Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

2020-12-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-2127-834/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-12-22
Bylos Nr.
A5.-2127-834/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00797-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
J. V.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5-2127-834/2020Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00797-2020-1Procesinio sprendimo kategorija: 6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 22 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai J. V.,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarko išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V., būdama darbdave, vykdydama individualią veiklą, pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, 2020 m. spalio 28 d., nuo 14 val. kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) leido dirbti T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties su darbuotoju ir nustatyta tvarka nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė LR Darbo kodekso 42 str. 1 ir 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p., t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. V. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, taip pat raštu išaiškintos jo teisės bei pasiūlyta savo poziciją išdėstyti raštu, siekiant bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka dėl Covid-19 situacijos. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas ir nepateikta prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).

J. V. nusižengimo tyrimo metu savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad šių metų spalio pabaigoje adresu (duomenys neskelbtini), esantį gėlių kioską užėjo Vilniaus rajono policijos darbuotojai pagal melagingą iškvietimą, nerado ko ieškoję, atliko patikrinimą. Patikrinimo metu gėlyne dar buvo moteris, kuri norėjo būti įdarbinta ir mokėsi floristikos pagrindų, floristikos ji mokėsi du kartu po vieną valandą, spalio 28 d. ji atėjo po pietų, t. y. po 14-15 val.. Po pusvalandžio išėjo nupirkti vandens ir paliko ją vieną, mokėsi merkti kempines, ruošė puošybai dėžutes. Darbo sutarties nesudarė, tarėsi jeigu įdarbins tai darbo užmokestis bus 600 Eur po mokesčių. Norėjo įdarbinti nuo lapkričio 1 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ekonominės ir verslo tvarkos veiklos nurodyta, kad 2020-10-28 apie 16 val. atliekant neplaninį patikrinimą (duomenys neskelbtini) buvo patikrintas kioskas, kuriame prekiaujama gėlėmis, nustatyta, kad kioske dirbo T. B., paprašius pateikti su darbo santykiais susijusius dokumentus, ji paaiškino, kad čia nedirba, tik mokinasi, šiandien čia dirba nuo pietų. Su savimi turėjo žurnalą su parduotų prekių kiekiu ir kaina, šalia buvo indelis su geležinėmis monetomis. Paprašyta pateikti duomenis, su kuo ji sudarė sandorį dėl mokinimosi. Ji pateikė savininkės telefoną, kuri, bendraujant prisistatė J. V., nurodė vedanti individualią veiklą pagal pažymą ir galinti samdyti darbuotojus ir juos mokyti. Patikrinus duomens, nustatyta, kad T. B. registruota užimtumo tarnyboje, o J. V. dirbanti pagal individualią veiką. Įžvelgus LR ANK 95 požymius medžiaga persiusta į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės ir darbo ministerijos.

Nelegalaus darbo tyrimo akte institucija konstatavo, kad vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir gautu paaiškinimu, J. V., būdama darbdavys pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent esant darbo sutarties požymiams, 2020-10-28 nuo 14 val. leido kioske adresu: (duomenys neskelbtini) dirbti T. B.. Teisės aktu nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 str. 1 ir 2 d. bei Užimtumo įstatymo 56 str. 1 d. 1 p.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, veikos kvalifikavimo ir motyvų

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 dalis). Pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad be byloje esančio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinio paaiškinimo nusižengimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nelegalaus darbo tyrimo aktu, tarnybiniu pranešimu, T. B. rašytiniais paaiškinimais, VSDFV išrašu, panaudos sutartimi, pirkimo-pardavimo sutartimi ir kitais dokumentais. Nagrinėjamu atveju tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo rašytiniame paaiškinime nurodo, jog moteris, kuri norėjo būti įdarbinta ir mokėsi floristikos pagrindų, floristikos ji mokėsi du kartu po vieną valandą, spalio 28 d. ji atėjo po pietų, t. y. po 14-15 val. Taip pat matyti iš paaiškinimo , jog buvo jei įdarbins buvo susitarta ir dėl darbo užmokesčio dydį, bei nuo kada pradės dirbti. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodo ir pati T. B. savo rašytiniame paaiškinime, jog mokėsi daryti gėlių dėžutes pagal pavyzdį, darbo sutartis nebuvo sudaryta, bet jei tiks darbui bus apiforminta. DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju J. V., nesilaikė, kuomet 2020 m. spalio 28 d. T. B.

mokėsi floristikos pagrindų, tai yra mokėsi merkti kempines, ruošė puošybai dėžutes, turėjo būti sudariusi darbo sutartį su darbdaviu, kas nagrinėjamu atveju padaryta nebuvo. Taigi, aptartų duomenų visuma patvirtina, kad J. V. būdama darbdave, dirbanti pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą, 2020 m. spalio 28 d., nuo 14 val. kioske, esančiame (duomenys neskelbtini) leido dirbti T. B., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarties su darbuotoju ir nustatyta tvarka nepranešė apie darbuotojo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šie J. V. veiksmai atitinka požymius nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuobaudos individualizavimo

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismas, J. V. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – J. V. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegalus darbas pasireiškė pirmą kartą, nelegaliai dirbo vos vienas asmuo, taigi, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kas rodo jo mažesnį pavojingumą; į pažeidėjos kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo iš anksto; taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – dirbanti savarankiškai, bausta vieną kartą, baudos nesumokėjo. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, J. V. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos minimume numatyta administracinė nuobauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 635-637 straipsniais,

nutarė:

J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 1000 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė