- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-18
- Bylos Nr.
- 1S-147/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Kaltinamasis
- V. V.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. V. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams nuo 2006 m. rugsėjo 21 d.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
V. V. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., o būtent:
jis 2006 m. kovo 31 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), T. S. (T. S. ) priklausančio namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su S. S. (S. S. ) ir V. T. (V. T.), tyčia bendrais veiksmais kojomis ir rankomis, o V. V. dar ir išgaubto paviršiaus remontiniu raktu sudavė nukentėjusiajam I. K. (I. K. ) ne mažiau kaip 13 smūgių į įvairias kūno vietas, iš jų 7 į galvos sritį, padarydamas nubrozdinimus abiejuose keliuose ir dešinėje blauzdoje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, odos nubrozdinimą kaktos dešinėje, odos nubrozdinimą nosies nugarėlėje su nosies kaulų lūžiais ir muštinę žaizdą apatinėje lūpoje – sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; dauginius kairiųjų (V-IX) šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės sužalojimu ir oro sankaupa pliauros ertmėje – sužalojimus, vertinamus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kraujosruvą kairio smilkinio raumenyje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais kairėje smilkininėje skiltyje, muštinę žaizdą kairio momens srityje su aplinkine kraujosruva galvos minkštuose audiniuose, įspaustinį ir linijinį kairio momenkaulio lūžius, kraujo išsiliejimą virš kietojo smegenų dangalo kairiame pusrutulyje, galvos smegenų sumušimą su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais smegenų dangalais kairėje kaktinėje-momeninėje skiltyse – sužalojimus, vertinamus kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju virš kietojo smegenų dangalo, smegenų pabrinkimu, smegenų koma, abipusiu plaučių uždegimu, dėl to nepaisant intensyvaus gydymo nukentėjusysis mirė, ir taip V. V. tyčia nužudė I. K. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi V. V. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Teismas nurodė, kad jis kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kuriai esant yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir suvokdamas galimai gresiančią griežtą bausmę, kaltinamasis gali pasislėpti nuo teismo. V. V. anksčiau teistas ir nors teistumas išnykęs, tačiau nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas, faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad jis linkęs nusikalsti, ir tai sudaro pagrindą manyti, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 str. 4 dalyje.
Šalies argumentai
Suimtasis V. V. skundu prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad kaltinimas sunkios nusikalstamos veikos padarymu negali būti traktuojamas kaip viena iš aplinkybių pratęsti suėmimo terminą. Teismas, nesilaikydamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 ,,Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“ 1 p. nuostatų, netinkamai išaiškino ir pritaikė BPK 122 str. 2 d. teisės normą. Ši teisės norma skiriant (pratęsiant) suėmimą įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į ,,kitas aplinkybes“, bet vertinti šią aplinkybę kartu su kitomis, t. y. šeimine padėtimi, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimu, darbo santykių buvimu ir pan. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis vedęs, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo dirbo. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Teismas, remdamasis tuo, jog V. V. anksčiau teistas, padarė išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus. Tačiau pats teismas konstatavo, jog teistumas išnykęs, todėl šio fakto negalima panaudoti prieš jį. Be to, teismas nenurodė, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą prielaidą, kad kaltinamasis linkęs nusikalsti. Priešingai, faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina šios teismo prielaidos, nes konkretūs veiksmai įrodo jo vaidmenį nusikalstamoje veikoje buvus antraeilį, jis nusikalto pasidavęs kitų asmenų įtakai. Jo socialiniai ryšiai, charakteristikos paneigia teismo išvadą dėl galimybės daryti naujus nusikaltimus. Taigi teismo išvados dėl suėmimo pratęsimo formalizuotos, nepagrįstos bylos medžiaga.
Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimtojo V. V. skundas atmetamas.
BPK 122 str. detaliai nurodyta, kada gali būti skiriama kardomoji priemonė suėmimas. 2006 m. balandžio 21 d. skiriant V. V. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, iš esmės įstatymas nepažeistas.
Suėmimas V. V. pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.
V. V. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), už kurį pagal galiojančius įstatymus numatyta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai nurodyta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo.
Skunde nurodytos aplinkybės, jog V. V. turi pastovią gyvenamąją vietą, iki suėmimo turėjo darbą, yra vedęs, turi mažametį vaiką, reikšmingos nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau negali paneigti realiai esančio suėmimo pratęsimo pagrindo arba būti pakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, kad viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.
Teismo motyvai dėl aptariamo suėmimo pratęsimo pagrindo neprieštarauja ir skunde nurodytoms Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 36 bei BPK 122 str. 2 d. nuostatoms. Beje, atkreipiamas dėmesys, jog minimą senato nutarimą dar 2004 m. gruodžio 30 d. pakeitė kitas nutarimas Nr. 50, kurio nuostatas šiuo aspektu atitinka teismo nutartis.
Antra vertus, apeliantas teisus, kad baudžiamojoje byloje nėra faktinių duomenų, jog V. V. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 str. 4 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte teismams išaiškinta, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamoje nutartyje pagrįstas manymas, kad kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, motyvuojamas tuo, jog jis anksčiau teistas, ir nusikaltimo faktinėmis aplinkybėmis.
Tačiau iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Vilniaus m. 1-jo apylinkės teismo 1999 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas pagal BK 18 str. 6 d. ir 271 str. 2 d., t. y. už nusikaltimą nuosavybei, laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant, ir teistumas jau išnykęs.
Taigi toks argumentas netinkamas, nes vien ta aplinkybė, jog asmuo buvo teistas, savaime dar neduoda pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus.
Nusikaltimo, kuriuo dabar kaltinamas, faktinės aplinkybės taip pat nėra išskirtinės, leidžiančios manyti esant šį suėmimo pagrindą.
Dėl to skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodytas kitas suėmimo pratęsimo pagrindas, jog suimtasis darys naujus nusikaltimus.
Nežiūrint į tai, išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo V. V. neišnyko vienas pagrindas, leidęs paskirti bei pratęsti griežčiausią kardomąją priemonę.
Byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų (kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados), leidžiančių manyti, jog kaltinamasis gali būti padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (BPK 125 str.). Duomenų vertinimas yra ne šio teismo posėdžio uždavinys, tai bus padaryta pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Visa tai leidžia daryti išvadą, kad atsižvelgus į šioje nutartyje išdėstytus argumentus V. V. suėmimas pratęstas pagrįstai. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 121 str.) nepažeistos.
Pratęsiant suėmimą siekiama užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą. Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suimtojo V. V. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
.