- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- I-713-968/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- T. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas T. L. su skundu ir jo patikslinimais (b. l. 1–3, 30–32, 45) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 12 Eur turtinės ir 840 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2016-04-01 pareiškėjui Vilniaus pataisos namuose (toliau – Vilniaus PN) nėra užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija. Skunde pareiškėjas teismo taip pat prašė įpareigoti atsakovą užtikrinti jo teisę skambinti internetine telefonija, tačiau šį skundo reikalavimą atsisakyta priimti 2016-07-13 nutartimi.
2. Pareiškėjas nurodo, kad pagal 2016-04-01 įsigaliojusios redakcijos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (toliau – Taisyklės) jam turėjo būti užtikrinta teisė naudotis internetine telefonija, tačiau ši pareiškėjo teisė yra ignoruojama, o prašymai leisti ja pasinaudoti – neregistruojami. Pareiškėjas gali skambinti tik iš taksofono, tam reikia pirkti skambinimo korteles, o jų įsigyti pareiškėjas negali, nes jo sąskaitos yra areštuotos antstolio. Todėl pareiškėjas yra priverstas keisti savo asmeninius daiktus į taksofono korteles. Skambinimas iš taksofono yra brangus. Dėl to pareiškėjas patyrė turtinę žalą, kurią vertina 12 Eur. Tuo tarpu intenetinė telefonija yra nemokama, todėl, jei pareiškėjui būtų leista ja naudotis, jis galėtų realizuoti savo teisę bendrauti su artimaisiais. Dėl pareiškėjo teisės naudotis internetine telefonija suvaržymo, jis teigia patyręs neigiamus išgyvenimus bei neturtinę žalą.
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
3. Vilniaus PN atsiliepimuose (b. l. 14–17, 42–43, 51–52) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nuteistiesiems yra suteikta teisė skambinti telefonu, o skambinimui ir kalbėjimui telefonu yra tik prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Pastarasis yra naujas alternatyvus ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas. Šiuo metu yra vertinamos su tuo susijusios pataisos įstaigų techninės galimybės ir rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka, todėl ši paslauga kol kas neteikiama. Atsiliepime taip pat pažymima, kad būsima internetinės telefonijos paslauga nuteisitiesiems bus mokama. Pareiškėjui yra užtikrinta teisė skambinti ir kalbėtis telefonu, jis šia teise naudojosi nuo 2014 m., tačiau nuo 2016 m. sausio mėnesio taksofono skambinimo kortelės pareiškėjas nėra pirkęs. Vilniaus PN administracijos veiksmai yra teisėti, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Teismo posėdyje Vilniaus PN atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
4. Šioje byloje pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jam 12 Eur turtinės ir 840 Eur neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2016-04-01 jam Vilniaus PN nebuvo užtikrinama teisė pasinaudoti internetine telefonija.
5. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės). Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnyje įtvirtinta, kad: nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu (1 dalis); nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita (2 dalis); skambinimo telefonu tvarką nustato Taisyklės (5 dalis). Atitinkamai, Taisyklių 124 punkte (redakcija išdėstyta 2016-03-29 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusi nuo 2016-04-01) nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu; skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nurodytą teisinį reguliavimą aiškinant sistemiškai darytina išvada, kad nuo 2016-04-01 įsigaliojusiu teisiniu reguliavimu pataisos įstaigos direktorius turi pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos ne tik skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu, bet ir pasinaudoti teise į skambinti ir kalbėti pasinaudojant internetine telefonija, o ši teisė yra prilyginama skambinimui ir kalbėjimui telefonu.
7. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo 2016-04-01 iki 2016-11-23 (t. y. paskutinio patikslinto skundo pateikimo teismui) teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją pareiškėjui nebuvo užtikrinta. Šios aplinkybės Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN neginčija. Vadinasi, yra pagrindas konstatuoti, kad šiuo konkrečiu atveju Vilniaus PN direktorius nevykdo Taisyklių 124 punkte (redakcija išdėstyta 2016-03-29 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-107, įsigaliojusi nuo 2016-04-01) įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad pareiškėjui būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją. Tokiu būdu yra apribota pareiškėjo teisės skambinti ir kalbėti telefonu turinys, t. y. dėl valstybės institucijų kaltės ši teisė įgyvendinama ne visa apimtimi. Vadinasi, yra tiek faktinis tiek teisinis pagrindas konstatuoti, kad tokiu būdu Vilniaus PN yra pažeidinėjama pareiškėjo teisė pasinaudoti nuo 2016-04-01 įteisinta galimybe pasinaudoti internetinės telefonijos paslauga. Teismas kritiškai vertina atsakovės atstovo Vilniaus PN teiginius, kad šios pareiškėjo teisės laikinai neužtikrina dėl to, kad skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija yra naujas alternatyvus ryšio palaikymo su artimaisiais bei kitais asmenimis būdas, todėl šiuo metu yra vertinamos su tuo susijusios pataisos įstaigų techninės galimybės ir rengiama naudojimosi internetine telefonija tvarka. Teismo nuomone, šios aplinkybės tik patvirtina faktą, kad valstybės institucijos nebuvo ir vis dar nėra tinkamai pasiruošusios užtikrinti, kad nuo 2016-04-01 įsigaliojusiame Taisyklių 124 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė skambinti ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją būtų tinkamai ir laiku realizuota. Vadinasi, nagrinėjamu atveju valstybės institucijos neveikė taip kaip turėtų veikti, ir kad to yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės.
8. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jam 12 Eur turtinės žalos. Turtinės žalos dydį grindžia prielaida, kad internetinės telefonijos paslauga turi būti teikiama nemokamai. Taip pat nurodo, kad nuo 2016-04-01 iki 2016-11-23, kuomet jam teisės aktais buvo įtvirtinta teisė skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją jis pirko taksofono korteles ir joms išleido 12 Eur. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pinigų suma, išleista taksofono kortelėms įsigyti, nėra ir negali būti pripažįsta turtine žala. Teismas pabrėžia, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 102 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Akcentuotina ir tai, kad nėra jokio pagrindo nuo 2016-04-01 įsigaliojusios redakcijos Taisyklių 124 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinti kaip suteikiančio teisę internetinės telefonijos paslauga pasinaudoti nemokamai. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo skundo dalis dėl 12 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintina.
9. Pareiškėjas prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jam 840 Eur neturtinės žalos.
9.1. Neturtinę žalą ir jos dydį pareiškėjas grindžia tuo, kad, nepaisant Taisyklėse nuo 2016-04-01 jam įtvirtintos teisės naudotis internetine telefonija, ši jo teisė yra ignoruojama, jis gali skambinti tik iš taksofono, nors toks skambinimas yra brangus. Dėl teisės naudotis internetine telefonija suvaržymo, pareiškėjas teigia patyręs neigiamus išgyvenimus bei neturtinę žalą.
9.2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000-10-10 sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
9.3. Vertinat pareiškėjo patirtų papildomų nepatogumų dydį, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę, intensyvumą, vadovaujantis protingumo principu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo teisės nuo 2016-04-01 iki 2016-11-23 skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas pripažįsta, kad nuo 2016-04-01 iki 2016-11-23 Vilniaus PN neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. L. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad nuo 2016-04-01 iki 2016-11-23 Vilniaus pataisos namuose neužtikrinus galimybės skambinti kitiems asmenims ir kalbėti naudojant internetinę telefoniją, buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.