Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Juozapas Surblys Baudž. byla Nr. 1A -318-50 /2007

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2007 m. rugsėjo 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Plungės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo T. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas 70 parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. l d., 2 d., 65 str. 2 d., prie šios bausmės pridėta Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta 4 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 72 parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T. nuteistas už tai, kad 2007 m. gegužės 29 d., apie 21.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasikėsino pagrobti automobilį: (duomenys neskelbtini), prie 24-ojo namo kiemo pamatęs automobilį (duomenys neskelbtini) ir įsitikinęs, kad automobilis neužrakintas ir užvedimo spynelėje yra rakteliai, pro neužrakintas dureles įsibrovė į A. R. priklausantį 2000 litų vertės automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį užsivedė ir nuvažiavo apie 200 m, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl girtumo sukeltos būsenos jis nebegalėjo vairuoti bei pastebėjo, kad jį vejasi automobilio savininkas, todėl išlipo iš automobilio ir pabėgo.

Prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d. ir pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. bei nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams. Taip pat prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria aprašomojoje dalyje nuteistojo T. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas jo nuoširdus gailėjimasis. Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d. taikymą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 4 MGL (500 litų) dydžio baudos pakeitimo į areštą. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. birželio 1 d. ir kardomąjį kalinimą nuo 2007 m. birželio 1 d. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokuroras nurodo, kad teismas, priimdamas nuosprendį ir nurodydamas aplinkybes, dėl kurių perkvalifikavo nuteistojo veiką iš Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. į BK 22 str. l d. ir 178 str. 2 d., padarė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad kaltinamasis pasisavinti svetimą turtą savo sumanymo nerealizavo dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios. Nors T. T. ir pastebėjo, kad dėl girtumo automobilio negali vairuoti, tačiau pagrobtą turtą jau buvo užvaldęs, juo galėjo naudotis ir disponuoti, todėl jo veika laikytina kaip baigtas nusikaltimas ir kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to, teismas padarė nepagrįstą ir bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Lietuvos Respublikos BK 59 str. l d. 2 p. numatyta, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju T. T. buvo sulaikytas tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir jį atpažino nukentėjusysis A. R. bei liudytojas J. S., todėl jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ne savo noru ir vėlesnis jo prisipažinimas pavogus A. R. priklausantį automobilį nelaikytinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, pažeidė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl paskyrė aiškiai per švelnią bausmę (LR BK 54 str., 61 str. 2 d.). Teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdamas bausmę nuteistajam, tinkamai neatsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad T. T. teistas, teistumas neišnykęs, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 4 d. numatyta, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę. Teismas šių reikalavimų nesilaikė ir, pripažinęs kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe jo neblaivumą bei atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo nuoširdų gailėjimąsi, paskyrė žymiai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnę bausmę. Be to, teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 65 str. 2 d. Teismas nepagrįstai Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą 4 MGL (500 litų) baudą pakeitė į arešto bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai paskirtos bausmės ( BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nuteistojo T. T. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip pasikėsinimą padaryti nusikaltimą, o ne kaip baigtą nusikalstamą veiką, nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes dėl girtumo sukeltos būsenos jis nebegalėjo vairuoti bei pastebėjo, kad jį vejasi automobilio savininkas. Nurodyta, kad T. T. nespėjo pasisavinti pagrobto automobilio. Teismas, padarydamas tokią išvadą, netiksliai nustatė padarytos nusikalstamos veikos stadiją, dėl ko buvo neteisingai taikytas baudžiamasis įstatymas.

