- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-308/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“
- Kategorijos
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-756-533/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ ieškinį atsakovui žemės ūkio bendrovei „Šilagalis“ dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtinta Pavyzdinę grūdų pirkimo- pardavimo sutartis yra imperatyvaus pobūdžio ar rekomendacinė, taip pat, ar teisėtos šalių sudarytos sutarties sąlygos dėl grūdų pardavėjo atsakomybės apimties (ar pardavėjas privalo atlyginti pirkėjui skirtumą tarp grūdų kainos, numatytos neįvykdytame sandoryje ir kainos, už kurią pirkėjas, pardavėjui neįvykdžius sandorio, grūdus pirko iš trečiųjų asmenų).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Agrorodeo“ prašė priteisti iš atsakovo ŽŪB „Šilagalis“ 7 167,50 Lt palūkanų, 95 909,61 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad šalys 2010-02-19 sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IS10/1/7 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (nuo 2010 m. derliaus nuėmimo pradžios iki 2010-09-15) pristatyti ieškovui (pirkėjui) 300 tonų rapsų, o ieškovas įsipareigojo šiuos grūdus priimti ir už juos atsiskaityti (bendra Sutarties vertė be PVM – 282 000 Lt). Atsakovas ŽŪB „Šilagalis“ nepristatė ieškovui UAB „Agrorodeo“ nė vienos tonos rapsų, nes, kaip pranešė atsakovas, dėl nepalankių oro sąlygų neužaugo Sutartyje nurodytos kultūros, jų kokybė ir kiekis neatitinka numatytų.
Ieškovas 2010-03-15 sumokėjo atsakovui 141 000 Lt dydžio avansą, skirtą Sutartyje nurodyto grūdų kiekio auginimo organizavimui, už kurį atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 10 procentų metines palūkanas (Sutarties 4.4 punktas). Avansas ieškovui buvo grąžintas 2010-09-14. Todėl ieškovas prašo pagal Sutarties 4.4 puntą už laikotarpį nuo 2010-03-15 iki 2010-09-14 iš atsakovo priteisti 7 167,50 Lt palūkanų.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat prašo priteisti dėl Sutarties nevykdymo patirtus nuostolius, kurie sudaro 95 909,61 Lt (Sutarties 5.3.2 p.). Šiuos nuostolius apskaičiuoja kaip atsakovo neįvykdytoje sutartyje numatytos kainos ir atitinkamo kiekio rapsų įsigijimo iš trečiųjų asmenų kainos skirtumą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010-12-06 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino.
Atsakovas ŽŪB „Šilagalis“ 2010-12-30 pateikė prieštaravimus, prašė sutartį ex officio pripažinti niekine ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Sutartis teismo ex officio turi būti pripažinta niekine ir negaliojančia, nes visa Sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 straipsniui, o Sutarties 5.3.2 punktas taip pat prieštarauja Pavyzdinės sutarties 5.1 punktui, t. y. imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011-10-10 sprendimu paliko nepakeistą 2010-12-06 preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo patenkintas ir priteisė ieškovui iš atsakovo 3 500 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, 1531 Lt žyminio mokesčio, o valstybei iš atsakovo - 12,70 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nenustatė pagrindo ex officio Sutartį pripažinti niekine ir negaliojančia bei sprendė, kad Sutartis atitinka Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnyje nustatytas tipinės sutarties sąlygas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė nėra nustačiusi tipinių šalių sudarytos Sutarties sąlygų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu patvirtintos tik pavyzdinės sutarties sąlygos, kuriomis, skirtingai nei tipinėmis sąlygomis, neprivaloma vadovautis.
Atsakovo argumentus, kad Sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo nupirkti atsakovo ieškovui pristatytą Sutartyje nurodytą rapsų kiekį, 1.1, 4.2, 5.3.1, 5.3.2, 5.8 ir 6.3 punktai pažeidžia šalių lygybės bei jų interesų pusiausvyros principus ir prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams, teismas taip pat atmetė.
Pagrindo atleisti atsakovą nuo pareigos atlyginti ieškovui dėl sutarties tinkamo neįvykdymo patirtus nuotolius, teismas nenustatė, pripažinęs, kad force majeure aplinkybės neįrodytos. Teismas sprendė, kad dideli šalčiai 2009 – 2010 metų žiemą nėra ta aplinkybė, kurios atsakovas, užsiimantis grūdų auginimo ir pardavimo verslu, negalėjo protingai numatyti ir prisiimti tokios aplinkybės atsiradimo rizikos. Atsakovas atsako už ieškovo nuostolius be kaltės, kadangi galėjo ir turėjo numatyti, jog jam laiku nepristačius ieškovui 300 tonų rapsų, pastarasis patirs nuostolių, įsigydamas tokį patį kiekį rapsų iš kitų subjektų (CK 6.258 str. 4 d.).
