Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-871-280/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-16
Bylos Nr.
2S-871-280/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10487-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
D. B.
Atsakovas
G. K.
Civilinė byla Nr. 2S-871-280/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10487-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovui G. K. dėl pinigų grąžinimo ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 14 000 Eur. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko turto areštą reikalavimo sumai.Nurodė, kad skolininkas vengia atsiskaityti, reikalavimo suma didelė, todėl yra grėsmė būsimo sprendimo įvykdymui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.Nurodė, kad ieškovas nepateikė duomenų apie atsakovo turtinę padėtį. Kitos ieškovo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nepagrindė tikimybės ir grėsmės, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, realumo. Dėl to teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo areštuoti atsakovo turtą, lėšas ir turtines teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantas D. B. prašo skirti laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo turtui – butui, kurį ieškovas ketino pirkti iš atsakovo ir sąskaitoms ieškinio reikalavimo sumai (14000 Eur) su palūkanomis grąžinimui, nepranešant atsakovui. Apelianto nuomone, reikalavimo suma yra didelė, o tai preziumuoja reikalingumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo riziką. Jis negali gauti duomenų apie atsakovo finansinę padėtį.Atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu ilgą laiką, nesumoka ne tik baudos, bet ir negrąžina, ieškovui priklausančių pinigų, tai rodo, kad jis tyčia vengia ir ateityje vengs šios pareigos, o tai gali apsunkinti sprendimo vykdymą. Atsakovas pardavinėja butą, tačiau šį faktą bando nuslėpti, nurodydamas ne savo kontaktinius duomenis. Butą pardavęs atsakovas gali nebeturėti priemonių atsiskaityti su ieškovu.Atsakovas laišku yra prisižadėjęs pervesti ieškovui 7000 Eur iki 2017 m. kovo 20 d., tačiau to neįvykdė. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde pateikta informacija yra melaginga, atsakovas neturi pareigos ieškovui mokėti baudą, nes ieškovas nutraukė buto pirkimo-pardavimo sutartį be svarbios priežasties. Šalys buvo susitarę, kad atsakovas gražins ieškovui užstatą, apie baudą nebuvo tartasi. Tačiau ieškovas laišku iš atsakovo pareikalavo mokėti baudą. Susitikus su ieškovu buvo pareikalauta 2000 Eur baudos. Atsakovas sutinka grąžinti užstatą, jei nebus prašoma papildomų pinigų.Atsakovas teigia, kad sutinka grąžinti ieškovui 7000 Eur užstatą, pasirašius taikos sutartį per 3 dienas.Ieškovo reikalaujama priteisti sumą sudaro 7000 Eur užstatas ir 7000 Eur bauda, kurios nepagrįstai yra reikalaujama. Ieškinio suma nėra didelė, nes jis yra dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, todėl jokios grėsmės sprendimo įvykdymui nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemonės atsakovo atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi yra būtinos dvi sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.Skundu ieškovas nesutinka su teismo nutartimi, kad jis nepagrindė tikimybės ir grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Apelianto manymu ieškinio suma didelė, atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, todėl yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti, kadangi kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat atsakovų įsipareigojimais, yra didelė.Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie blogą atsakovo turtinę padėtį ir duomenų apie tai, kad jis negalėtų įvykdyti ieškovui galimai palankaus sprendimo. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas turi didelės vertės nekilnojamąjį turtą – butą, nors ir jam taikytas areštas, bet palyginti areštuotos sumos (29 462,43 Eur) ir buto vertę (125000 Eur), todėl reikalavimo suma nelaikytina didele. Atsakovas nepateikė duomenų apie kitą jam priklausantį turtą, taip pat apie gaunamas pajamas bei turimas pinigines lėšas, tačiau vien byloje esantys duomenys apie jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami pripažinti, jog atsakovo turtinė padėtis neleidžia daryti išvados apie egzistuojančią padidintą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.). Be to, ieškovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas nereaguoja į raginimus atsiskaityti, įrodo ne grėsmę, jog atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, o atsakovo nesutikimą su jam reiškiamais reikalavimais, kurie ir bus vertinami nagrinėjant bylą iš esmės. Nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad dalį reikalavimų atsakovas pripažįsta ir sutinka ieškovui grąžinti sumokėtą 7000 Eur avansą, tik nesutinka su prašoma 7000 Eur baudos suma. Taigi negalima teigti, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir kelia grėsmę teismo sprendimo vykdymui. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovas slapta siekia parduoti butą, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas siekia perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kausimą, tinkamai įvertino teismo sprendimo įvykdymo grėsmės riziką ir pagrįstai atsisakė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – areštą atsakovo turtui.Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantas nepagrindė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto arešto tikslingumo.Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė