Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) trauktas baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas;

D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, neištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. A. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl padaryto, buvo neblaivus, todėl jo poelgį būtų galima laikyti nevykusia išdaiga, paaiškino, kad veiką atliko kartu su D. G. ir D. N., nukentėjusysis į smūgius nereagavo, nes buvo neblaivus. Pažymėjo, kad yra dirbantis, mėnesinės pajamos apie 1 000 Eur po mokesčių. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo.

Kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad gailisi dėl padaryto, nusikaltimo padarymo metu buvo neblaivus, priežasties mušti nukentėjusįjį neturėjo, paaiškino, kad veiką atliko kartu su E. A. ir D. N., nukentėjusysis į smūgius nereagavo, nes buvo neblaivus, iš pradžių nukentėjusysis dėl girtumo gulėjo ant kito automobilio kapoto, nuo kurio nukrito, tada kartu su kitais kaltinamaisiais nusprendė jį paguldyti į kito automobilio bagažinę, o vėliau būnant nukentėjusiajam bagažinėje pradėjo jį mušti, tačiau nukentėjusysis visiškai nereagavo į smūgius. Pažymėjo, kad yra dirbantis, atlieka apdailos darbus, tačiau juos daro neoficialiai, mėnesinės pajamos apie 1 400. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, sutiko atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam.

Kaltinamoji D. N. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad smurtavo kartu su E. A. ir D. G., tačiau nesigaili dėl padaryto, kadangi anksčiau jai gyvenant kartu su nukentėjusiuoju globos namuose šis su ja negražiai elgėsi, tačiau nenori apie tai kalbėti, įvykio metu buvo neblaivi, nukentėjusysis jį mušant visiškai nereagavo, nes dėl girtumo buvo užmigęs, pažymėjo, kad gyvena su draugu, kuris ją išlaiko, tačiau yra registruota Užimtumo tarnyboje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji E. A., D. G., D. N. nėra kaltinami padarę labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jiems sutinkant bei prokurorui ir gynėjams neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis E. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 30 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2023 m. kovo mėnesį, tikslios dienos neatsimena, vakaro metu kartu su drauge D. N. buvo (duomenys neskelbtini) mikrorajone ir jiems paskambino pažįstamas E., kurio pavardė galimai N.. Iki jų atvažiavo E. N. savo automobiliu Audi A3, mėlynos spalvos kartu su savo drauge S., pavardės nežino. Prie jų prisijungė pažįstamas D. G., kuris tuo metu buvo D. bute. E. N. pasiūlė kartu išgerti turimus bagažinėje 4 butelius trauktinės „Žaliųjų 999“, jie sutiko. E. N. važiavo su savo automobiliu, o jie su D. važiavo su D. G. jo automobiliu „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvyko į miškelį, esant5 (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tikslaus adreso nežino, nes buvo ten pirmą kartą. Atvykę į miškelį E. su D. pasistatė automobilius šalia vienas kito, atsidarė jų bagažines, paleido muziką. Jie visi pradėjo vartoti alkoholį sėdint automobilių bagažinėse, kiek pamena D. gėrė nedaug. Po kažkurio laiko, E. N. nusprendė nuvykti pasiimti savo draugą R. B.. Jis išvažiavo savo automobiliu, o jie liko vietoje jo laukti. Už 15–20 min. E. grįžo kartu su R.. Prisijungęs prie jų R. B. taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, jie visi gražiai bendravo. Tą vakarą R. B. matė antrą kartą. Temstant, tikslaus laiko neatsimena, R. B. sėdėdamas ant „Audi“ automobilio variklio dangčio šalia E. N. ir S., nuo girtumo apsvaigo ir nukrito ant žemės. Visi pasijuokė iš šios situacijos. S. pasiūlė ką nors padaryti miegančiam R.. Jis kartu su D. paėmė R. už rankų ir kojų siūbavo jį, po ko įmetė jį į „Subaru“ automobilio bagažinę. Būdamas neblaivus prisiminė nuoskaudą susijusią su D. ir R., kad R. B. girdė ir skriaudė D., dėl to kairiu kumščiu sudavė ne mažiau 3–4 smūgius gulinčiam bagažinėje R. B. į kairį šoną. Kiek pamena, tuo metu smūgius taip pat sudavė D. G. ir D. N.. Smūgiai buvo suduodami paeiliui, jų sekos dabar neatsimena. Visą tai filmavo S.. Vėliau jis su kažkuriuo iš jų kompanijos, dėl girtumo neįsidėmėjo, paėmė R. B. už apatinių ir nestipriai patempė juos, po to R. B. iš bagažinės iškrito ant žemės atsitrenkdamas veidu. Ant žemės gulinčiam R. B. jis užtempė į viršų jo apatinius. Kas vyko toliau neatsimena. Pamena, kad tuo metu kai mušė R., E. N. buvo nuėjęs tolėliau, kur šnekėjo telefonu ir įvykio nematė. Grįžęs prie jų jis klausinėjo kam jie taip pasielgė, po to įsodino R. į savo automobilį ir tikėtina, kad jį nuvežė namo. D. savo automobiliu juos parvežė iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, kur jie išsiskirstė į savo namus. Po kelių dienų su D. susisiekė E. N., kuris norėjo susitikti. Į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną atvyko E. kartu su R., bei dviem nepažįstamais vaikinais. R. pasakė, kad kreipėsi dėl įvykio į policiją, patikslino, kad ant jo ir D. nėra piktas dėl šio įvykio, pretenzijų jiems neturi. Nuo tos dienos su R. B. nebendravo. Vėliau taip pat nustojo bendrauti su D., kai D. su juo išsiskyrė. Pažymi, kad tą vakarą kai mušė R. B. buvo girtas ir negalėjo įvertinti savo veiksmų. Būdamas blaivas tikrai taip nepasielgtu su R. B., dėl savo elgesio gailisi (1 t., b. l. 131–133).

Kaltinamasis E. A. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 16 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) sudavė R. B. įtarime minimą skaičių smūgių ranka, taip pat jį įmetė į bagažinę bei iš jos ištempė. Veiksmų sekos neatsimena. Pažymi, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuris šiuo metu yra tiriamas, bei procesinis sprendimas nepriimtas. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Nesutinka baigti tyrimą baudžiamuoju įsakymu, nori nuo baudžiamosios atsakomybės būti atleistas pagal laidavimą (1 tomas, b. l. 148–150).

Kaltinamasis D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 20 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2023 m. balandžio 24 d. link vakaro, tikslaus laiko neatsimena, draugas E. N. pakvietė jį, draugę D. ir E. A. į (duomenys neskelbtini) mikrorajone, šalia degalinės „(duomenys neskelbtini) esantį miškelį. Atvyko savo sidabrinės spalvos automobiliu „Subaru Impreza“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu su jais dar buvo S. M.. Būdami miškelyje vartojo alkoholinius gėrimus, o tiksliau degtinę. Kiek atsimena iš viso išgėrė 5 butelius 0.5 l degtinės „999“. Vėliau E. N. pakvietė prisijungti savo draugą R. B., kiek pamena tuo metu dar buvo šviesus paros metas. Atvykus R. B. toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Su R. B. seniai metėsi, todėl jo buvo pasiilgęs. Tą vakarą tarpusavyje bendravo gerai, jokių konfliktų nebuvo. Tikslaus laiko neatsimena, bet jau sutemus, ant draugo E. N. automobilio „Audi A3“ variklio dangčio užmigo girtas R. B.. Kadangi E. N. ketino vykti į šalia esančią degalinę nusipirkti atsigerti, jis R. B. paguldė ant žemės, šalia tos vietos kur jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nusprendė miegantį R. B. paguldyti savo automobilio bagažinėje, kad jam būtų patogiau miegoti. Neguldė jo į automobilio saloną, nes nenorėjo, kad jis jo apvemtų. Bagažinė visą tą laiką buvo atvira. Patikslino, kad visą tą laiką, kai jie vartojo alkoholinius gėrimus, jie sėdėjo ant jo automobilio atidarytos bagažinės. Kažkur po 5 min., kažkas iš jų kompanijos pasiūlė pajuokauti, ir pirmas trenkė miegančiam bagažinėje R. B.. Kas tiksliai trenkė pirmas, neatsimena. Po to juokaujant jie visi iš eilės mušė R. B.. Pažymi, kad jis R. B. mušė nestipriai, sudavė kažkur apie 5 smūgius ranka ir koja, tačiau visų aplinkybių tikrai nepamena. Kiek atsimena, po visko jie uždarė automobilio bagažinę tam, kad patikrinti ar ji užsidarys. Po to jie iš karto ją atidarė, kadangi toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Negali pasakyti kiek smūgių sudavė R. B. D. N. ir E. A., nes nepamena. Po kokių 5 min. grįžo E. N., apie tai, kad buvo sumuštas R. B., jam papasakojo E. A. su D.. E. N. paprieštaravo dėl jų poelgio. Kiek atsimena, E. N. iškvietė R. B. taksi, ar tai buvo iš karto jam atvykus, ar R. B. atsikėlus, nepamena, žino tik tiek, kad jie padėjo R. B. atsisėsti į taksi, kuris jį nuvežė namo. Patikslino, kad visą įvykį, kuomet bagažinėje buvo mušamas R. B. filmavo S. M., kuri komentavo sakydama „dar“. Kitą dieną jam paskambino D. N., su ja buvo R. B.. Jis bandė atsiprašyti R. B., tačiau jis to nenorėjo girdėti. Dėl savo elgesio labai galisi, dėl girtumo nesuprato ką darė. R. B. pažįsta du ar tris metus, palaiko gerus ryšius, būna bendrauja kiekvieną dieną, o kartais rečiau. Po šio įvykio su R. B. nebendrauja. 2023 m. balandžio 24 d. dienos vaizdo įrašus jam parodė kažkas iš jų kompanijos, pripažįsta, kad tuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotas jis (1 t., b. l. 85–88).

Kaltinamasis D. G. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. spalio 11 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini) sudavė R. B. įtarime minimą skaičių smūgių ranka ir koja. Norėtų pažymėti, kad minėtus smūgius sudavė nenorėdamas sukelti skausmą. Savo poelgį vertina labai blogai, gavo pamoką ir savo ateities daugiau su teisės pažeidimais nesieja, nusikaltimų daugiau nedarys. Skiriant bausmę prašo atsižvelgti, kad dienos metu pagal individualią veiklą dirba (duomenys neskelbtini), o vakare pagal darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini), nuo 17.00 val. iki 03.00 val. (1 t., b. l. 101–103).

