Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo S. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbančio, teisto, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 50 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. (duomenys neskelbtini), pasisavino A. K. dviratį ir negrąžino, t.y. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Teismo posėdžio metu S. D. dėl pažeidimo prisipažino ir nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs pas A. A. ir tarėsi dėl arklio paskolinimo. Pas A. A. buvo atvažiavęs ir A. K.. S. D. pasakė, kad jie palauktų, o jis nueis į degalinę nupirkti alaus. Tada A. K. pasiūlė S. D. paimti jo dviratį, kad būtų greičiau nuvykti į degalinę. S. D. su dviračiu nuvažiavo į „Luktarna“ degalinę, tačiau ten buvo prekių perdavimas ir jam alaus nepardavė. Tada jis nusprendė alkoholio nuvažiuoti į parduotuvę. Parduotuvėje jis nupirko tris butelius vyno ir išeidamas sutiko savo draugus. Jis su jais išgėrė minėtą vyną ir prie parduotuvės užmigo. Pabudęs atsikėlė ir nuėjo, o apie dviratį net pamiršo. Vėliau atėjęs dviračio prie parduotuvės nerado. S. D. prašė jam skirti viešuosius darbus.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. 11 val. buvo (duomenys neskelbtini). pas A. A.. Po kurio laiko pas A. A. atėjo S. D. ir tarėsi dėl arklio. Vėliau jie nusprendė išgerti alaus. A. K. davė S. D. dviratį, kad pastarasis nuvažiuotų į „Luktarna“ degalinę ir nupirktų alaus. Tačiau jam išvažiavus jie jo taip ir nesulaukė. Dėl pavogto dviračio jam padaryta 100 Lt žala.

Analogiškai aplinkybes paaiškinimo ir A. A. (b.l. 3).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad iš ATPK 50 straipsnyje įtvirtintos veikos formuluotės matyti, jog pažeidimo subjektyvioji pusė pasireiškia tuo, kad šis pažeidimas gali būti padarytas tik tyčia, t. y. asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 str.), tad šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal minėtą ATPK 50 straipsnį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-17-2014).

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog S. D. pasisavino svetimą turtą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Kaip jau minėta, dviratį S. D. davė pats nukentėjusysis. Byloje nėra jokių duomenų paneigiančių S. D. versiją, jog dviratį, stovintį prie parduotuvės, kol jis miegojo kažkas paėmė, t.y. nėra duomenų, jog dviratį turi S. D. arba, kad jis jį kur nors realizavo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra S. D. kaltės ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutraukiama nesant nusižengimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Šiuo atveju A. K. gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka reikalaudamas iš S. D. priteisti jam padarytą žalą dėl prarasto dviračio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224, 250, 287 straipsniais,

nutaria:

Nutraukti administracinę bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, S. D. atžvilgiu, nesant jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.