Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo atsakovės pusėje R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovas, kaip kreditorius, ieškinio reikalavimą reiškia kredito gavėjo sutuoktinei, vadovaudamasis LR CK 3.109 str. 2 d. nuostatomis, nurodęs, kad kreditas buvo suteiktas šeimos poreikiams tenkinti, atsakovė yra solidari savo sutuoktinio bendraskolė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų, darytina išvada, jog ieškovo ieškinys atsakovei yra nepagrįstas.

Kaip nustatyta: 2008-02-25 tarp ieškovo ir trečiojo asmens R. K. sudaryta Kredito sutartis Nr. 1760818010688-09 dėl 692468,50 Eur paskolos 26 metų laikotarpiui ( t.1. el.b.l. 10-18). Sutarties Bendrosios dalies skirsnyje „Sutarties sąvokų apibrėžimai“ nurodyta: sutarties šalys – Bankas ir Kredito gavėjas. Kredito gavėjas – Specialiosios dalies 1.2 punkte nurodytas fizinis asmuo. Šios kredito sutarties Specialiojoje dalyje nurodyta: sutarties šalys: Bankas - AB SEB bankas, Kredito gavėjas- R. K.. Sutartį pasirašo : AB SEB banko atstovas ir Kredito gavėjas R. K.. Iš sutarties turinio matyti, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, suteikė R. K. paskolą, o pastarasis sutartyje nustatyta tvarka įsipareigojo grąžinti bankui gautą paskolą, t.y. ši sutartis atitinka LR CK 6.870 straipsnyje nustatytą paskolos sutarties sampratą: paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, kredito sutarties šalys yra ieškovas ir trečiasis asmuo R. K.. Įrodymų, kad paskolos gavėjo sutuoktinė būtų taip pat paskolos gavėja, nėra. Nesutiktina su ieškovo argumentais, jog atsakovė yra savo sutuoktinio solidarioji bendraskolė. Kaip minėta, paskolos gavėjo sutuoktinė paskolos sutarties nepasirašė. LR CK 6.6. straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, o LR CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Ieškovas solidarią prievolę atsakovei kildina iš paskolos su kitu asmeniu santykių, kas nenumatyta minėto LR CK 6.6. straipsnio 3 dalyje. Todėl ieškovui nėra pagrindo reikalauti skolos iš atsakovės pagal LR CK 6.6. straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nustato, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai.

Ieškovas nurodo, jog atsakovė, kaip kredito gavėjo sutuoktinė, pasirašė ant kredito sutarties specialiosios dalies, kad yra susipažinusi su kredito sutarties sąlygomis, su jomis sutinka, todėl pagal LR CK 3. 109 straipsnio 2 dalies nuostatas yra atsakinga už kredito grąžinimą, nes kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui.

Su tokia ieškovo pozicija nesutiktina.

Nustatyta, kad kredito sutarties Specialiosios dalies 13 punkte, kurį pasirašė R. K., nurodyta: Kredito gavėjo sutuoktinio patvirtinimas: 13.1 p. Kredito gavėjo sutuoktinis patvirtina, kad jis: 13.1.1. - susipažino su sutarties sąlygomis prieš Kredito gavėjui pasirašant sutartį ir jas suprato; 13.1.2. - suprato visas sutarties sąlygas, su juo jos buvo aptartos individualiai ir jam paaiškintos prieš pasirašant sutartį; 13.1.3.- sutinka su visomis Sutarties sąlygomis, jos išreiškia tikrąją sutuoktinių valią; 13.1.4.- supranta, kad nutraukus Sutartį, skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus.

Šio cituoto sutarties specialiosios dalies 13 punkto nuostatos nepatvirtina ieškovo teiginio, jog kreditas buvo suteiktas šeimos poreikių tenkinimui. Priešingai, 13.1.4. papunktyje įspėjimas kredito gavėjo sutuoktinei, jog skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus, rodo, jog kreditas buvo suteiktas ne šeimos būstui įsigyti, kreditorius, siekdamas apginti savo interesą, įspėja, kad įkeistam turtui net ir tapus šeimos būsto statuse, iš jo bus išieškoma. Ta pati nuostata įrašyta ir kredito sutarties bendrosios dalies 19.4 punkte, įspėjant paskolos gavėją dėl netinkamai vykdomos kredito sutarties pasekmių. Kredito sutarties specialiosios dalies 2 punkte nurodyta : Kredito paskirtis –Žemės sklypo su statiniais įsigijimui. Iš sutarties turinio matyti, kad pagal paskolą įsigyti statiniai buvo nebaigtos statybos ( sutarties specialiosios dalies 9 p.), 7.1. punkte nurodyta, kad prievolės įvykdymo užtikrinimas – žemės sklypų su statiniais, esančių Vaičiūniškių k. Vilniaus rajone, įkeitimas. Kredito sutartyje nėra jokių požymių, kad paskola buvo suteikta šeimos gyvenamajam būstui įsigyti ( LR CK 3.84 str.). Šios nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog paskola R. K. buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti, o paskolos gavėjo sutuoktinės parašas kredito sutarties specialiojoje dalyje, 13 punkte, reiškia tik tai, kad kreditorius, saugodamas savo interesus, jai išaiškino, kad skola bus išieškoma iš įkeisto nekilnojamojo turto, neatsižvelgiant į įkeisto nekilnojamojo turto statusą ir nepilnamečių bei kitų jame gyvenančių išlaikytinių interesus.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.92 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta sutikimo prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ir pasisakydamas dėl šios prezumpcijos taikymo vieno iš sutuoktinių vardu prisiimtos paskolos pripažinimui bendra sutuoktinių prievole, yra nurodęs, kad ši prezumpcija netaikoma paskolos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas, sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).

CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Iš paskolos sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir kad toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Iš šio darytina išvada, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), t.y. nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovui. O kaip pasisakyta aukščiau, ieškovas neįrodė, kad R. K. prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole, todėl ieškovo reikalavimas R. K. atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas. Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, kaip kreditorius, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10619-596-2013, pareiškimu prašė nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių R. K. ir R. K. nuosavybėje, teismas 2013-04-02 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir nustatė, jog skolininkui R. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto –žemės sklypų, esančių Trakų rajone, kurie buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ( prijungta civilinė byla Nr. 2-10619-596-2013). Tokie kreditoriaus veiksmai rodo, jog kreditorius, išduodamas paskolą R. K., nesilaikė pozicijos, jog paskola suteikiama šeimos poreikiams ir kad už prievolės įvykdymą yra atsakingi abu sutuoktiniai. Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą prieš prievolėje nedalyvavusį sutuoktinį.

Atsakovas ir trečiasis asmuo nepateikė įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovo atžvilgiu netaikytinos LR CPK 93 str. nuostatos.

Byloje susidarė 6,22 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) – todėl iš ieškovo priteistina 6.22 Eur valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB SEB bankas 6,22 Eur pašto išlaidų valstybės naudai, lėšas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.