Kaltinamoji D. N. (būdama nepilnametė) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 21 d. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad 2023 m. pavasarį, tikslios datos ir vietos neatsimena, susitiko (duomenys neskelbtini) miškelyje su D. G., E. A., E. N., S. M. ir R. B.. D. G. yra buvęs vaikinas, šiuo metu su juo nebendrauja. E. A. pažįsta, tai jos draugas. E. N. pažįsta, nebendrauja su juo. S. M. pažįsta iš matymo, susitikusios buvo kelis kartus, ji yra E. N. panelė. E. N. pasiūlė susitikti ir išgerti (duomenys neskelbtini), miškelyje, prie stadiono. E. N. atvyko su S., ji atvyko kartu su D., E. A., R. prisijungė po valandos, atvykęs su taksi automobiliu. S., abu E. ir D. gėrė 1 l talpos „999“ trauktinę, ji sėdėjo mašinoje, alkoholio negėrė. E. N. siūlė jai gerti sakydamas „einam gerti, ko tu čia sėdi be mūsų“. E. N. pakvietė prisijungti R. B., kuris prie jų prisijungė atvykęs po valandos su taksi automobiliu. R. B. pažįsta, bet su juo nebendrauja. R. B. gėrė, pradžioje elgėsi normaliai. Su juo nelabai bendravo, tiesiog į jį nekreipė dėmesio. Vėliau visi išvažiavo iki parduotuvės kur parduoda alkoholį, nupirko tokią pačią „999“ trauktinę. Girtas be teisių važiavo ir juos vežė E. N.. Kiek atsimena D. ir E. A. įdėjo į bagažinę R. B., kai jis prisigėręs nukrito nuo mašinos. S. siūlė sumušti R. B., bei pati išjungusi kamerą mušė jį kelis kartus, po to tik filmavo kaip jie muša jį. Kiek atsimena visi mušė kojomis ir kumščiais. Kiek pamena ji pradėjo R. daužyti pirma, toliau įsivėlė E. A. su D.. Kiek atsimena jie tada R. B. išmetė iš bagažinės ir vėl paguldė jį atgal, nelabai visko atsimena, nes neblaivi buvo. Ji mušė R. B. kojomis ir kumščiais jam į šonkaulius ir į galvą, kiek kartų neatsimena, nemažai. Mušė R. B., nes buvo neblaivi, pagalvojo kodėl gi ne, dėl ankstesnių dalykų, nes kai ji buvo maža, jo draugai siuntė jai erotines nuotraukas, kartą vietoje cigaretės R. B. jai davė žolę rūkyti. R. B. kaip buvo mušamas neištarė ne žodžio, gulėjo kaip lavonas. D. su E. A. ištempė iš bagažinės R. B., jai atrodo jį gražiai paguldė. Ji suplėšė R. B. apatinį trikotažą, kuomet jis gulėjo ant žemės. Kuomet jie suprato, kad per daug čia jį sumušė, nutraukė savo veiksmus. Normalus žmogus būtų atsikėlęs, o jis tylėjo net akių neatsimerkė. Žinojo, kad S. darė vaizdo įrašą, matė dalelytę vaizdo įrašo, kurį jai parodė pažįstami žmonės, kurie jai pranešė, kad matė vaizdo įrašą. Pripažįsta padariusi tuos veiksmus kurie yra minimi įtarime, sudavė smūgi R. B. į kairį šoną, sudavė smūgi dešinės rankos kumščiu R. B. į nugarą, sudavė dešinės rankos kumščiu R. B. į nugarą, kartu su E. A. suėmė už gulinčio automobilio bagažinėje R. B. apatinių ir jėga ištempė jį iš bagažinės, dėl to R. B. iškrisdamas trenkėsi galva į žemę, kartu su E. A. dešinę ranką padėjusi ant bagažinės dangčio, pastūmė dangtį, kuris atsitrenkė į gulintį R. B., jai atrodo, kad į galvą. Pažymi, kad mušė R. B. savo noru, jos niekas neprivertė. Gynėjos užduoti klausimai: „Kaip seniai pažįsta R. B.?“. Atsakymas: „pažįsta apie 6 metus“. Klausimas: „Ar turėjo priešiškumą, nuoskaudą R. B.?“ Atsakymas: „R. B. siuntė jai lytinį organą, negalima taip elgtis su mažamete, dėl žolės, nes nežinojo, kad tai žolė, jis jai pasakė, kad tai tiesiog tabakas, turėjo nuoskaudų“. Klausimas: „Ar vienkartinis atvejis dėl lytinių organų nuotraukų siuntimo ir davimo žolės rūkimo?“. Atsakymas: „nuotraukų daug kartų siuntė, narkotikus vartojo jo duotus tik vieną kartą“. Globėjo užduoti klausimai: „Ar R. B. vienas tai darė? Ar su kažkuo?“. Atsakymas: „visa jo kompanija tai darė, nuotraukas siuntinėjo, priekabiavo, išprievartauti bandė. Patikslino, kad jo kompanija bandė išprievartauti ją, žino kad R. B. taip pat yra tai daręs su visomis merginoms“. Vaiko teisių specialistės klausimas: „Ar visą tai padarė iš nuoskaudos ar smagumo?“. Atsakymas: „Iš nuoskaudos, taip jam ir reikia“. Globėjo užduotas klausimas: „Kas įvykio metu nupirko alkoholį ir davė atsigerti?“. Atsakymas: „E. N., mažamečius girdo“ (2 t., b. l. 14–16).

Nukentėjusysis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 26 d. parodė, kad 2023 m. balandžio 24, apie 17.00 val., jam paskambino draugas E., pavardės nežino, ir pasiūlė atvažiuoti pas ji išgerti, jis sutiko. Draugas jam iškvietė taksi ir jis atvyko į miškelį esantį priešais degalinę (duomenys neskelbtini). Išlipus iš taksi, pamatė ten savo pažįstamus: D. G., kuriam apie (duomenys neskelbtini) metai, kur gyvena ir jo telefono numerio nežino, D., kurios pavardės nežino, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinusi rusiškomis raidėmis „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ten buvo E., kurio pavardės nežino, socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ pasivadinęs „tiesiog E.“, taip pat ten buvo E., kuris jį pakvietė, turi jo telefono numerį, ir S. M., maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ji E. draugė. Daugiau nieko nebuvo. Jie kartu gėrė prie D. G. sidabrinės spalvos automobilio „Subaru“, valstybinių numerių nežino, su kuriuo jis buvo atvažiavęs į minėtą miškelį. Maždaug po valandos jis užmigo ir nieko toliau neatsimena. Apie 23.00 val. atsibudo taksi automobilyje prie savo namų. Su juo buvo taksi vairuotojas, kurio nepažįsta. 2023 m. balandžio 25 d. apie 16.00 val. prie savo namų susitiko su E. ir jo drauge S., kurie parodė 3 vaizdo įrašus, kuriuose matėsi, kad tą vakarą jis miegojo automobilio bagažinėje. Kaip toje automobilio bagažinėje atsidūrė nežino, jį daužė D. G., D. ir E. į šonus, į kairės pusės žandikaulį, fizinį skausmą pajuto tik kitą dieną. S. viską filmavo, o E. nebuvo, jis trumpam buvo nuvažiavęs į parduotuvę. Kodėl S. neiškvietė policijos nežino. Vaizdo įrašų originalus yra išsaugojęs savo telefone (1 t., b. l.12–15).

Nukentėjusysis R. B. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 17 d. parodė, kad kartu su E., kurį tarp draugų vadina E., bendrauja labai seniai, palaiko gerus ryšius, nuolatos susitinka, jo pavardės nežino, tačiau jam žinoma, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. 2023 m. balandžio 24 d., apie 17.00 val., jam paskambino draugas E. (E.), kuris pasiūlė atvykti į miškelį išgerti alkoholinių gėrimų. Į vietą atvyko E. užsakytu taksi automobiliu. Atvykęs į miškelį, esanti priešais „(duomenys neskelbtini)“ degalinę, pamatė ten draugą E. ir kitus pažįstamus, t. y. D. G., kuri vadina tarp draugų D., D., kurią vadina D., E. ir E. (E.) draugė S. M., kurie vartojo alkoholinius gėrimus, o tiksliau trauktinę „Žalios devynerios“. Jis kartu su savimi atvežė alų, kurį iš karto gėrė. Pasibaigus alui pradėjo vartoti jų trauktinę. Kiek atsimena, jie suvartojo keturis butelius trauktinės, o S. alkoholio nevartojo. Pamena, kad esant tamsios paros metui, tikslaus laiko neatsimena, užmigo ant žolės šalia stovėjusio „Subaru“ automobilio. Ką toliau veikė draugas E. su kitais pažįstamais nežino. Tą dieną apie 23.00 val. atsibudo taksi automobilyje prie savo namų. Kaip ten atsidūrė, nepamena, išlipęs iš automobilio iš karto nuėjo namo miegoti. Tuo metu dėl savo girtumo nieko nejuto ir nematė. Kitos dienos ryte atsikėlus pastebėjo, kad turi mėlynę ties dešiniąja akimi. Nesuprato iš kur ji atsirado. Paskambino draugui E. ir paklausė, kas jį sumušė, E. atsakė, kad jį sumušė D., E. ir D., bei tai, kad visą įvykį telefonu filmavo S.. Susitikus su draugais E. ir S., jie parodė tris vaizdo įrašus, kuriuose matėsi, kad tą vakarą, jam miegant automobilio „Subaru“ bagažinėje jį mušė D., D. ir E.. Kaip jam paaiškino draugas E., tuo metu jis buvo degalinėje, o jam grįžus S. parodė vaizdo įrašus. Draugas E. iškvietė taksi automobilį, pasodino jį, bei paprašė vairuotojo, kad nuvežtų jį iki namų. Tuo metu kai jį mušė, buvo labai girtas, dėl to suduoti smūgiai jo nepažadino. Nuo suduotų smūgių fizinį skausmą pajuto tik kitą dieną. Į medikus nesikreipė, tačiau paskirtą Valstybinę teismo medicininę ekspertizę atliko. Jam nuo vaikystės yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl to pavartojęs alkoholio gali kietai užmigti ir niekam nepavyks jo prižadinti. Vėliau iš S. gavo ketvirtą įvykio vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip jam miegant automobilio bagažinėje, bagažinės dangtį bando uždaryti E. ir D., o tai nepavykus padaryti, vienas iš jų jam spiria su koja. Minėtą vaizdo įrašą atsiųs elektroniniu paštu. Norėtų patikslinti, kad pažįstamų asmenų kontaktinių duomenų nežino, kiek girdėjo jie visi gyvena pas D. (D.), kuri šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) mikrorajone. D. G. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų, apvalesnio veido, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio. Jį yra matęs 3–4 kartus, atpažinti D. G. galėtų iš jo bendrų veido bruožų. D. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ilgesnių tamsios spalvos plaukų, smulkaus kūno sudėjimo, veidas neturi išskirtinų bruožų. D. galėtų atpažinti iš bendrų veido bruožų. E. yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, trumpų tamsių plaukų, smulkesnio veido. E. prieš tai yra matęs du kartus, galėtų jį atpažinti iš bendrų veido bruožų. Šiuo metu jis (nukentėjusysis) gyvena savarankiškai nuomojamame bute. Yra registruotas (duomenys neskelbtini), tvarkosi (duomenys neskelbtini) dokumentus (1 t., b. l. 42–43).

Liudytoja S. M. (būdama nepilnametė) apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 24 d. parodė, kad 2023 m. pavasarį, tikslios datos ir laiko neatsimena, buvo kartu su E. N., kuris yra jos draugas, jie yra pora. Su E. N. susisiekė jo pusbrolis D., pavardės neatsimena. D. jai yra nepažįstamas. Jie susitarė atsigerti. Ji su draugu E. N. nuėjo pėsčiomis į (duomenys neskelbtini), kur šalia yra „(duomenys neskelbtini)“ degalinė ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė. Tuo metu buvo šviesus paros metas, parkelyje žaidė žmonės. Prie jų į parkelį atvažiavo D., D. ir E. A.. D. yra jos pažįstama, susipažino su ja per savo draugą E.. E. A. yra jos senas pažįstamas. Kiek žino tuo metu D. buvo D. draugė, jie buvo pora. Kiek atsimena, jie visi atvyko su automobiliu „Subaru“, išlipę pasisveikino. Automobilyje „Subaru“ buvo atidaryta bagažinė, ji sėdėjo atidarytoje bagažinėje, kiti stovėjo, kai kurie sėdėjo irgi šalia. Kada tiksliai prie jų prisijungė pažįstamas R. B. nepamena, jis atvyko galimai su taksi automobiliu. Kas jį pakvietė nežino, jis buvo nuo pat pradžių. R. B. yra E. N. draugas. Visi su R. B. sutarė gerai. E. N. atsinešė su savimi 2–3 butelius alkoholio „Trejų devynerių“. Visi gėrė alkoholį, ją ragino irgi atsigerti, pamena, kad išgėrė kelis gurkšnius, daugiau negėrė. Kas ją ragino neatsimena. Visi rūkė elektronines cigaretes, kiek atsimena R. B. rūkė paprastas ir elektronines cigaretes. Buvo linksma, šoko, klausėsi muzikos. Kai visi prisigėrė E. N. nuėjo į degalinę nusipirkti maisto. R. B. labai prisigėrė, jį labai „metė“ į šonus, tuo metu jis buvo ne kartą pats nukritęs. D. su E. A. R. B. nunešė į „Subaru“ automobilio bagažinę ir jį į jos vidų įmetė, padėjo gražiai ranką, po to uždarė bagažinę. Bagažinė buvo uždaryta kelias minutes, po to kažkas atidarė bagažinę, kas tiksliai neatsimena. Pirmas D. pradėjo mušti miegantį ir bagažinės viduje ant dešiniojo šono gulinti į salono pusę atsisukusį R. B.. D. mušdamas juokėsi. Dėl ko D. mušė R. B. nežino. D. sudavė ne mažiau 10 smūgių kumščiu R. B. į ranką, šoną, nugarą, ir vieną kartą su kojos kulnu sudavė R. B. į galvą. D. irgi mušė R. B. kumščiais, sudavė nestipriai, sudavė apie 10 smūgių, sudavė į šoną, rankas. E. A. sudavė R. B. mažai smūgių, 5–6 smūgius kumščiu į nugarą, šoną, ranką. Visi iš to juokėsi. R. B. dėl patirtų smūgių niekaip nereagavo, lyg būtų miręs. Galiausiai D. paėmęs už R. B. apatinių ir džinsų ištempė R. B. iš bagažinės. Jis nukrito rankomis ir keliais remiantis ant žemės, jis tokioje pozoje buvo 1–2 min. Visi juokėsi iš to. Po to D. su E. A. įdėjo R. B. atgal į automobilio „Subaru“ bagažinę ir bagažinę uždarė. R. B. gulėjo ten iki kol atėjo iš degalinės E. N.. Pamatęs bagažinėje gulintį draugą R. B., jis visus aprėkė. Po 10–15 min. E. N. iškvietė taksi R. B.. Kas iškėlė R. B. iš bagažinės nepamena, bet atrodo, kad laukiant taksi automobilio, R. B. buvo atsibudęs ir stovėjo atsirėmęs į automobilį. E. N. įsodino R. B. į taksi automobilį ir jis išvažiavo. Po valandos visi išsiskirstė. Kitą dieną R. B. susitikus skundėsi, kad jam viską skauda, rodė savo šoną, bet jokių žymių nei ant jo nugaros, nei ant kitos kūno vietos nesimatė. Taip pat pažymi, kad jokių sužalojimų tą vakarą ant R. B. nematė. Patikslino, kad kuomet mušė R. B. ji viską filmavo savo telefonu. Vaizdo įrašai išėjo be garso dėl to, kad galimai filmuodama uždengė mikrofoną. Filmavo, tam, kad turėtų įrodymus, bei galėtų juos parodyti R. B.. Minėtus vaizdo įrašus, galimai sekančią dieną, nusiuntė R. B.. Ar dar kam nors siuntė tuos įrašus tiksliai nepamena, galimai E. N.. Niekur minėtų įrašų įkėlusi nebuvo. Nepamena ar po įvykio buvo susitikę su visais, bei aptarinėjo jį, nepamena ar kažkam apie šį įvykį pasakojo. Nori pažymėti, kad nesiūlė kažką padaryti R. B., neskatino dar mušti R. B.. Turi išsisaugojusi originalius vaizdo įrašus. Patikslino, kad tuo metu buvo tamsus paros metas, aplinkui nebuvo pašalinių žmonių. Mušimas užtruko apie 1–3 min., tikslios trukmės nepamena. Nepamena, kad būtų skambinusi D. į telefoną. Kiek mato pagal esamus skambučių įrašus, jis jai skambino 2023 m. balandžio 21 d. ir 2023 m. balandžio 24 d. 15.00 val. rašė sms žinutę su klausimų ar gali paskolinti pinigų. Jam atrašė, kad ne. Jos mamos R. M. užduotas klausimas: „Ar grasino S. M. D.? Ar reikalavo ištrinti turimus vaizdo įrašus?„ S. M. atsakė: „Ne“ (1 t., b. l. 68–69).

2023 m. balandžio 26 d. R. B. pareiškime nurodyta, kad 2023 m. balandžio 24 d., apie 22.00 val., su savo pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus miškelyje, esančiame netoli, (duomenys neskelbtini), jam užmigus pažįstami ji paguldė į automobilio bagažinę ir sumušė trankydami į šonus, ir veidą (1 t., b .l. 3–4).

2023 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos taškas yra (duomenys neskelbtini). Į įvykio vietą patenkama pro (duomenys neskelbtini) pagrindinį kelią, įvykio vietoje yra miškelis, kuriame yra takeliai į parką. Apžiūrėjus įvykio vietą, tyrimui reikšmingų objektų ar daiktų nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 29–32).

2023 m. gegužės 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad asmuo nuotraukoje Nr. 6 yra D. G., kurį vadina D., su juo 2023 m. balandžio 24 d. dieną vartojo alkoholinius gėrimus bei jis vėliau jį sumušė pagal jam matytą vaizdo įrašą. Asmenį atpažįsta iš bendros išvaizdos, plaukų spalvos ir ilgio, veido formos ir bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 48–50).

2023 m. gegužės 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 4 yra D., kurią vadina D., su ja 2023 m. balandžio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus bei ji vėliau jį sumušė pagal jam matytą vaizdo įrašą. Asmenį atpažįsta iš bendros išvaizdos, veido formos ir bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 51–52).

2023 m. gegužės 17 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. nurodė, kad nuotraukoje Nr. 3 yra E., su juo 2023 m. balandžio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus bei jis vėliau jį sumušė pagal jam matytą vaizdo įrašą. Asmenį atpažįsta iš bendros išvaizdos, smulkios veido formos ir bendrų veido bruožų (1 t., b. l. 53–54).

2023 m. gegužės 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra prie 2023 m. balandžio 26 d. R. B. pareiškimo pridėti trys vaizdo įrašai.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „received_180213974951540“, kurio trukmė 0.51 min. Vaizdo įraše, matoma kad nenustatytoje vietoje nenustatyto automobilio bagažinėje guli vyras kuris apsirengęs raudonos spalvos batais, mėlynos spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos striuke. Vaizdo įraše matoma, kaip prie minėto automobilio stovi du vyrai ir viena moteris. Vienas iš vyrų (Nr.1) dėvi tamsiai žalios spalvos striukę, po ja dėvi žalios spalvos marškinėlius, juodas kelnes ir juodus batus. Vyriškis juodų plaukų su barzda. Antras vyras (Nr. 2) dėvi, tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportines kelnes ir šviesos spalvos batus, vyriškis turi vešlius šviesios spalvos plaukus. Vaizdo įraše matoma mergina dėvi džinsinį švarkelį, džinsines kelnes ir šviesos spalvos batus, ant pečių mergina dėvi striuke. Vaizdo įraše matoma kaip vyriškis Nr. 2 dešine ranka smūgiuoja bagažinėje gulinčiam vyrui į kairį šoną ir nugarą penkis kartus, taip pat minėta vyras atlieka 2 spyrius minėtam vyrui dešine koja. Vyriškis Nr. 1 smūgiuoja du smūgius kaire ranka vyriškiui į kairį šoną ir vieną smūgį dešine ranką į nugaros sritį. Vaizdo įraše taip pat matoma mergina, kuri dešine ranka suduoda du smūgius bagažinėje gulinčiam vaikinui į nugaros sritį.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „received_928849505091705“, kurio trukmė 0.16 min. Vaizdo įraše matomi visi minėti asmenys. Vaizdo įraše matomas vaikinas Nr. 2, kuris smūgiuoja dešine ranka asmeniui, kuris guli bagažinėje, į nugaros sritį. Vaizdo įraše matoma kaip minėta mergina dešine ranka smūgiuoja vieną smūgį bagažinėje gulinčiam vyriškiui į nugaros sritį.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „received_1258535438088594“, kurio trukmė 0.22 min. Vaizdo įraše matomi ankščiau minėti asmenys. Vaizdo įraše matoma kaip vyriškis Nr. 1 ir mergina suėmę už asmens, gulinčio bagažinėje, trumpikių jį tempia iš bagažinės, asmuo iš bagažinės iškrenta ir veidu trenkiasi į žemę, asmuo į nieką nereaguoja ir guli ant žemės. Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 33–36).

2023 m. birželio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra R. B. atsiųsti vaizdo įrašai.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „received_937178587557789“, kurio trukmė 0.28 min. Vaizdo įraše, matoma kad nenustatytoje vietoje nenustatyto mėlynos spalvos automobilio bagažinėje guli vyras, kuris apsirengęs raudonos spalvos batais, mėlynos spalvos kelnėmis, mėlynos spalvos striuke. Matoma, kad bagažinėje gulintis vyras yra dalinai apnuogintas, t. y. jo mėlynos spalvos striukė nedengia pusės pilvo, mėlynos spalvos kelnės dalinai nuleistos, išsikišę juodos spalvos apatiniai yra suplėšyti. Jo dešinė renka sulenkta per alkūnę išsikiša iš bagažinės vidaus. Vaizdo įraše matoma kaip prie minėto automobilio stovi du vyrai ir viena moteris. Vienas iš vyrų (Nr. 1) dėvi tamsiai žalios spalvos striukę, po ja dėvi žalios spalvos marškinėlius, juodas kelnes ir juodus batus, vyriškis juodų plaukų su barzda. Antras vyras (Nr. 2) dėvi, dėvi tamsios spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportines kelnes ir šviesos spalvos batus, vyriškis turi vešlius šviesios spalvos plaukus. Vaizdo įraše matoma mergina dėvi džinsinį švarkelį, džinsines kelnes ir šviesos spalvos batus, ant pečių mergina dėvi striuke. Vaizdo įraše matoma kaip vyriškis Nr. 1 abejomis rankomis paimdamas atidengtą bagažinės dangtį jį nuleidžia, bei kartu su mergina, kuri padeda savo dešinę ranką ant bagažinės dangčio, pastumia jį į apačią, kad šis užsidarytų. Bagažinės dangčiui neužsidarius, vyras Nr. 2 prieina prie automobilio ir pakelią dangtį į viršų. Vyras Nr. 1 kaire koja pastumia bagažinėje gulintį vyrą į užpakalinę kūno dalį, tuo pačiu metu vyras Nr. 2 kaire ranka įdeda gulinčio vyro dešinę ranką giliau į bagažinės vidų bei uždaro automobilio bagažinę.

