Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-03-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-361/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-16
Bylos Nr.
1A-87-361/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys (pran.), Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
Nuteistasis
E. B., ir V
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
E. B., V. Z.
Advokatai
Alvydas Kvaščevičius
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas D. Jocys Baudžiamoji byla Nr. 1A-87-361/2017

Teisėja D. Zimantienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06614-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Daliaus Jocio, teisėjų Zigmo Pociaus ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorei Vilijai Žukauskienei,nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-07-11 nutarties, kuria subendrintos E. B. Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-10, 2016-03-04, 2016-03-09 nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. nustatytos subendrintos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. B. skirta galutinė subendrinta 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos. Į bausmės laiką E. B. įskaityti atliktą laisvės atėmimo bausmę pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-03-10, 2016-03-04, 2016-03-09 nuosprendžius.

Nukentėjusiojo R. K. ieškinys tenkintas iš dalies – jam iš kaltinamųjų E. B. ir V. Z. solidariai priteista 108 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir V. Z., tačiau nuosprendis dėl jo neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. nuteistas už tai, kad 2016 m. vasario 8 d., apie 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su V. Z., pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Šilutės m., iš namo pagrobė svetimą, R. K. priklausantį turtą, t. y. 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ 258, 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2310“, 10 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1616-2“, 20 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną, kurio tikslesnis modelis nenustatytas, 5 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“, 5 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną, kurio tikslesnis modelis nenustatytas, 20 Eur vertės elektroninę cigaretę, 50 Eur vertės vyrišką laikrodį, 10 Eur vertės kvepalus „Adidas“, metalinę dėžutę, kurioje buvo smulkiomis monetomis 5 Eur, taip padarė R. K. 145 Eur turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti – taikyti 64¹ straipsnio 1 dalį ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Nurodo, jog kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino, tik neprisipažino pagrobęs sidabrinę grandinėlę ant kaklo ir rankos. Mano, jog skirta galutinė subendrinta bausmė yra per griežta. Paaiškina, jog būdamas laisvėje išlaikytų sugyventinę ir jos naujagimį vaiką. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, yra jauno amžiaus. Teigia, jog apklausos metu patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, tyrėjai vertė jį prisipažinti dėl grandinėlės grobimo. Prašo į šias aplinkybes teismo atsižvelgti ir sušvelninti skirtą bausmę. Civilinis ieškinys nedidelis. Nusikaltimu tik sukėlė grėsmę. Neapsaugojo gyvenamojo namo, į kurį įsibrovė, turto, nes paliko atidarytą šio namo langą. Teigia, jog yra dirbantis ir gali atlyginti priteistą žalą. Prašo taikyti BK 190 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas neginčija kaltės dėl vagystės, padarytos įsibraunant kartu su bendrininku į gyvenamąjį namą, o skunde kelia bausmės individualizavimo klausimą. Teigia, kad bausmė per griežta, nes jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl teismas turėjo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Išanalizavęs bylos medžiagą, apygardos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams ar vertinti juos kaip faktiškai bei juridiškai pagrįstus.

Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog apeliantui pateikti kaltinimai, be kita ko, ir dėl to, jog jis, veikdamas bendrininkų grupe, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kurio pagrobė svetimą R. K. priklausančią 87 Eur vertės vyrišką sidabrinę grandinėlę ir 44 Eur vertės vyrišką sidabrinę apyrankę (t. 3, b. l. 3–7). Pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiek E. B., tiek jo bendrininkas V. Z. nurodė, kad jie kaltę dėl vagystės pripažįsta visiškai, tačiau E. B. visgi neprisipažino pavogęs iš namo minėtą grandinėlę ir apyrankę, o V. Z. teigė šių daiktų nematęs, nors vagystės metu matė, kokius daiktus ėmė E. B.. Taigi tokia su kaltinimo turiniu nesutampanti ir priešinga tarpusavyje nuteistųjų pozicija teisiamajame posėdyje leidžia teigti, jog apylinkės teismas neturėjo pagrindo spręsti dėl sutrumpinto įrodymo tyrimo atlikimo BPK 273 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Kaltinamieji V. Z. ir E. B., kaltinami padarę vieną nusikalstamą veiką, neigė iš gyvenamosios patalpos – namo – vogę minėtą grandinėlę ir apyrankę. Šią kaltinimo aplinkybę apylinkės teismas nagrinėjo teisiamajame posėdyje, apklausė liudytojus, o motyvus dėl aptariamo kaltinimo dalies aiškiai išdėstė nuosprendyje. Taigi apelianto argumentai dėl BK 64¹ straipsnio 1 dalies taikymo – bausmės sumažinimo vienu trečdaliu – atmestini kaip nepagrįsti.

Įvertinusi bylos medžiagą, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji įvykdė jiems inkriminuotą vagystę veikdami bendrininkų grupe, t. y. šią nusikalstamą veiką padarė veikdami dviese, o jų bendrais veiksmais padarytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas atsižvelgė į apelianto asmenybę (teistas, jauno amžiaus, mokosi, baustas administracine tvarka), įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, šia veika padarytos bei iš dalies nukentėjusiajam atlygintos turtinės žalos dydį, apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančią – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio dydis, teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinus šią bausmę su ankstesniais nuosprendžiais apeliantui skirtomis, subendrintomis bausmėmis, net neviršija BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatytos bausmės vidurkio. Todėl švelninti bausmę ar vertinti ją kaip per griežtą nėra teisinio pagrindo.

Skirta bausmė yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Apeliantas yra net 6 kartus teistas, iš jų paskutinius tris kartus – 2016-03-04, 2016-03-09 ir 2016-03-10 – taip pat už kvalifikuotas vagystes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta būtent kvalifikuota vagystės sudėtis – įtrauktas įsibrovimo į patalpą veikos požymis. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju apelianto taip pat buvo įsibrauta į patalpą – gyvenamąjį namą, todėl pagrobto iš namo svetimo apeliantui turto vertė, jo dydis ar sudėtis ir pan., teisinės reikšmės jo veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi. Taigi apelianto prašymas taikyti BK 190 straipsnio nuostatas, nustatančias didelės ir nedidelės vertės turto dydžius, kolegijos atmestinas.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo skirtą jam bausmę mažinti vienu trečdaliu arba skirtą bausmę švelninti. Byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Klaipėdos apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas išspręsti valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą – iš nuteistojo E. B. priteisti valstybei 46,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ginant nuteistąjį apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Prašymas vertinamas kaip juridiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vadinasi, gynėjo dalyvavimas, nepriklausomai nuo nuteisto apelianto valios, apeliacinėje instancijoje yra būtinas, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje garantuojamą kaltinamojo teisę į gynybą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl 46,32 Eur išlaidų priteisimo valstybei iš nuteistojo E. B. už teisinės pagalbos teikimą atmesti.

Teisėjai Dalius JocysZigmas PociusAurelija Sadauskaitė