Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

3. Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant įvykdytos veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių. Teigia, jog teismas netinkamai, neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, nepašalino nustatytų prieštaravimų.

3.1. Liudytojas M. A. teisme parodė, kad tą dieną jis automobiliu važiavo į servisą ir tuo pačiu uošvį (apeliantą) nuvežė iki geležinkelio, o nuo ten uošvis nuėjo į parduotuvę; važiavo į parduotuvę tokiu maršrutu, jog vienu metu būtų galimą ir į servisą nuvažiuoti, ir uošvį į parduotuvę nuvežti. Tačiau teismas net nevertino šio liudytojo parodymų, jog atvežęs uošvį iki geležinkelio, jis apsisuko ir išvažiavo į servisą ir tik po kurio laiko, supratęs, jog servise gali užtrukti, grįžo į tą pačią vietą, kur paleido uošvį. Liudytoja E. K. teisme parodė, kad ji kartu su kolega gavo pranešimą apie vagystę Tiekėjų gatvėje; joms atvykus į Pervažos gatvę, prie geležinkelio bėgių pamatė stovinčią transporto priemonę ir prie jos stovėjo vyriškis; priėjus ir paklausus vyriškio, ką jis čia veikia, vyriškis atsakė, kad atvežė uošvį į parduotuvę. Taigi teismas nepagrįstai kaip gynybinę versiją vertino apelianto poziciją, jog ginčo atveju žentas automobiliu jį vežė į parduotuvę, o jis į parduotuvę ėjo kirsdamas geležinkelį ir tada buvo sulaikytas. Motyvų, kodėl teismas nesirėmė minėtų dviejų liudytojų parodymais ir paties apelianto paaiškinimais, nutarime nėra.

3.2. Skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog tik buvo ruošiamasi gabenti naftos produktus, o atsakomybėn apeliantas patrauktas už naftos produktų gabenimą. Aplinkybė, kad žento automobilio bagažinė buvo išklota plėvele, savaime nereiškia, jog tokiu būdu buvo gabenami ar pasiruošta gabenti naftos produktus. Apeliantas teisme paaiškino, jog visų savo automobilių bagažines buvo ir yra išsiklojęs plėvele, nes turi sodą, o jame daržą, o plėvelė apsaugo automobilio vidų gabenant nešvarius sodo įrankius, rudens gėrybes. Šių aplinkybių teismas nevertino, o nutarimą grindė prielaidomis.

3.3. Pareigūnas M. A. parodė, jog neva, matė, kaip uošvis, atvežtas prie geležinkelio, iš bagažinės kažką pasiėmė ir nuėjo, o vėliau pamatęs uošvį ir apsaugos darbuotoją, kuris iš po vagonų ištraukė 4 kanistrus, neva suprato, jog būtent tuos 4 kanistrus uošvis iš automobilio ir pasiėmė. Teismas vadovavosi šiais parodymais ir nutarime konstatavo, jog R. J., neva, atvyko į geležinkelio teritoriją su tuščiomis talpyklomis (kanistrais), o vėliau su tais pačiais, bet pilnais dyzelinio kuro kanistrais buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Teismo posėdžio metu, liudytojas M. A. parodė, jog apklausos protokolas surašytas ne iš jo žodžių, o pačių policijos pareigūnų; apklausą vykdžiusi pareigūnė jam grasino, jog jei jis nepasirašys po surašytais parodymais, ji apkaltins jį bendrininkavimu dėl kuro vagystės; pareigūnės spaudimą vertino šeiminių faktinių aplinkybių kontekste – žmona tuo metu buvo 7-8 mėnesį nėščia, o jis niekada nėra turėjęs reikalų su teisėsauga; bijodamas dėl savo ateities ir dėl žalos nėščiai žmonai, jis pasirašė po surašytais jo vardu parodymais; nieko panašaus, kas nurodyta apklausos protokole, nėra buvę ir realybėje nebuvo įvykę, t. y. automobilyje jokių kanistrų nebuvo, uošvis, atvežtas prie geležinkelio iš automobilio nieko nepasiėmė, o atvežęs uošvį ir jį išlaipinęs, jis iš karto išvažiavo į servisą, o atvykęs atgal ir pamatęs policiją ir vėliau uošvį, kas vyksta nesuprato iki tol, kol buvo pristatytas į policijos komisariatą. Šiuos prieštaravimus teismas užfiksavo ir atskleidė. Liudytojo M. A. parodymai prieštarauja ne tik tarpusavyje, bet teismo posėdžio metu duoti parodymai prieštarauja ir liudytojo G. K. parodymams, jog apeliantas neva atvyko prie geležinkelio su savo 4 kanistrais, tačiau iš kur juos pasiėmė, pasakyti negali. Be to, apeliantas nurodė, kad jis dėl savo ligos negali kelti daugiau nei 5 kg. Apeliantas pateikė teismui gydymo įstaigų dokumentus, patvirtinančius, kad nuo 2015 metų jam nustatytas susirgimas-trauma – 4-5 stuburo slankstelių diskinė išvarža. Aplinkybė, jog apeliantas realiai gabeno – nešė mažiausiai du kanistrus su dyzeliniu kuru, grindžiama vienintelio liudytojo G. K. parodymais. Policijos pareigūnės teisme parodė, jog kas nešė kurą, joms atvykus į įvykio vietą nematė, nes neturėjo objektyvios galimybės, kadangi jos buvo kitapus vagonų ir kas vyksta ar kas ką neša už vagonų, jos negalėjo matyti.

3.4. Teismas dėl aptartų prieštaravimų nutarime nepasisakė, net nebandė jų pašalinti, bylą nagrinėjo vadovaudamasis prielaidomis, visas aplinkybes aiškino ne objektyvių įrodymų ar pašalintų prieštaravimų pagrindu, bet išskirtinai apelianto nenaudai. Nutarimas priimtas vadovaujantis išskirtinai liudytojo G. K. parodymais. Daugiau byloje jokie kiti įrodymai nepatvirtina inkriminuoto nusižengimo požymių. Tam, kad būtų galima konstatuoti kuro gabenimo faktą neturint įsigijimo dokumentų, turėjo būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės dėl kuro įsigijimo fakto. Tam, kad apeliantas galėtų kurą gabenti, jis kurą visų pirmą turėjo kažkokiu būdu iš kažko įsigyti. Byloje yra atskleistos aplinkybės, jog policija reagavo į pranešimą apie galimą kuro vagystę, tačiau kuro vagystės fakto nenustatyta. Todėl, nesant nustatytam kuro vagystės faktui, liko nenustatyta aplinkybė, iš kur R. J. gavo/įsigijo kurą. Apelianto teigimu, jis atsitiktinai (eidamas į parduotuvę) rado AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorijoje kurą. Todėl administracinė teisena turėjo būti pradėta ne prieš apeliantą, o asmenį, kurio teritorijoje kuras buvo realiai saugomas. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, netinkamai pritaikė įstatymą, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą.