Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs atsakovės K. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. (A. V.) ieškinį atsakovei K. V., išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, kreditinių įsiskolinimų vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų.

2018 m. kovo 14 d. atsakovė papildomai pateikė naujus įrodymus – prašymą dėl vaiko laikinos globos, 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymą dėl vaiko laikinosios globos nustatymo, medicinines pažymas ir fotonuotraukas.2018 m. kovo 20 d. ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl papildomų įrodymų ir pateikė papildomus rašytinius įrodymus.Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į įstatyme numatytą naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimą, daro išvadą, kad šie duomenys galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir atsiliepimą į gautą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas šalių teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina civilinėje byloje keisti laikinąsias apsaugos priemones. Apie prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas šį įstatymo reikalavimą įvykdė, ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą, Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą. Šalys teikė papildomus paaiškinimus ir rašytinius duomenis.Pirmosios instancijos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini) laikiną gyvenamąją vietą iki galutinio sprendimo priėmimo su tėvu ieškovu A. V.. Pažymėtina, kad atsakovė ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba šios teismo nutarties neskundė, nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 18 straipsnis).Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovės prašymo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ja, vaiko motina. Teismo nuomone, tenkinus atsakovės prašymą ir nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, o Austrijoje, nepriėmus galutinio teismo sprendimo, būtų iš esmės pasisakyta dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienyje, būtų apsunkintos galimybės tiek teismui, tiek išvadą teikiančioms institucijoms tinkamai įvertinti mažamečio vaiko gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą procese. Duomenų, kad tėvas pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, nenustatyta.Apeliantė K. V. su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutiko nurodydama, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog vaiku rūpinasi ne ieškovas, o jo ligota mama, dėl to yra grėsmė vaiko sveikatai ir interesams. Jos pateikti duomenys patvirtina, kad ji turi visas galimybes vaiku tinkamai pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.Laikinosios apsaugos priemonės yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos, kaip ir priteisto išlaikymo dydžio bei vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.175 straipsnis, CPK 148 straipsnio 1 dalis).Atsakovė pateikė prašymą pakeisti nustatytą laikiną vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir ją nustatyti su ja, vaiko motina. Savo prašymą motyvavo tuo, kad nėra apsaugoti vaiko interesai, t. y. tėvas yra jūrininkas, jo nebūna 6 savaites, vaiką prižiūri močiutė, kuri turi sveikatos problemų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios faktinės aplinkybės nėra naujos ar naujai paaiškėjusios. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, atsižvelgė į 2017 m. spalio 20 d. ieškovo tėvų rašytinį paaiškinimą (sutikimą), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. spalio 31 d. išvadą Nr. (24.50.)-VT4-2331. Vaiko laikina gyvenamoji vieta su tėvu nustatyta nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas ar vaiko močiutė netinkamai rūpinasi vaiku, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, daro žalingą įtaką jam savo elgesiu ar kitaip veikia jį psichologiškai neigiamai ir pan. (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovės teiginiai apie grėsmę nepilnamečio vaiko interesams motyvuojami vien tik prielaidomis. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad M. V. lanko darželį, papildomus užsiėmimus, ieškovo mamos ligos yra būdingos tokio amžiaus žmonėms, jos netrukdo rūpintis nepilnamečiu vaiku. Vadinasi, vaiko socialinė aplinka yra saugi, stabili ir šiame etape jo gyvenamosios vietos keitimas neatitiktų geriausių vaiko interesų užtikrinimo principo. Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, jog ji turėtų finansines galimybes rūpintis vaiku. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (keitimo) stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas nuolatos negyvena, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos intensyvumo. Į šiuos klausimus bus atsakyta išnagrinėjus bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiame bylos nagrinėjimo etape, tenkinus atsakovės prašymą ir nustačius laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ne Lietuvoje, o Austrijoje, nepriėmus galutinio teismo sprendimo, būtų iš esmės pasisakyta dėl vaiko gyvenamosios vietos užsienyje, būtų apsunkintos galimybės tiek teismui, tiek išvadą teikiančioms institucijoms tinkamai įvertinti mažamečio vaiko gyvenimo sąlygas, užtikrinti vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju vaiko gyvenamoji vieta Lietuvoje atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina šalių interesų pusiausvyrą procese.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį dar į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. daliniu sprendimu ieškovo A. V. ir atsakovės K. V. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 404), nutraukė; po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes, t. y. ieškovui – V., atsakovei – V.; patvirtino šalių 2018 m. vasario 21 d. pasirašytą taikos sutartį ir šią civilinės bylos dalį nutraukė. Vadinasi, tarp šalių liko neišspręstas ginčas tik dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Teismo posėdis yra paskirtas 2018 m. balandžio 11 d., todėl tikėtina, kad klausimas dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo bus išspręstas artimiausiu metu. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl CK numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė pateikdama atskirąjį skundą sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgus į šią aplinkybę bei vadovaujantis proceso teisės normomis, atsakovei grąžintinas 38,00 Eur žyminis mokestis (2017 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 688) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės K. V. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovei K. V. 38,00 Eur (trisdešimt aštuoni eurai nulis centų) žyminio mokesčio.