palankaus būsimo sprendimo įvykdymui ar įvykdymo pasunkėjimui patvirtina 2021 m. sausio 6 d. preliminarioji sutartis, kuria atsakovė UAB „Domoliuks“ įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį dėl ginčo sklypo su UAB „MN projektas“.
18.3. Atsakovės UAB „Domoliuks“ nesąžiningumą patvirtina 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią, vykstant ginčui teisme, atsakovė UAB „Domoliuks“ perleido ginčo žemės sklypą UAB „MN projektas“. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės ir toliau gali netrukdomi organizuoti sklypo perdavimus. Atsakovės, būdamos įtrauktos į bylą ir informuotos apie tai, kad ginčo sklypas ir jo perdavimas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką, vis tiek sudarė pirkimo–pardavimo sandorį, apie tai neinformuodamos nei teismo, nei ieškovės. Be to, atsakovės yra tarpusavyje susijusios įmonės.
18.4. 2021 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovės UAB „Domoliuks“ ir UAB „MN projektas“ sprendžia klausimus ir daro pakeitimus, susijusius su ginčo sklypo teisine bei faktine padėtimi. Atsakovių veiksmai sąmoningi ir koordinuoti, jos gali netrukdomai atlikti bet kokius veiksmus, kurie toliau keis ginčo sklypo teisinį ar faktinį status.
18.5. Ieškovės vertinimu, yra būtina užtikrinti ginčo sklypo status quo (liet. esama padėtis), nes ieškovei galimai palankaus sprendimo įvykdymas įmanomas tik tada, jei ginčo sklypas nesikeis bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė siekia realaus ginčo sklypo perėmimo, t. y. nori perimti ginčo sklypą tokį, dėl kokio buvo tariamasi.
Atsiliepimas
19. Atsakovė UAB „Merko būstas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
19.1. Ieškinio reikalavimas dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties yra nepagrįstas ir negalės būti tenkinamas. Ieškinio reikalavimas dėl atsakovių sudarytos preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia reiškiamas CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau minėtu pagrindu ieškinį gali reikšti tik dėl apgaulės nukentėjusioji šalis.
19.2. Ieškovė nepateikė duomenų, pagrindžiančių atsakovės UAB „Domoliuks“ nesąžiningumą. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą grindžia tik preliminariosios sutarties sudarymu, tačiau neišnagrinėjus bylos iš esmės ir nepriėmus galutinio teismo sprendimo, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą.
19.3. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones iš esmės būtų tenkinamas vienas iš ieškinio reikalavimų, nes atlikus įrašą Nekilnojamojo turto registre dėl nuosavybės perleidimo draudimo būtų patenkintas ieškinio reikalavimas uždrausti perduoti ginčo sklypą trečiosioms šalims.
20. Atsakovė UAB „MN projektas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
20.1. Aplinkybė, kad vykstant teisminiam ginčui buvo perleistas ginčo žemės sklypas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bylos iškėlimo faktas neatėmė atsakovės UAB „Domoliuks“ teisės disponuoti ginčo sklypu.
20.2. Nekilnojamojo turto registre yra išviešinta informacija apie pradėtą teismo procesą, todėl tretieji asmenys, taip pat ir atsakovė UAB „MN projektas“, kuriai perduotas ginčo žemės sklypas, negalėtų remtis nežinojimu apie galimą teismo sprendimą.
20.3. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes uždraudus teisę atlikti bet kokius statybos darbus, atsakovė UAB „MN projektas“ patirs nuostolius. Ieškovė siekia maksimaliai riboti atsakovės nuosavybes teises į ginčo žemės sklypą, uždraudžiant atsakovei gauti bet kokią ekonominę naudą iš įsigyto objekto.
20.4. Atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina aplinkybė dėl ginčo žemės sklypo perdavimo, nes neišnagrinėjus bylos iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės buvo nesąžiningos. Šalių (ne)sąžiningumo klausimas yra nagrinėjimo iš esmės dalykas.
20.5. Ieškovė reiškia reikalavimą įvykdyti preliminariąją sutartį natūra, o įvertinus tokį ieškinio reikalavimą, akivaizdu, kad toks reikalavimas negali būti reiškiamas. Pati ieškovė pripažino, kad pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, nes nurodė ir alternatyvų reikalavimą dėl netesybų priteisimo.
20.6. Ieškovė neįrodė, kaip draudimas keisti ginčo sklypo duomenis, gauti prisijungimo sąlygas, projektavimo sąlygas, atlikti žemės sklypo tvarkymo darbus užtikrintų jai palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
21. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis teismas atmetė ieškovės prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįstos ir teisėtos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
23. Spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
24. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio ir patikslinto ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad tiek ieškinys, tiek patikslintas ieškinys yra pagrįsti, nes suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio ir patikslinto ieškinio forma ir turinys atinka įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas.
26. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino ieškovės prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ji neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui – nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti prielaidas apie galimą atsakovių nesąžiningumą ir (ar) siekį apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
28. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad atsakovės yra nesąžiningos, nes sudarė 2021 m. sausio 6 d. preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, o vėliau, vykstant ginčui teisme, 2021 m. balandžio 1 d. pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi ginčo žemės sklypas buvo perleistas atsakovei UAB „MN projektas“.
29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės argumentai dėl atsakovių nesąžiningumo sudarant minėtas ginčo žemės sklypo perleidimo sutartis, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovių UAB „Domoliuks“ ir UAB „MN projektas“ galimą nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
30. Proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“ ir G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
31. Kaip nustatyta bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 6 dalimi, apie civilinės bylos iškėlimą pranešė viešo registro tvarkytojui, kuris Nekilnojamojo turto registre atliko įrašą apie civilinės bylos iškėlimą. Nors šio fakto įregistravimas nevaržo nekilnojamojo daikto savininko nuosavybės teisių į šį daiktą ir neužkerta disponavimo šiuo daiktu galimybių, tačiau tai reiškia informacijos paviešinimą apie teisme nagrinėjamą ginčą, todėl tretieji asmenys, kuriems galimai bus perleistas ginčo žemės sklypas, negalės remtis nežinojimu apie priimtą galimai ieškovei palankų teismo sprendimą. Taigi, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė pareiškė reikalavimą ne tik realiai perimti ginčo žemės sklypą, bet ir pateikė alternatyvų reikalavimą dėl baudos priteisimo, spręstina, jog šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje būtų perteklinis, o draudimas atsakovei UAB „MN projektas“ dėl šio ginčo disponuoti ginčo žemės sklypu neproporcingai ir nepagrįstai apribotų nuosavybės teises.
32. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis atmesti ieškovės prašymai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėtos ir pagrįstos, o ieškovės atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jų panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartys paliekamos nepakeistos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 12 d. nutartį ir 2021 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistas.