Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. G. ieškinį atsakovei Ž. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžiuose ieškovas ir jo atstovas advokatas R. P. palaikė ieškinio reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad prievolių solidarumas patvirtintas santuokos nutraukimo byloje, kur atsakovė pripažino, kad prievolės bendros. Kredito sutartį ieškovas turėjo keisti, nes atsakovė visiškai nesidomėjo sutarties vykdymu, ieškovas buvo netekęs darbo ir pajamų, buvo būtina pratęsti sutarties vykdymo laikotarpį. Gyvybės draudimo sutartis yra išvestinė iš kredito sutartis, todėl ir prievolė pagal šią sutartį yra solidari. Į santuokos nutraukimo bylą gyvybės draudimo sutartis nebuvo pateikta, tik prašymas dėl gyvybės draudimo sutarties sudarymo. Santuokos nutraukimo byloje taip pat nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad buvo pakeistos kredito sutarties sąlygos. Mano, kad atsakovė turėjo atlikti skaičiavimus, su kuria ieškinio dalimi nesutinka.

Teismo posėdžiuose atsakovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Papildomai paaiškino, kad apie kredito sutarties pakeitimą nežinojo, santuokos nutraukimo byloje buvo sprendžiama tik dėl prievolių pagal pradinės sutarties sąlygas. Ieškovas, keisdamas sutartį, padidino palūkanas, su atsakove tokio sprendimo nederino. Sutinka, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį yra solidari, bet tik pagal pradines sutarties sąlygas. Gyvybės draudimo sutarties vykdymo klausimas santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas, nesutinka, kad ši prievolė solidari. Pripažįsta, kad jokių įmokų pagal kredito sutartį nėra mokėjusi, taip pat sutinka, kad nuo 2011 m. pabaigos su ieškovu nebevedė bendro ūkio.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2009-10-23 ieškovas D. G. ir „Swedbank“, AB sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 09-087065-GV (32-37 b. l.), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 15000 Lt (4334,30 Eur) kreditas su 16,50 proc. palūkanomis (bendra kredito suma 22330,53 Lt (6467,37 Eur)). Iš prie sutarties pridėto įmokų mokėjimo grafiko matyti, kad ieškovas 2009-10-23 sutartimi kas mėnesį įsipareigojo mokėti po 369,68 Lt (107,07 Eur). 2013-08-01 susitarimu Nr. 09-087065-GV/20130801 dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo (38-44 b. l.) kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2018-07-22, metinė palūkanų norma padidinta iki 19,5 procentų. Nurodytu susitarimu pakeistas ir kas mėnesį mokamas įmokos dydis – ieškovas įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 131,33 Lt (38,03 Eur).

Šalių santuoka nutraukta 2014-02-04 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-0279-375/2014 (68-75 b. l.). Šio teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažinta, kad šalių prievolės kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2009-10-29 vartojimo kredito sutartį Nr. 09-087065-GV yra solidari. Šio sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatuota, kad šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2011 m. lapkričio 1 dienos, kai D. G. išėjo iš namų ir nustojo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Kaip nustatyta iš prijungtos apžiūrai civilinės bylos Nr. 2-0279-375/2014 medžiagos, sprendžiant dėl santuokos nutraukimo, duomenys nei apie vartojimo kredito sutarties pakeitimą nebuvo pateikti. Be to, santuokos nutraukimo byloje nebuvo pateikta duomenų apie tai, kad D. G. yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį, nebuvo pareikštas reikalavimas ir teismo sprendimu nebuvo sprendžiama dėl to, ar prievolės pagal gyvybės draudimo sutartį yra solidari. Ieškovas į santuokos nutraukimo bylą duomenų apie tai, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos pakeistos, nebuvo pateikęs, byloje nėra ir jokių duomenų, kad apie sutarties pakeitimą buvo informuota solidari bendraskolė Ž. G..

Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis; ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 6.6.straipsnio 3 dalyje numatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

Ieškovo ieškinyje pateikti skaičiavimai apie tai, kad jis sumokėjo 2095,96 Eur pagrindinės kredito dalies, 1257,34 Eur palūkanų, 0,98 Eur palūkanų, 15,93 Eur sutarties keitimo mokestį, 3,34 Eur delspinigių, 428,36 Eur paskolos draudimo, 14,48 Eur prievolės įvykdymo išlaidų už pažymą, t.y. iš viso 3816,39 Eur nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Ieškovas į bylą pateikė „Swedbank“, AB 2016-01-21 pažymą Nr. SR-KTP-38 (10-13 b. l.), kurioje nurodoma, kad iš D. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke, 2015-01-22 – 2015-12-22 laikotarpiu sumokėta 247,84 Eur suma kaip paskolos dalis pagal sutartį Nr. 09-087065-GV, 2011-11-17 – 2014-12-22 laikotarpiu sumokėta 6291,57 Lt (1822,16 Eur), taigi iš šios pažymos matyti, kad 2011-11-01 – 2016-01-01 laikotarpiu iš ieškovo sąskaitos iš viso buvo pervesta 2070 Eur, o ne kaip ieškinyje nurodo ieškovas 3373,55 Eur suma. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuo momento, kai šalys pradėjo nebevesti bendro ūkio, ieškovas bankui sumokėjo didesnę sumą, nei nurodyta banko pažymoje. Be to, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, laikoma, kad prievolę grąžinti paskolą vykdė abu sutuoktiniai. Įvertinus vartojimo kredito sutartyje ir susitarime dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pakeitimo esančius preliminarius mokų mokėjimo grafikus matyti, kad 2070 Eur suma yra paskolos (t.y. suteikto vartojimo kredito) grąžinimo suma. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokią palūkanų ar delspinigių sumą ir kada faktiškai yra sumokėjęs. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad būtent atsakovė turi pateikti apskaičiavimus, su kokia palūkanų dalimi nesutinka. Pažymėtina, kad remiantis CPK 178 straipsniu, pirmiausia būtent ieškovas, siekdamas palūkanų ar delspinigių priteisimo, turėjo pateikti ne tik susidariusių palūkanų ir delspinigių skaičiavimus, bet ir įrodymus, kad palūkanos bei delspinigiai faktiškai buvo sumokėti. Akivaizdu, kad pačiam ieškovui nepateikus nurodytų skaičiavimų bei įrodymų, atsakovė neturėjo galimybės pateikti savų skaičiavimų, t.y. nurodyti, su kokia konkrečia palūkanų ar delspinigių dalimi ji nesutinka. Vertinant atsakovės pareigą atlyginti dalį solidariam bendraskoliui dalį įvykdytos solidarios prievolės, negali būti remiamasi prielaidomis ar ieškovo teiginiais apie įvykdytą prievolę. Ieškovas procese nuo pat pradžių turėjo profesionalų atstovą, šalims teismo posėdžių metu ne kartą buvo išaiškinta šalių pareiga teikti į bylą įrodymus, tačiau pareigos teikti reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ieškovas tinkamai nevykdė (CPK 178 str.).

Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė buvo informuota apie sutarties keitimą, todėl būtent ieškovas ir privalo prisiimti su sutarties sąlygų keitimu susijusią riziką bei sutarties keitimo mokestį. Priešingas aiškinimas neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, pažeistų atsakovės, kuris faktiškai nedalyvavo vartojimo kredito sutarties sudaryme, taip pat, nebūdama sutarties šalis, negali gauti iš esmės jokios informacijos susijusios su sutarties vykdymu, sąlygų keitimu ir t. t. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju 55 Lt (15,93 Eur) sutarties keitimo mokesčio sumokėjimas negali būti laikomas solidaria prievole. Kita vertus, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad 15,93 Eur sutarties keitimo mokestį faktiškai būtų sumokėjęs.

„Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo 2016-01-26 pažymoje Nr. SR-128 (14-15 b. l.) nurodyta, kad ieškovas su „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialu sudarė rizikinio gyvybės draudimo sutartį Nr. 5905846336, draudimo sutarties laikotarpis yra nuo 2009-10-23 iki 2020-11-08. Pagal šią sutartį, pažymos duomenimis, 2011-11-07-2015-12-01 laikotarpiu sumokėta 428,36 Eur suma, iš šios sumos 8,4 Eur 2013-08-26 sumokėjo K. G., o likusią sumos dalį - 419,96 Eur sumokėjo D. G.. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad D. G. būtų grąžinęs K. G. jo sumokėtą sumą. Ieškovas nurodo, kad gyvybės draudimo sutartį privalėjo sudaryti sudarant vartojimo kredito sutartį.

Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 3.1.3 punkte numatyta, kad bankas įsipareigoja suteikti kreditą, kai kredito gavėjas pateiks bankui sutarties specialiosiose sąlygose numatytą draudimo sutartį, atitinkančią sutartyje numatytas draudimo sąlygas. Sutarties 9.1 punkte nurodyta, kad sutarties specialiosiose sąlygose numatyta kredito gavėjo prievolė visu sutarties galiojimo laikotarpiu apdrausti savo gyvybę ar apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų banko naudai bankui priimtinoje draudimo bendrovėje. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose (32 b. l.) nėra įrašyto privalomo reikalavimo ieškovui apsidrausti gyvybę ar draustis nuo nelaimingų atsitikimų. Be to, kaip matyti iš gyvybės draudimo sutarties sąlygų, naudos gavėju yra numatytas ne bankas, suteikęs kreditą, bet tuometinė ieškovo sutuoktinė Ž. G., gyvybės draudimo sutartis sudaryta žymiai ilgesniam laikotarpiui nei suteiktas vartojimo kreditas. Iš šių aplinkybių nėra pagrindo teiginiui, kad gyvybės draudimo sutartis yra išvestinė iš vartojimo kredito sutarties ir turėtų būti vertinama atskirai, juolab, kad gyvybės draudimo sutartis sudaryta ne su „Swedbank“, AB, o su „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialu, t.y. su visiškai kitu juridiniu asmeniu. Tai reiškia, kad Kauno apylinkės teismas, nutraukdamas šalių santuoką ir pasisakydamas dėl reikalavimo pripažinti prievolę „Swedbank“, AB pagal vartojimo kredito sutartį, nesprendė dėl prievolės „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialui pobūdžio. Tokio pobūdžio reikalavimas santuokos nutraukimo byloje nebuvo pareikštas, į santuokos nutraukimo bylą nebuvo pateikta gyvybės draudimo sutartis, nebuvo įtrauktas ir „Swedbank Life Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialą.

Akivaizdu, kad į bylą nepateikti jokie įrodymai, kad šiuo konkrečiu atveju prievolė pagal gyvybės draudimo sutartį yra solidari. Pažymėtina, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo prievolę pagal gyvybės draudimo sutartį pripažinti solidaria, į šią bylą nėra įtrauktas ieškovo kreditorius pagal gyvybės draudimo sutartį - „Swedbank Life Insurance SE“, veikiantis per Lietuvos filialą. Teismas pažymi, kad šiame sprendime gali būti sprendžiama tik dėl to, ar įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, ieškovo sumokėtos įmokos pagal gyvybės draudimo sutartį buvo bendra šalių. Nors ieškovas gyvybės draudimo sutartyje kaip naudos gavėją yra nurodęs atsakovę, tačiau vien ta aplinkybė nereiškia, kad atsakovė turi prievolę mokėti ieškovo gyvybės draudimo įmokas. Pažymėtina ir tai, kad gyvybės draudimo sutartis yra sudaryta žymiai ilgesniam laikotarpiui nei vartojimo kredito sutartis, vartojimo kredito sutartis ir gyvybės draudimo sutartis yra sudarytos su skirtingais juridiniais asmenimis. Nurodytos aplinkybės paneigia vartojimo kredito sutarties ir gyvybės draudimo sutarties bendrumą. Pažymėtina, kad gyvybės draudimo sutartyje nebuvo numatyta jokių Ž. G. įsipareigojimų. Teismo vertinimu, ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kad prievolės pagal gyvybės draudimo sutartį 2011-11-01 – 2016-01-01 laikotarpiu turėjo būti vykdomos solidariai D. G. ir Ž. G., ši ieškovo reikalavimo dalis atmestina.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 14,48 Eur sumą, ieškovo įvardijama kaip mokestis dėl sutarties vykdymo. Iš pateikto į bylą 2016-01-22 memorialinio orderio (9 b. l.) matyti, kad šios išlaidos yra susijusios ne su solidarios prievolės vykdymu, o siekiant gauti pažymas, reikalingas pateikti į bylą. Tai reiškia, kad šios išlaidos priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms ir jų priteisimo klausimas spręstinas pagal procesinės teisės normas.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovas pagal pateiktus į bylą įrodymus įvykdė dalį solidarios prievolės – t. y. pagal vartojimo kredito sutartį sumokėjo solidariam kreditoriui 2070 Eur sumą, kurios ½ dalis, t.y. 1035 Eur priteistina iš atsakovės.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. pagrindu ieškovui iš atsakovės priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo.

Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.). Ieškovas šioje byloje patyrė 671,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 57 Eur žyminio mokesčio, 14,48 Eur už pažymas ir 600 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 ir 9 p.). Šiuo sprendimu patenkinta 54,24 procentai ieškovo reikalavimų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 364,21 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1035 Eur (tūkstantis trisdešimt penki eurai) skolos už solidarios prievolės pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 09-087065-GV vykdymą 2011-11-01 – 2016-01-01 laikotarpiu, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 1035 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-03-10 iki šios teismo sprendimo dalies visiško įvykdymo ir 364,21 Eur (trys šimtai šešiasdešimt keturi eurai dvidešimta vienas centas) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.