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20230426_160730(0)(0)“, kurio trukmė 0.04 min. Vaizdo įraše matomas automobilio salono viduje, rankoje laikomas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas. Mobiliojo ryšio telefonu yra vykdomas pokalbis. Telefono ekrane yra matomas adresatas „D.“, pokalbis vaizdo įraše fiksuojamas nuo 0.13 s. Vaizdo įraše girdimas pokalbis rusų kalba tarp vyro (toliau – V) ir moters (toliau – M). V: „E... vapsce nepocemu“ (vertimas lietuvių kalba: „E... aplamai ne dėl ko“). M: „A naxuja togda?“ (vertimas lietuvių kalba: „O kam tada?“).

Apžiūrimas vaizdo įrašas, pavadinimu „VID_20230426_160730(0)(1)(0)“, kurio trukmė 0.03 min. Vaizdo įraše matomas automobilio salono viduje rankoje laikomas juodos spalvos mobiliojo ryšio telefonas. Mobiliojo ryšio telefonu yra vykdomas pokalbis. Telefono ekrane yra matomas adresatas „D.“, pokalbis vaizdo įraše fiksuojamas nuo 0.24 s. Vaizdo įraše girdimas pokalbis rusų kalba tarp vyro (toliau – V) ir moters (toliau – M). V: „Neznaju, buchoj naverno potomusto bil“ (vertimas lietuvių kalba: „Nežinau, girtas tikriausiai todėl kad buvau“). M: „Sto bilo?“ (vertimas lietuvių kalba: „Kas buvo?“ (1 t., b. l. 37–40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies viršutiniame voke, krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, krūtinės ląstos kairiame šone, nugaroje, dešiniame petyje, žastuose, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinio klubakaulio projekcijoje, odos nubrozdinimas kaktoje, dešinėje alkūnėje, pilve. Sužalojimai tiek visumoje tiek atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių (1 t., b. l. 24–26).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. A., D. G., D. N. bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinė nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), įtvirtinta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, jog būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-344-942/2016, 2K-157-976/2022). Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas, todėl bendrininkavimo atveju teismas šį būtiną bendrininkavimo požymį konstatuoja įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes. Be to, kasacinės instancijos teismo praktikoje suformuota nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020, 2K-199-719/2022 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. susitarimas gali būti išankstinis ar staiga kilęs), iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą, ar E. A., D. G. ir D. N. veikė kaip bendrininkai, svarbu yra tai, kad teisiamojo posėdžio metu visi kaltinamieji nurodė, kad suprato, jog veikė bendrai. Visų pirma pažymėtina, kad R. B. į automobilio bagažinę įmetė E. A. ir D. G. kartu, tuomet visi kaltinamieji paeiliui sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam, vėliau E. A. ir D. N. kartu suėmė už gulinčio automobilio bagažinėje R. B. apatinių ir jėga ištempė jį iš bagažinės. E. A. kartu su D. G. įstūmė R. B. atgal į automobilio bagažinę. Taigi iš kaltinamųjų veiksmų sekos matyti, kad jie suvokė veikę bendrai ir šis nusikalstamas sumanymas kilo staiga, tačiau kaip jau buvo minėta, konstatuoti bendrininkavimui, nebūtina, kad susitarimas būtų išankstinis, jis gali atsirasti staiga bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Be to, liudytoja S. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamieji kartu mušė nukentėjusįjį, vienas kitam pritarė ir nei vienas iš jų neišreiškė nesutikimo kokiems nors atliekamiems veiksmams, kiti kartu buvę asmenys iš to juokėsi. Svarbią reikšmę taip pat turi objektyvūs įrodymai – įvykio vaizdo įrašai, kurie apžiūrėti kitų objektų apžiūros protokolais. Jie taip pat patvirtina faktą, kad kaltinamieji veikdami kartu, kiekvienas iš jų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Taigi nagrinėjamu atveju E. A., D. G. ir D. N. susitarimas sumušti R. B. kilo staiga, kai jis, apsvaigęs nuo alkoholio, užmigo, o kaltinamieji konkliudentiniais veiksmai susitarė ir pritarė vienas kito veiksmas muši miegantį nukentėjusįjį, t. y. jie veikė kaip bendravykdytojai.

Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės neturi reikšmės, kas iš kaltinamųjų kokius konkrečius veiksmus atliko, kadangi jų visų tyčia buvo padaryti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. A., D. G., D. N. bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Dėl bausmės E. A.

Teismas, skirdamas E. A. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. A. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. nukentėjusiajam R. B. buvo suduoti smūgiai į skirtingas kūno vietas (galvą, koją, ranką, nugarą ir kitas kūno dalis) ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. A. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje E. A. skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Byloje taip pat nustatyta, kad, dėl E. A. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos yra priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė sumažinta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo metu tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi E. A. naują nusikalstamą veiką padarė iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos yra teisinis pagrindas paskirtas bausmes bendrinti BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios (šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės) – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamasis įsakymu paskirtos bausmės) – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, ir E. A. skiriama subendrinta galutinė bausmė – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Pridedamos bausmės dalis nustatoma atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Dėl bausmės D. G.

Teismas, skirdamas D. G. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. G. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamojo nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. nukentėjusiajam R. B. buvo suduoti smūgiai į skirtingas kūno vietas (galvą, koją, ranką, nugarą ir kitas kūno dalis) ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. G. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl bausmės D. N.

Teismas, skirdamas D. N. bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – D. N. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas taip pat įvertina kaltinamosios nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. nukentėjusiajam R. B. buvo suduoti smūgiai į skirtingas kūno vietas (galvą, koją, ranką, nugarą ir kitas kūno dalis) ir jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Pažymima, kad D. N. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kad turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai).

Iš bylos duomenų matyti, kad D. N. anksčiau neteista (2 t., b. l. 21), per paskutinius trejus metus daug kartų traukta administracinėn atsakomybėn už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, t. y. važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą, būdama nepilnametė, viešoje vietoje buvo neblaivi ir su savimi turėjo elektroninę cigaretę, paskirtos baudos yra sumokėtos (2 t., b. l. 22–27). „Sodros“ duomenimis kaltinamoji nedirba, šiuo metu yra draudžiama valstybės lėšomis, kadangi augina vaiką iki trejų metų (2 t., b. l. 28), registruota Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 29). Byloje nėra duomenų apie D. N. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą per paskutinių penkerių metų laikotarpį nesikreipė (2 t., b. l. 20).

Teismas, skirdamas bausmę D. N., kuri veikos padarymo metu buvo nepilnametė pagal BK 91 straipsnio 2 dalį įvertina ne tik BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, bet ir tai, kad nepilnametės gyvenimo sąlygos buvo sunkios, dalį laiko praleido globos namuose, nepilnametė veikos padarymo metu buvo socialiai nebrandi, nors anksčiau buvo bausta administracine tvarka, tačiau, tai poveikio jos elgesiui nedarė, po nusikalstamos veikos nepilnametė pilnai pripažino kaltę, tačiau nurodė, kad nesigaili, todėl teismo vertinimu tinkamiausia bausmės rūšis yra laisvės apribojimas.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. N. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje skiriama 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, D. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

E. A. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 30 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 134–135). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. G. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 92–95). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

D. N. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 17–18). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantis kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, prisegtas prie pirmo tomo bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašė priteisti 1 000 Eur neturtinę žalą, tačiau teisiamojo posėdžio metu prašomą priteisti sumą sumažino iki 800 Eur.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Teismas konstatuoja, kad civiliniu ieškiniu neprašoma turtinės žalos atlyginimo, byloje taip pat nėra duomenų apie padarytą turtinę žalą, todėl sprendžiamas klausimas tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Neturtinės žalos pagrįstumą nukentėjusysis grindžia tuo, kad neturtinę žalą patyrė, nes skausmus jautė apie 1 savaitę, taip pat buvo mėlynė po akimi ir mieste viešose vietose jautėsi nejaukiai, kadangi nusikaltimas buvo nufilmuotas, tai peržiūrint vaizdo medžiagą jautė neigiamus jausmus, vaizdo įrašą matė ir jo brolis, kuris dėl to labai jaudinosi. Pažymėtina, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo asmenys, su kuriais kartu linksminosi ir pasitikėjo, todėl tokia veika natūraliai sukelia nukentėjusiajam nesaugumo jausmą. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, jog dėl nusikalstamos veikos padarymo tiek nukentėjusysis, tiek jo artimieji (brolis) patyrė neigiamų išgyvenimų, nepatogumus, stresą, kas neabejotinai laikytina neturtine žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nukentėjusysis jautė skausmą apie savaitę laiko, o mėlynė po akimi buvo dar ilgesnį laiką, viešose vietose dėl to nukentėjusiajam buvo nejauku. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad uždirba apie 1 400 Eur per mėnesį, kaltinamasis E. A. – 1 000 Eur, D. N. nurodė, kad yra pilnametė, registruota Užimtumo tarnyboje, ją išlaiko sugyventinis. Teismo vertinimu, kaltinamųjų finansinė būklė yra pakankamai gera, o D. N. bylos duomenimis yra sveika jauna moteris, kuri taip pat šiandieninėmis rinkos sąlygomis gali gana paprastai rasti darbą. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis - 800 Eur yra pagrįstas, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkinama visiškai ir jam solidariai iš visų kaltinamųjų priteisiamas 800 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamiesiems BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos iš nuteistųjų nepriteisiamos.

Byloje kaltinamieji laikinai sulaikyti nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. A. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 6 mėnesių laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridėjus dalį švelnesnės – 3 mėnesius laisvės apribojimo – bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir E. A. paskirti subendrintą galutinę bausmę – 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

D. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. N. paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros įpareigojant būti namuose nuo 24:00 iki 6:00 valandos, jei tai nesusiję su darbu:

1) įpareigojant per 3 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netęsiant – pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

3) uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti nukentėjusiajam R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) neturtinę žalą.

Nepriteisti iš kaltinamųjų Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

E. A. taikomą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. G. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. N. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, byloje esantį kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, prisegtą prie pirmo tomo bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (85) 212 3551);

3. laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4. jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykle.