Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-476/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
1-27-476/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
T. A., V. C.
Baudž. byla Nr. 1-27-476/20111-82-1-00122-10
Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.19.6.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDURaseiniai, 2011 m. kovo 21 d.

Raseiniu rajono apylinkes teismo teiseja Irena Narbutiene, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,

civilinio ieškovo atstovui G. S.

kaltinamiesiems T. A. ir V. C.

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje T. A. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Kauno apskrities VPK Raseiniu r. PK VTS areštines vyresniuoju postiniu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 229 str. ir V. C. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampoles r. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio vidurinio išsilavinimo, vedes, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Kauno apskrities VPK Raseiniu r. PK OVP vyr. postiniu, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 229 str. ir

Aprašomoji dalis

nustate:

T. A. buvo kaltinamas, kad budamas Kauno apskrities VPK Raseiniu rajono PK Viešosios tvarkos skyriaus areštines vyresniuoju postiniu, tai yra valstybes pareigunu, 2010 m. kovo 21 d., 15-17 val. laikotarpiu, nesilaikydamas policijos komisariato areštineje laikomu asmenu pasivaikšciojimo organizavimo reikalavimu, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 05 29 isakymu Nr.5-V-356 „Del teritoriniu policijos istaigu areštiniu veiklos taisykliu patvirtinimo“ patvirtintu areštiniu veiklos taisykliu 54,55,56,57,58 punktus bei „Teritoriniu policijos istaigu areštiniu apsaugos ir priežiuros instrukcijos“, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2007 05 29 isakymu Nr. 5-V-357, 42-78 punktus, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, neužtikrino suimtuju asmenu apsaugos, ju izoliacijos, paliko savo posta, užsieme pašaliniais darbais, nestebejo suimtuju pasivaikšciojimo metu ir tokiu budu sudare salygas iš areštines pasivaikšciojimo kiemo pro padaryta skyle tinkle pabegti suimtiesiems J. Š. ir M. V., del ko Kauno apskrities VPK, vykdydamas iš areštines pabegusiu asmenu paieškos ir sulaikymo operacija „Sulaikymas“ patyre 3702,50 Lt. turtine ir del policijos vardo diskreditavimo, didele neturtine žala tokiais savo veiksmais padare didele žala Kauno apskrities VPK.

V. C. buvo kaltinamas, kad budamas Kauno apskrities VPK Raseiniu rajono PK operatyvaus valdymo skyriaus vyresniuoju postiniu, tai yra valstybes pareigunu, 2010 m. kovo 21 d., 15-17 val. laikotarpiu, nesilaikydamas policijos komisariato areštineje laikomu asmenu pasivaikšciojimo organizavimo reikalavimu, pažeisdamas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 05 29 isakymu Nr.5-V-356 „Del teritoriniu policijos istaigu areštiniu veiklos taisykliu patvirtinimo“ patvirtintu areštiniu veiklos taisykliu 54,55,56,57,58 punktus bei „Teritoriniu policijos istaigu areštiniu apsaugos ir priežiuros instrukcijos“, patvirtintos LR Generalinio komisaro 2007 05 29 isakymu Nr. 5-V-357, 42-78 punktus, netinkamai atliko savo tiesiogines pareigas, neužtikrino suimtuju asmenu apsaugos, ju izoliacijos, paliko savo posta, užsieme pašaliniais darbais, budamas areštines apklausos kambaryje, nestebejo likusiu kamerose suimtuju, po pasivaikšciojimo neprieme grižusiuju iš pasivaikšciojimo asmenu ir tokiu budu sudare salygas iš areštines pasivaikšciojimo kiemo pro padaryta skyle tinkle pabegti suimtiesiems J. Š. ir M. V., del ko Kauno apskrities VPK, vykdydamas iš areštines pabegusiu asmenu paieškos ir sulaikymo operacija „Sulaikymas“ patyre 3702,50 Lt. turtine ir del policijos vardo diskreditavimo, didele neturtine žala tokiais savo veiksmais padare didele žala Kauno apskrities VPK.

Apklaustas kaltinamuoju T. A. kaltu neprisipažino ir parode, kad 2010 03 21 jis budejo Raseiniu rajono policijos komisariato areštineje. Po pietu turejo buti organizuojamas suimtuju pasivaikšciojimas. Ta diena buvo blogas oras, lijo lietus. Suimtieji norejo pasivaikšcioti ir tokiu oru. Jis i pasivaikšciojimo kiema išvede suimtuosius iš 2 kameros. Po to išvede pasivaikšcioti suimtuosius iš 4 kameros. Jis kuri laika stebejo suimtuju pasivaikšciojima, o po to nuejo i apklausos kambari užpildyti žurnala. Jis užtruko apie 10 min. Kai išejo i pasivaikšciojimo kiema, pamate, kad prie sienos pastatyta metaline šiukšliu deže, virš kurios praardyta skyle, kuri anksciau buvo sukabinta aliumine viela. Butent ta viela buvo išardyta ir kieme nebuvo suimtuju Š. ir V.. Apie tai jis praneše V. C., budinciajam. Pripažista, kad jo aplaidumas turejo itakos suimtuju pabegimui, bet pagrindine pabegimo priežastis buvo senas, sulopytas tinklas. Šiam tinklui praardyti suimtiesiems nereikejo jokiu specialiu irankiu. Jei tinklas butu buves tvarkingas, suimtieji nebutu pabege.

Apklaustas kaltinamuoju V. C. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2010 03 21 jis budejo Raseiniu rajono PK. Po pietu budetojas S. C. liepe nueiti i areštine ir organizuoti suimtuju pasivaikšciojima. Ta diena buvo blogas oras, lijo, bet suimtieji sutiko pasivaikšcioti ir lyjant lietui. Apie 16 val. jis pasieme raktus ir nuejo i areštine. Pirmiausia i areštines pasivaikšciojimo kiema išvede 2 kameroje buvusius suimtuosius. Išleides i kiema suimtuosius, paliko postini T. A. juos stebeti. Pats tuo metu nuejo i tardymo kambari, esanti areštineje ir tvarke dokumentus. Po pusvalandžio išgirdo, kad trinktelejo uždaromos kameros durys ir suprato, kad T. A. suimtuosius parvede iš pasivaikšciojimo. T. A. jam praneše, kad nori pasivaikšcioti suimtieji iš 4 kameros. V. C. padave tos kameros raktus T. A.. Išleides suimtuosius pasivaikšcioti, T. A. grižo i apklausos kambari, gražino kameru raktus, pasieme žurnala, pradejo ji pildyti. Apklausos kambaryje T. A. užtruko 5-10 minuciu. V. C. paragino T. A. eiti stebeti suimtuju pasivaikšciojimo, bet T. A. jam atsake, kad jie niekur nedings. Po keliu minuciu T. A. išejo i kiema ir grižes praneše, kad pabego Š. ir V.. Apie tai jie praneše S. C., o jis informavo komisariato vadovus. Išeje i pasivaikšciojimo kiema, pastebejo, kad praardytas tinklas. Suimtuosius turejo stebeti T. A., bet pabegimui itakos turejo ir tai, kad pasivaikšciojimo kiemo tinklas buvo senas, sulopytas, prarudijes. Suimtieji praarde ta vieta, kuri buvo sujungta aliumine viela, jiems nereikejo jokiu priemoniu ja nukirpti ar išardyti. Jei apsaugos priemones butu buvusios patikimos, suimtieji nebutu pabege.

Liudytojas G. B. parode, kad 2010 03 21 jis turejo išeigine. Apie 18 val. jam buvo pranešta apie pabegusius suimtuosius. Jis nuvyko i policijos komisariata, vykde viršininko nurodymus. Jis buvo nuejes i areštine, apžiurejo kiemeli, skyle tinkle, pamate šiukšliu deže. V. C. ir T. A. buvo blaivus, sunerime del ivykio. Pagal areštineje nusistovejusia tvarka, postinis, esantis areštineje kameru raktu neturi. Raktus atsineša ateinantis pareigunas. Postinis stebi sulaikytus asmenis, rupinasi ju pasivaikšciojimu. Postinis turi buti su sulaikytaisiais kiemelyje, jis negali palikti ju be priežiuros. Postinis juos palydi i kameras. Postinis raktu neturi saugumo sumetimais, tai detalizuota ir instrukcijoje. Iš skirtingu kameru sulaikytuosius postinis gali leisti pasivaikšcioti kartu tik turedamas leidima. Kitas pareigunas, o šiuo atveju V. C. galejo pildyti žurnala, jam neuždrausta dometis sulaikytuju asmenu bylomis, stebeti pasivaikšciojimo trukme, sekti suemimo trukme. T. A. buvo jo pavaldinys, savo darba dirbo tvarkingai. T. A. turejo pildyti tik viena žurnala, kuris buvo reikalingas pamainos perdavimo metu.

Liudytojas S. C. parode, kad 2010 03 21 jis dirbo pagal grafika. Pamainoje dirbo V. C.. Apie 17 val. T. A. praneše, kad suimtieji pageidauja pasivaikšcioti. Jis nurode V. C. organizuoti suimtuju pasivaikšciojima. Apie 18 val. iš T. A. jis gavo pranešima, kad iš pasivaikšciojimo kiemo pabego suimtieji V. ir Š.. Šia informacija jis nedelsiant praneše tuo metu dirbusiems policijos ekipažams, informavo komisariato viršininka bei Kauno apskrities VPK budetoja. Ta diena pietus buvo apie 14 val. Negali nurodyti kokios priežastys nuleme, kad suimtieji pabego, galejo ir stebint suimtieji pabegti. Po ivykio buvo sutvirtintos grotos, iki šio ivykio jam nekilo mintis pranešti viršininkams apie skyle tinkle.

Liudytojas J. Š. parode, kad 2010 m. kovo men., dienos tiksliai neprisimine, jis pabego iš areštines. Jis buvo suimtas del automobiliu vagystes ir laikomas antroje kameroje. I kiema jis buvo išvestas pasivaikšcioti su kitais kameroje laikytais suimtaisiais. To pasivaikšciojimo metu T. A. trumpam buvo išejes iš kiemelio, todel jis praarde tinkla, kuris buvo sutvirtintas aliumine viela. Po to jis papraše postinio, kad i kiema išleistu pasivaikšcioti ir M. V.. Iš pradžiu postinis nesutiko, bet veliau M. išleido i pasivaikšciojimu kiema. I kiema išejusiam M. jis pasiule begti. M. sutiko, todel jie užlipo ant šiukšliu dežes ir per skyle tinkle pabego. Iš areštines jie pabego apie 15 val.

Liudytojas M. V. parode, kad 2010 03 21 jis buvo suimtas ir laikomas 4 kameroje. J. papraše budinciojo, kad išleistu ir ji pasivaikšcioti, todel kieme jie buvo tik dviese. J. jau buvo praardes tinkla, pasiule jam begti. T. A. išejus iš kiemo, jie pasistate prie skyles šiukšliu deže ir ant jos užsilipe, išlindo per tinkle padaryta skyle. Pareiguno kiemelyje nebuvo apie 15-20 min. Po to jie nubego i sodus ir pasislepe.

Iš 2010 03 21 ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, kad iš areštines suimtieji pabego per skyle tinkle. (b.l.19-25).

Iš sulaikytu, suimtu ir nuteistu asmenu registracijos žurnalo matyti, kokie asmenys buvo laikomi areštineje. (b.l.11-15).

Iš asmenu išvedimo iš kameru registracijos žurnalo matyti, kada ir kokie asmenys buvo išvesti pasivaikšcioti 2010 03 21, koks pareigunas rupinosi ju pasivaikšciojimu (b.l.16,17,18).

Teismas, vertindamas aukšciau aptartus irodymus daro sekancias išvadas. Pagrindine priežastis nulemusi suimtuju J. Š. ir M. V. pabegima buvo reikalavimu neatitinkantis tinklas. Nors kaltinamajame akte prokuroras to neakcentavo, bet iš byloje esanciu rašytiniu irodymu matyti, kad praires tinklas buvo sulopytas vieta. Jei suimtajam pakako 10-15 minuciu šiam tinklui išardyti ir tam nereikejo pagalbiniu priemoniu, teismas turi pagrindo konstatuoti, kad darbdavys neužtikrino saugiu salygu tiek pareigunams, tiek suimtiesiems. T. A. ir V. C. veiksmuose yra aplaidumo faktu, bet tai jiems nesukelia baudžiamosios atsakomybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnio nusikaltimo sudetis yra materialioji, nes dispozicija numato, jog tarnybos pareigu neatlikimu ar netinkamu atlikimu turi buti padaroma didele žala. Tarnybos pareigu neatlikimu dažniausiai yra pažeidžiami turtiniai valstybes ar asmenu interesai. Tie atvejai, kai turtiniai nuostoliai viršija 250 MGL dydžio suma, pripažistami didele žala. Taciau šis dydis negali buti laikomas formalia riba nustatant materialios žalos dydi. Fizine žala taip pat pripažistami mirties atvejai, ivairaus laipsnio kuno sužalojimai bei apsinuodijimai. Kartu su fizine, turtine žala yra padaroma ir neturtinio pobudžio žala, tai pareiguno vardo, institucijos prestižo, organizacines veiklos sutrikdymas ir pan. Pareigunas, neatlikdamas pareigu, visada pažeidžia atitinkamus teises aktus ir diskredituoja pareiguno varda. Taciau tai yra formalioji jo veikos išraiška, nes ne bet koks pareiguno vardo diskreditavimas gali buti vertinamas kaip didele žala valstybei. Realiai žala ivertinama ne tik nustacius objektyvius jos padarinius, bet butina susieti juos su konkreciomis salygomis ir konkretaus pareiguno galimybe suvokti bei ivertinti esama situacija bei netinkamu pareigu atlikimu sukeltus padarinius. V. C. dave postiniui T. A. raktus, leido jam atrakinti 4 kameros duris. Tokiais savo veiksmais jis pažeide tarnybos reikalavimus, bet tai nebuvo tiesiogine priežastis, nulemusi suimtuju pabegima. T. A. atrakino 4 kameros duris, išleido pasivaikšcioti suimtuosius iš skirtingu kameru ir vietoj to, kad juos stebeti pasivaikšciojimo kieme, juos trumpam paliko. T. A. tuo metu pilde suimtuju apskaitos žurnala, nors turejo stebeti kieme esancius suimtuosius. T. A. veiksmuose yra drausminio nusižengimo požymiu. Del suimtuju pabegimo, pareigunai turejo vykdyti operacija „Sulaikymas“, tai sudare darbdaviui papildomu išlaidu. Duomenu, leidžianciu teigti, kad del to buvo diskredituotas policijos vardas nera. Bylos medžiagoje matyti, kad pabege suimtieji J. Š. ir M. V. po keliu dienu buvo surasti, jokios žalos aplinkiniams nepadare, patys nesusižalojo. Vertindamas šiuos irodymus teismas turi pagrindo teigti, kad T. A. ir V. C. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. požymiu ir išteisintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 str. teismas

Nusprende:

T. A. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. požymiu.

V. C. išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 str. požymiu

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Raseiniu rajono apylinkes teisma.

Teiseja Irena Narbutiene