Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Gudyno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino, Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Inga Šagamogienei, dalyvaujant pareiškėjai A. Ž. , jos atstovei advokatei Kristinai Česnaukienei, trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jurgitai Baltauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Ž. pareiškimą dėl praleisto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme pareiškėja prašė skundą patenkint. Nurodė, kad ji visą laiką žinojo, kad motinos teta Z. J. iki nacionalizacijos valdė virš 30 ha žemės sklypą Vijūkų kaime, Raudondvario valsčiuje, žinojo šio sklypo ribas. Mirus motinai V. P. , 1991 m.vasario 15 d. pareiškime notarų kontorai dėl motinos palikimo priėmimo nurodė apie Z. J. valdytą žemę, nes motina V. P. testamentu paveldėjo visą tetos turtą. Prasidėjus nuosavybės teisių atkūrimui, ji ( pareiškėja) kreipėsi su prašymu į Raudondvario žemės reformos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į motinai ten pat Vijūkų kaime priklaususią žemę. Nuosavybės teisės į šią žemę jai atkurtos. Tuo pačiu metu ji teiravosi ir dėl galimybės kreiptis atkuriant nuosavybės teises į Z. J. turėtą žemę, tačiau tarnybos darbuotojai paaiškino, jog nėra galimybės jai atkurti šias teises. Prašymo nerašiusi, rašytinių duomenų apie bendravimą su Raudondvario žemės reformos tarnybos darbuotojais pateikti negalinti, kadangi jų nėra. Nuosavybės teisių atkūrimo procesą suvokusi, šiuos ją liečiančius klausimus sprendusi pati be teisinių patarėjų.

Trečio suinteresuoto asmens- Kauno AVA atstovė prašė pareiškimo nepatenkinti, kadangi pareiškėja apie galimybę atkurti nuosavybės teises į Z. J. priklaususią žemę žino nuo šio proceso pradžios, tokią teisę ji turėjo, tačiau dėl subjektyvių priežasčių šia teise nepasinaudojo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

2007 m.gegužės 27 d. sprendimu Kauno apylinkės teismas patenkino A. Ž. pareiškimą ir atnaujino praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į Z. J. nuosavybės teise valdytą žemės sklypą, buvusį Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiuje, Vijūkų kaime ( dabar Kauno apskrities, Užliedžių seniūnija, Lucijanavos kaimas) bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams paduoti. Teismas taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. , mirusi 1991 m.vasario 15 d. priėmė palikimą po Z. J. , mirusios 1995 m.kovo 12 d., mirties. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos 2007 m.rugsėjo 4d.nutartimi šis sprendimas paliktas nepakeistas, o Kauno AVA apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2008 m.kovo17 d. nutartimi minėti procesiniai sprendimai panaikinti, civilinės bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta, o likusi bylos dalis perduota nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui (b.l.115-120). Kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad bendros kompetencijos teismai ignoravo byloje esančius įrodymus apie tai, kad palikimo priėmimo faktą patvirtina byloje esantys dokumentai ir dėl to nėra pagrindo šį reikalavimą nagrinėti teisme. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad asmens, prašančio atnaujinti terminą amžius, sunki sveikatos būklė nėra savaime svarbios termino praleidimo priežastys. Jos turi būti įvertintos su visomis bylos aplinkybėmis.

Nagrinėjant bylą administraciniam teisme nustatyta, kad Z. J. iki nacionalizacijos Kauno apskrityje, Raudondvario valsčiaus, Vijūkų kaime valdė 37,5 ha. žemės (b.l.21-22). Z. J. mirė 1955 m.kovo 12 d. (b.l.6). Testamentu visą savo turtą paliko V. P. , kuri palikimą priėmė (b.l.11,40). V. P. mirė 1991 m.vasario 15d. (b.l.7). Pastarosios turtą paveldėjo dukra, t.y. pareiškėja A. Ž. (b.l.139).

Įstatymų leidėjas nuo 1991 m.birželio 18 d. įstatymo „ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ priėmimo nuosekliai pratęsinėjo terminą, per kurį suinteresuoti asmenys galėjo ir turėjo realizuoti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Paskutinį kartą toks terminas buvo pratęstas 2001 m.rugpjūčio 3d.įstatymu IX-489. Faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, todėl darytina išvada, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalys ( 2004 m.spalio 12 d. įstatymo Nr.IX-2490 redakcija) nustato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti LR įstatymo“ Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2003 m.gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo būti pateikti iki 2003 m.gruodžio 31 d. minėto statymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems šį nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, kurios objektyviai sutrukdė realizuoti subjektines teises asmenims, kurie to siekė. Ir priešingai, subjektyvaus pobūdžio priežastys, kurios priklauso tik nuo asmens valios ir jo suvokimo, nėra pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Iš bylos duomenų matyti, kad priėmus 2007 m.gegužės 27 d. Kauno miesto apylinkės teismo ir 2007 m.rugsėjo 4d. Kauno apygardos teismo nutartį pareiškėja 2007 m.rugsėjo 17 d. kreipėsi į Kauno miesto Žemėtvarkos skyrių su prašymą atkurti nuosavybės teises į Z. J. iki nacionalizacijos valdytą 37.50 ha. žemės sklypą, esantį Kauno rajono, Užliedžių seniūnijos, Liucijanavos kaime, grąžinant žemę natūra ir pateikė nuosavybės teisę ir giminystės ryšį su buvusia savininke patvirtinančius dokumentus ( nuosavybės atkūrimo byla b.l.2). Buvo pradėta nuosavybės teisių atkūrimo byla. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijai priėmus 2008 m.kovo 17 d. nutartį, bylos formavimas sustabdytas.

Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ( 1997 m.liepos 1d. Nr.VIII-359) 2 straipsnio pagrindu pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į Z. J. valdytą nekilnojamąjį turtą.

Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.Nurodydama priežastis, kurias ji laiko svarbiomis ir kurios lėmė tai, kad nustatytais terminais nebuvo galimybės kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, yra nenuosekli. Pareiškime teismui teigė, kad ji nežinojusi, jog Z. J. iki nacionalizacijos priklausė 37,50 ha. žemės sklypas ir tik 2006 metais iš tolimų giminaičių sužinojusi apie galimybę atkurti nuosavybės teises į Z. J. valdytą žemę ir dėl menko išsilavinimo, savo amžiaus ir nuosavybės teisių atkūrimo proceso neišmanymo negalėjo pasinaudoti šia teise. Teisme pareiškėja aiškino, kad apie Z. J. iki nacionalizacijos valdytą virš 30 ha. žemės plotą žinojusi labai seniai, žinojusi buvusio žemės sklypo ribas, o raštu nesikreipė dėl nuosavybės teisų atkūrimo, kadangi žemėtvarkos specialistai ją klaidinę, žodžiu nurodydami nesat tokios galimybės. Patvirtino, kad pati be patarėjų pagalbos kreipėsi dėl tame pačiame Vijūkų kaime buvusios motinai V. P. priklaususios žemės nuosavybės teisių atkūrimo(b.l.23-24).Pareiškėjos atstovė svarbia priežastimi nurodė pačios pareiškėjos pasitikėjimą savimi sprendžiant nuosavybės atkūrimo klausimus. Šie tvirtinimai paneigia pareiškime teismui nurodytus motyvus apie negalėjimą realizuoti savo teisių dėl amžiaus ir išsilavinimo stokos. Nurodytas priežastis teisėjų kolegija laiko subjektyviomis ir kylančias tik iš pareiškėjos valios.

Po motinos mirties spręsdama paveldėjimo klausimą 1991 m.vasario 15d. pareiškime notarų kontorai ji deklaravo savo teises į motinos paveldėtą Z. J. turtą, tame tarpe ir turtines pretenzijas, susijusias su Z. J. valdyta žeme (b.l.136). Nuosavybės atkūrimo procesą suprato ir buvo aktyvi jo dalyvė. Pareiškėja nepateikė rašytinių įrodymų ir pati patvirtino kad jų nėra, jog kreipėsi į nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendžiančias institucijas dėl nuosavybės teisių į Z. J. valdytą žemę. Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2007 m.kovo 9 d. pranešimu Nr.S6-582 pareiškėją informavo, kad nėra gauta prašymų atkurti Z. J. nuosavybės teises (b.l.35). Nėra duomenų, kad pareiškėja įstatymo nustatytais terminais neturėjo galimybės Z. J. nuosavybės atkūrimo klausimus spręsti per atstovus.

Visos šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėja negalėjo tinkamai realizuoti savo teisę į Z. J. priklaususios nuosavybės atkūrimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjos prašymą patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.,87 str.,88 str.,1d.4p. kolegija

nusprendžia:

atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui tiesiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.