Vagystės objektyviosios pusės požymiams būdingi du momentai: slaptas arba atviras svetimo turto paėmimas ir neatlygintinas turto pasisavinimas. Turto paėmimas- tai tiesioginis prisilietimas prie daikto, jo paėmimas rankomis, įrankiais, pakeičiant jo vietą, t.y. neteisėtas daikto paėmimas iš apibrėžtos vietos, tačiau dar neturint galimybės naudotis daiktu pagal savo valią. Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto užvaldymas, siekiant jį valdyti kaip nuosavą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 yra išaiškinęs, kad vagystė yra baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą, taip įgydamas galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Valdymo teisė suprantama kaip turto buvimas savininko žinioje, naudojimosi teisė leidžia pasinaudoti naudingomis daikto savybėmis, o disponavimo teisė- tai teisinės turto padėties nustatymas savininko valia. Nuteistasis T. T. į automobilį sėdo ir juo nuvažiavo, turėdamas tiesioginę tyčią jį užvaldyti. Šiam tikslui pasiekti nuteistasis padarė viską, kas buvo reikalinga,- įsibrovė į neužrakintą automobilį, jį užvedė ir išvažiavo, tai reiškia, kad jis buvo įgijęs galimybę naudotis minėtu turtu savo nuožiūra, o tai būtina turto pagrobimo pasekmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamųjų bylų apibendrinimo apžvalgoje yra išaiškinęs, kad pagrobto daikto išmetimas ar palikimas kokioje nors vietoje savo nuožiūra (negrąžinant savininkui) kvalifikuojami tik kaip baigtas nusikaltimas. Nors nuteistasis pagrobtu automobiliu nuvažiavo ir nedidelį atstumą, tačiau jis turėjo galimybę juo naudotis ir palikti savo nuožiūra pasirinktoje vietoje. Tokie T. T. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 178 str. 2 d., t.y. kaip baigtas svetimo automobilio pagrobimas.

Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš bausmės individualizavimo sąlygų, numatytų bendruosiuose bausmės skyrimo pagrinduose. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis gali būti teismo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaip matyti iš bylos duomenų, nors T. T. buvo sulaikytas netoli įvykio vietos, tačiau sulaikomas nesipriešino. Apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnės nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi. Prokuroro skundo teiginys, kad nuteistasis prisipažino ne savo noru, o tik todėl, kad jį atpažino pagrobto automobilio savininkas ir įvykio liudytojas, nėra teisingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. T. nei automobilio savininkui, nei kitiems įvykio liudytojams nebuvo rodomas atpažinti. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekamas ir parodymų patikrinimas vietoje, nes visiškai pripažinęs savo kaltę, nuteistasis šio veiksmo atsisakė. Be to, nuteistasis nežinojo ar yra įvykio liudytojų, kurie galėtų jį atpažinti kaip asmenį, pagrobusį nukentėjusiojo A. R. automobilį. T. T. turėjo galimybę neigti savo kaltę, tačiau ja nepasinaudojęs kaltu prisipažino iš karto. Apklaustas teisme nuteistasis taip pat prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Esant šioms aplinkybėms, nuteistojo prisipažinimas ir gailėjimasis teismo pagrįstai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę konkrečioje byloje, turi atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardytus reikalavimus, bet ir atsižvelgti į nusikaltusio asmens asmenines savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Vertinant nuteistajam paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio aspektu, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių siekiama skiriant bausmę, yra pagrindas manyti, kad T. T. paskirta per švelni bausmės rūšis. Nuteistasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei, iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė. Naują veiką padarė neišnykus teistumui, todėl jis laikomas recidyvistu ( BK 27 str. 1 d. ), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui. Būdamas darbingo amžiaus, nuteistasis niekur nedirba, girtuokliauja. Ankščiau išdėstytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybę, ir jo padaryta nusikalstama veika neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardytų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Nuteistasis nuolat darydamas įstatymo pažeidimus demonstruoja nenorą keisti gyvenimo būdą, laikytis visuotinai priimtų elgesio normų ir taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, nusikaltimu nepadaryta turtinė žala, nusikaltimas truko trumpą laiką, jam skirtinas mažesnis negu prašo prokuroras laisvės atėmimo bausmės dydis.

Teismas, bendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Pirmosios instancijos teismas Plungės rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą 4 MGL dydžio baudą pakeisdamas į areštą, pažeidė baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Plungės rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 1 d. nuosprendį pakeisti. T. T. padarytą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d., prie šios bausmės pridėti to paties rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę- 500 Lt (4 MGL) baudą- ir nustatyti galutinę bausmę- šešis mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose ir 500 Lt dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, į atliktos bausmės laiką įskaityti 72 dienas (paras) arešto ir laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007 m. gegužės 30 d. iki 2007 m. birželio 1 d.