Sutartį ieškovas nutraukė pasibaigus terminui, per kurią atsakovas turėjo ją įvykdyti. Ieškovas įrodė, kad dėl Sutarties nevykdymo turėjo 95 909,61 Lt nuostolių (nuostoliai susidarė dėl rapsų kainų padidėjimo ir lygūs kainų skirtumui tarp Sutartyje numatytos rapsų kainos ir kainos, už kurią šiuos rapsus ieškovas pagal pakeičiančias sutartis įsigijo iš kitų tiekėjų) ir pagal CK 6.324 straipsnį turi teisę į šiuo nuostolių atlyginimą. Ieškovas Sutartį pakeičiančias sutartis su trečiaisiais asmenimis sudarė 2010-09-01 – 2010-09-29 laikotarpiu, kai jau pagrįstai galėjo manyti, kad atsakovas neįvykdys Sutarties (pagal Sutartį 300 tonų rapsų turėjo būti pradėti ieškovui pristatinėti nuo 2010m. derliaus nuėmimo pradžios, t. y. liepos mėnesio).
CK 6.249 straipsnio 6 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina - ieškovo pardavus rapsus gauta nauda į nuostolius neįskaitoma (minėta CK 6.249 straipsnio 6 dalis taikytina tuomet, kai dėl to paties veiksmo atsiranda ir žala, ir nauda nukentėjusiajam, o nagrinėjamu atveju ieškovas nepatyrė naudos dėl to, kad atsakovas neįvykdė Sutarties).
Palūkanas už avansą teismas priteisė vadovaudamasis Sutarties 4.4 punktu ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nereglamentuoja Sutarties 4.4 punkte aptartos situacijos, kai pirkėjas iš anksto sumoka pardavėjui dalį kainos, kad pardavėjas galėtų šią sumą panaudoti Sutartyje nurodytos žemės ūkio produkcijos auginimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas ŽŪB „Šilagalis“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011-10-10 galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė netinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą patvirtindama pavyzdines (neprivalomas), o ne tipines sutartis.
2. Dėl žemės ūkio kaip ūkio šakos reguliavimo metodo ir atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją tvarkos įstatymo vietos teisės sistemoje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-02-01 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010. Žemės ūkio gamintojų apsauga yra viešasis interesas. Šios ūkio šakos valstybinio reguliavimo poreikį lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdis, inter alia nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų padėtis rinkoje.
3. Šalys sutartimi negali pakeisti imperatyvių teisės normų, numatytų tiek įstatymuose, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas yra specialusis įstatymas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso atžvilgiu ir civilinės atsakomybės klausimai sprendžiami remiantis minėtu įstatymu bei jo pagrindu priimtais poįstatyminiais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnyje imperatyviai išvardintos tipinės sutarties sąlygos, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įgyvendinant šį įstatymą, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2003-02-27 įsakymu Nr.3 D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtino Pavyzdinę grūdų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios 5.1-5.4 punktuose detalizuojama šalių turtinės atsakomybės turinys ir apimtys, numatant vienintelę civilinės atsakomybės rūšį-procentinę baudą, skaičiuojamą nuo nepateiktų grūdų kainos. Tai reiškia, kad imperatyviai civilinės atsakomybės klausimas išspręstas ir šalys kitaip jo spręsti negali.
Atitinkamai Sutarties 5.3.2 punktas, kad „Pardavėjas privalės atlyginti visus Pirkėjo nuostolius, patirtus dėl tokios pardavėjo pareigos pažeidimo“ yra niekinis ir naikintinas ex officio net nesant priešieškinio.
4. Tipinė sutartis ir pavyzdinė sutartis yra sinonimai. Teismas nepagrįstai pavyzdinės grūdų pirkimo sutarties nuostatas laikė neprivalomomis.
Žemesnės instancijos teismas
5. Vilniaus apygardos teismas 2011-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3792-104/2011 analogiškų faktinių aplinkybių ginčą išsprendė kitaip – ieškinį atmetė.
6. Teismas nemotyvavo, kodėl sutartis dėl grūdų pirkimo iš trečiųjų asmenų iki atsakovo pranešimo, kad negalės įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, laikė sudarytomis būtent atsakovo nepateiktam grūdų kiekiui kompensuoti ir nelaikė įprastine ūkine veikla. To neįrodė ir ieškovas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Agrorodeo“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nėra patvirtinusi tipinių žemės ūkio produkcijos pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties sąlygų, į sutartį privalomai įtraukiant Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 4 straipsnyje nustatytas tipines sąlygas.
2. Nei Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo normos, nei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 (2006-06-19 įsakymo Nr. 3D-256 redakcija) patvirtintos pavyzdinės grūdų pirkimo- pardavimo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti grūdų pardavėjo pareigą atlyginti pirkėjo patirtus nuostolius dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo, nenumato imperatyvių reikalavimų dėl pardavėjo atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą ribojimo, todėl taikytinos ir bendrosios CK įtvirtintos atsakomybės nuostatos.
3. Sutartis yra teisėta, nėra pagrindo ją ar jos dalį panaikinti ex officio, teismas gali spręsti dėl jos negaliojimo tik esant tokiam ieškinio ar priešieškinio reikalavimui.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas pagrįstai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2010, kadangi ji dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-06-04 nutarimu Nr. 726 patvirtintu tipiniu (ne pavyzdinių) pieno (skirtingo produkto) pirkimo-pardavimo sutarties.
5. Nėra pagrindo vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2011-08-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr.2-3792-104/2011. Šis sprendimas neįsiteisėjęs.
6. Nepagrįstos atsakovo abejonės, ar pardavėjas iš trečiųjų asmenų grudus pirko būtent siekdamas kompensuoti iš atsakovo negautą grudų kiekį. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas, sudaręs ginčo sutartį su atsakovu, sudarys grūdų tiekimo sutartis su savo klientais. Ieškovo įsipareigojimų klientams egzistavimas įrodytas rašytinėmis sutartimis (sutartis su Cargill GmbH).
7. Atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu, nes žinodamas savo pareigą iki 2010-09-15 pristatyti ieškovui grūdus pagal sutartį, iki pat šio termino pabaigos nepranešė, kad Sutarties neįvykdys, be to, neatsakė ieškovui į 2010-09-02 raginimą vykdyti Sutartį, tik pasibaigus Sutarties vykdymo terminui grąžino ieškovui avansu gautus 141 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atsakomybę už žemės ūkio produkcijos (grūdų) pirkimo-pardavimo sutarties neįvykdymą, aiškinimo, t.y. ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtinta Pavyzdinė grūdų pirkimo- pardavimo sutartis yra imperatyvaus pobūdžio ar tik rekomendacinė, leidžianti sutarties šalims numatyti didesnę žemės ūkio produkcijos tiekėjo atsakomybę už sutarties pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad šalys 2010-02-19 sudarė Grūdų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. IS10/1/7 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas (pardavėjas) įsipareigojo nuo 2010 m. derliaus nuėmimo pradžios iki 2010-09-15 pristatyti ieškovui (pirkėjui) 300 tonų rapsų, o ieškovas įsipareigojo šiuos grūdus priimti ir už juos atsiskaityti (bendra Sutarties vertė be PVM – 282 000 Lt). Atsakovas ŽŪB „Šilagalis“ ieškovui UAB „Agrorodeo“ apskritai nepristatė nė kiek rapsų.
Ieškovas atsakovui 2010-03-15 sumokėjo 141 000 Lt avansą Sutartyje nurodyto grūdų kiekio auginimui. Už avansą atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 10 procentų metines palūkanas (Sutarties 4.4 punktas). Avansą atsakovas ieškovui grąžino 2010-09-14.
Esminis tarp šalių kilęs ginčas, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtinta Pavyzdinė grūdų pirkimo- pardavimo sutartis ta apimtimi, kiek numato tiekėjo atsakomybę, yra imperatyvaus pobūdžio.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo klausimu bendrosios kompetencijos teismų praktika iki šiol buvo nevienoda, tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2013-03-19 priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. I 858-7/2013, ja vadovautinasi toliau formuojant vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003-02-27 įsakymu Nr. 3D-70 „Dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarčių“ patvirtinta Pavyzdinė grūdų pirkimo- pardavimo sutartis nėra norminis teisės aktas, ją patvirtinant nebuvo įgyvendinamas Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Pavyzdine sutartis yra neprivaloma tokias sutartis sudarančioms šalims, ja tik vadovautinasi kaip pavyzdžiu. Atitinkamai atmestini atsakovo argumentai, kad Sutartyje numatyta šalių atsakomybės apimtis prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Atsakovas prašomų priteisti nuostolių dydį įrodė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsakovo argumentai, kad į bylą ieškovo su trečiais asmenimis sudarytos rapsų pirkimo sutartys galimai buvo sudarytos kitu tikslu nei įsigyti rapsų kiekį, dėl kurio buvo sutarta atsakovo neįvykdytoje Sutartyje, atmestini, kadangi šios sutartys buvo sudarytos laikotarpiu, kai atsakovas jau turėjo pristatinėti rapsus vykdydamas Sutartį, tačiau Sutarties apskritai nevykdė, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovas jau turėjo pagrindą manyti, kad atsakovas Sutarties neįvykdys – nepateiks Sutartyje numatyto kiekio rapsų.
Atsakvas nurodo, kad sutarties neįvykdė dėl force majeure aplinkybių, t.y. dėl nepalankių oro salygų neužaugus reikiamam kiekiui reikiamos kokybės rapsų. Į bylą pateiktas draudimo bendrovės “VH Lietuva” 2010-09-13 raštas iš kurio matosi, kad atsakovo 2010-04-06 pranešimo pagrindu balandžio 17 dieną ekspertų komisija, apžiūrėjusi atsakovo pasėlius nustatė, kad žieminių rapsų sklypų plotai (86,85 ha) yra smarkiai pažeisti ir juos reikėtų atsėti. Kad atsakovo 86,85 ha ploto pasėliai žuvo 2010 metais patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai. Pagal Lietuvos hidrometereologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio hidrometereologijos stoties 2010-12-03 pažymą, 2010 m. sausio mėnesį vidutinė temperatūra buvo 11,1 laipsnis šalčio, kai klimatinė norma yra 5,3 laipsniai šalčio.
Teisėjų kolegijos vertinimu šie dokumentai ir duomenys nepakankami pripažinti, jog sutarties atsakovas neįvykdė dėl force majeure aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-02-04 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2004 pažymėjo, kad rapsai Lietuvoje plačiai auginami. Lietuvos klimatinės sąlygos yra tokios, jog būna liūtys ir audros, dėl kurių gali žūti derlius, tačiau tai savaime nėra radikalu, netikėta ar nenuspėjama. Kiekvienas rūpestingas ūkininkas, sudarydamas sutartį dėl žemės ūkio produkcijos auginimo bei pardavimo tai turi ir gali numatyti. Skirtingai nei paminėtoje kasacinės instancijos teismo nagrinėtoje byloje, šioje byloje force majeure aplinkybe atsakovas prašo pripažinti meteriologines 2009-2010 m. žiemos sąlygas, t.y. žemesnę nei įprastai temperatūrą, tačiau neįrodė, kad būtent nurodyta keliais laipsniais žemesnė nei įprasta klimatinei normai temperatūra būtų lėmusi atsakovo žieminių rapsų žuvimą. Iš į bylą pateiktos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos 2010-09-14 pažymos apie žieminių rapsų peržiemojimo būklę 2010 metų pavasarį matyti, kad Panevėžio rajone iššalo ar išmirko apie 80 procentų rapsų, o įvertinus atsakovo pasėlius nustatyta, kad didžiausią žuvusių žieminių rapsų procentą sudarė dėl gilaus įšalo ir ištirpusio sniego ilgiau nei savaitę po vandeniu ir purve be oro išbuvę augalų šaknys, ko rezultate buvo apniktos puvinio ir augalai žuvo. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Panevėžio seniūnijos 2010-11-29 pažymoje nurodyta, jog atsakovo 86,85 ha pasėliuose rapsai žuvo dėl gilaus įšalo. Minėtų dokumentų pagrindu Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2010-12-07 išdavė pažymą Nr.05-10, kurioje nurodyta, kad dėl gilaus įšalo 2009-2010 metų žiemą ir pavasarį žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ priklausančiuose laukuose 86,85 ha plote žuvo žieminių rapsų pasėliai. Šių rašytinių įrodymų ir juose konstatuotų bylų faktinių aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neįrodė force majeure aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti sutartį, taip pat neįrodė, kad žieminiai rapsai žuvo būtent dėl 2010 m. sausio mėnesį buvusios žemesnės nei įprasta temperatūros, o kad 2010 m. pavasarį, kai rapsai žuvo, meteriologinės sąlygos būtų buvę neįprastos, o įšalas Lietuvos klimatinei zonai toks neįprastai didelis, kad jo rizikos nebuvo galima numatyti, atsakovas neįrodinėjo. Be to, šalys (Sutarties 5.8 p.) buvo sutarę prasto derliaus, negalėjimo vykdyti pareigas dėl prisiimtų įsipareigojimų tretiesiems asmenims nelaikyti force majeure aplinkybe. Atsakovui neįrodžius, kad sutarties neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) – aplinkybių, kurių negalėjo kontroliuoti ir protingai numatyti sutarties sudarymo metu ir kad vėliau negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui, nėra pagrindo taikyti CK 6.212 straipsnį ir skolininką atleisti nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą.
Pažymėtina ir tai, kad bendrieji sutarčių vykdymo principai (CK 6.200 str.), atspindintys bendruosius civilinių santykių teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, įpareigoja sutarties šalis vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdant sutartį bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, o jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Reikalavimo sutarties šalims bendradarbiauti ir kooperuotis turinys priklauso nuo konkrečios sutarties rūšies, jos nuostatų, t.y. šalių sutartimi prisiimtų įsipareigojimų turinio ir tarpusavio ryšio.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sutarties, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovui pristatyti atitinkamą kiekį atitinkamos kokybės žemės ūkio produkcijos. Byloje nėra ginčo, kad Sutartis nebuvo įvykdyta net iš dalies, nors kaip matyti iš 2011-09-21 teismo posėdžio protokolo, atsakovas, žuvus žieminiams rapsams, pasėlius atsėjo vasariniais rapsais, kurių derlius, atsakovo paaiškinimais, mažesnis nei būtų buvęs iš žieminių rapsų. Nors atsakovas pripažįsta nuėmęs atsėtų vasariniais rapsų derlių, jo nepristatė ieškovui (taip būtų bent iš dalies įvykdęs sutartį), nedelsdamas neinformavo ieškovo apie tai, kad neįvykdys sutarties (tik artėjant sutartyje numatyto termino rapsams pristatyti (rugsėjo 15 d.) pabaigai ir jau gavęs ieškovo pretenziją - rugsėjo 14 d. kreipėsi dėl sutarties nutraukimo arba Sutarties sąlygų (produkcijos kiekio ir kokybės, kainos, atsakomybės) pakeitimo, nors, kaip paaiškino teismo posėdyje, kad neįvykdys Sutarties, žinojo dar pavasarį. Pats atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad vasarinių rapsų, kuriais buvo atsėti pasėliai, kuriuose žuvo žieminiai rapsai, derlių būtų pardavęs ieškovui, jeigu pastarasis būtų sutikęs peržiūrėti Sutarties sąlygas (kiekius ir kainą), o bent iš dalies Sutartis nebuvo įvykdyta nuėmus vasarinių rapsų derlių dėl tos priežasties, kad šis derlius buvo tiektas kitiems pirkėjams. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad Sutartis bent iš dalies neįvykdyta ne dėl to, jog derlius buvo mažesnis nei tikėtasi dėl galimai nepalankių meteriologinių sąlygų, bet Sutarties neįvykdymui įtakos neabejotinai turėjo paties atsakovo priimti sprendimai.
Ieškovo reikalavimas priteisti 7 167,50 Lt palūkanų už naudojimąsi 140 000 Lt suma laikotarpiu nuo 2010-03-15 iki 2010-09-14, vadovaujantis Sutarties 4.4 puntu tenkintinas. Ši sutartinė nuostata šalių sulygta abipusiu sutarimu ir vadovaujantis sutarčių laisvės principu (CK 6.156 str. 1 d.) bei neprieštarauja imperatyvioms teisės normų nuostatoms. Ieškovui taip pat priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už šią priteistą sumą nuo 2010-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinimas, kadangi bylos išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės yra įrodytos byloje esančias rašytiniais įrodymais, šalių pasisakymai užfiksuoti teismo posėdžių protokoluose ir šalių papildomi paaiškinimai nebūtini.
Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, atsakovui nepriteistinos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui priteistinos dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos mažintinos iki 1500 Lt, atsižvelgus į Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius dydžius.
Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėta dokumentinio proceso tvarka, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 4 dalimi, atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo per didelę žyminio mokesčio sumą, todėl dalis už apleiacinį skundą sumokėtos sumos jam grąžintina (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 punktu,
nutarė:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 10 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui žemės ūkio bendrovei „Šilagalis“ (j.a. k. 268565360) 1561,31 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt vieną litą trisdešimt vieną centą) dydžio už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalį.
Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Agrorodeo“ (j.a. k. 300613433) naudai iš žemės ūkio bendrovės „Šilagalis“ (j.a. k. 268565360) 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) advokato pagalbos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidų.