- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2-135/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00792-2009-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Vytas Milius, Marytė Mitkuvienė
- Pareiškėjas
- E. S.
- Ieškovas
- Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“
- Atsakovas
- R. S.
- Kategorijos
- 124.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Rasos Gudžiūnienės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 pagal ieškovo Privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 8 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui Privačių miškų savininkų kooperatyvui „Savas miškas“ (toliau – kooperatyvas „Savas miškas“) iš atsakovo Kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriaus R. S. 163 338,44 Lt nuostolių, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu 2009 m. liepos 8 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.
2012 m. gegužės 7 d. pareiškėja pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą, įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Pareiškėja nurodė, kad minėtu sprendimu pareiškėjai buvo sukurtos teisinės pareigos, nors ji, kaip buvusi atsakovo sutuoktinė nebuvo įtraukta į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, ir tai yra pagrindas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. sprendimu buvo nutraukta jos ir R. S. santuoka bei patvirtinta šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria visas sutuoktinių buvęs nekilnojamas turtas atiteko pareiškėjai, kaip R. S. išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ekvivalentas. Raseinių rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 5 d. nutartimi, patenkinęs ieškovo kooperatyvo „Savas miškas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo civilinės bylos Nr. 2-308-551-2009 dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, to paties teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimu panaikino Raseinių rajono apylinkės 2009 m. kovo 2 d. spendimo dalis dėl pareiškėjos ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo; įpareigojo E. S. R. S. pateikti CK 3.53 straipsnio ir CPK 539 straipsnio reikalavimus atitinkantį prašymą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Panaikinus santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, paaiškėjo, jog nagrinėjant bylą pagal ieškovo kooperatyvo „Savas miškas“ ieškinį atsakovui R. S. dėl nuostolių atlyginimo buvo nuspręsta ir dėl pareiškėjos teisių bei pareigų. Tik atnaujinus santuokos nutraukimo bylos dalį dėl turto padalijimo pareiškėjai tapo žinoma, kad buvo priimtas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas dėl nuostolių atlyginimo iš jos buvusio sutuoktinio, todėl tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo turėtų būti skaičiuojamas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010. Panaikinus Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 2 d. spendimo dalį dėl pareiškėjos ir R. S. santuokoje įgyto turto padalijimo, faktiškai buvo nuginčytas R. S. vaikų išlaikymo teikimas natūra, t. y. nekilnojamojo turto dalimi, todėl neįtraukus pareiškėjos į civilinę bylą, kurioje kreditorius prašė priteisti nuostolius iš jos sutuoktinio, ji negalėjo apginti savo ir vaikų teisių. Taip galimai buvo pažeistas vaiko teisių prioritetinio gynimo principas bei pareiškėjos teisė būti išklausytai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 7 d. nutartimi E. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 ieškovui kooperatyvui „Savas miškas“ iš atsakovo R. S., kaip kooperatyvo „Savas miškas“ direktoriaus buvo priteista 163 338,44 Lt nuostolių, kurie kildinami iš darbo teisinių santykių, suma. Iš pareiškėjos nebuvo priteista jokių sumų, o tai patvirtina aplinkybę, kad teismas nenusprendė dėl jos teisių ar pareigų. Be to, pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad jai tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo tapo žinoma apie priimtą Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą, nes informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nagrinėjant klausimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje 2010 m. kovo 5 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas N. Š.. Tuo tarpu prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje byloje pateiktas tik 2012 m. gegužės 7 d.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja E. S. atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai taikė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas ir neteisingai sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 nesukūrė pareiškėjai teisių ir pareigų. Nors minėtu sprendimu iš pareiškėjos nebuvo tiesiogiai priteisti nuostoliai, būtent Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas lėmė, jog buvo panaikinta pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria buvo susitarta dėl bendro turto dalybų. Būtent dėl šios priežasties pareiškėjos įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu buvo būtinas, nes tai galėjo turėti įtakos ir pareiškėjos turtui bei jo pasidalijimui, taip pat buvo nuginčytas R. S. vaikų išlaikymo teikimas natūra (nekilnojamojo turto dalimi). Neįtraukus į bylą pareiškėjos trečiuoju asmeniu, ji negalėjo apginti ne tik savo, bet ir savo vaikų teisių ir teisėtų interesų. Taip galimai buvo pažeistas vaiko teisių prioritetinio gynimo principas.
2. Teismas patvirtino, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinis sprendimas sukūrė pareiškėjai teises ir pareigas, nes Raseinių rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos buvusio sutuoktinio prievolės pobūdžio, gali nuspręsti, jog ši prievolė yra ne R. S. asmeninio pobūdžio, ir tokiu atveju, teismo sprendimas neabejotinai turės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms. Tokiu atveju buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai.
3. Priimant Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinį sprendimą buvo pažeista pareiškėjos Konstitucijos saugoma teisė į nuosavybę, kuri yra laikoma viena iš pagrindinių ir labiausiai saugomų asmens teisių.
4. Tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo pareiškėjai tapo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą, kuris sukūrė pareiškėjai teises ir pareigas, nes vien kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl atitinkamos teismo nutartimi patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikinimo nesuponuoja, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Nors skundžiamoje nutartyje nurodoma, jog sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo bylos dalyje 2010 m. kovo 5 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjos atstovas advokatas N. Š., tačiau pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomas šios bylos procesas. Todėl laiko, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui pateikti dėl proceso atnaujinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kooperatyvas „Savas miškas“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 nenusprendė dėl pareiškėjos materialiųjų teisių ir pareigų.
2. Įstatymas suteikia trečiajam asmeniui iniciatyvos teisę pačiam įsitraukti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje. Tačiau pareiškėja šia teise nepasinaudojo, nors žinojo apie procesą Kauno apygardos teismo minėtoje civilinėje byloje. Jai apie tai buvo žinoma iš jai adresuoto kreditoriaus prašymo atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylos dalyje. Šiame procesiniame dokumente buvo išdėstytos visos aplinkybės, susijusios su kreditoriaus reiškiamu reikalavimu pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui. Pati pareiškėja asmeniškai dar iki teismui priimant nutartį sustabdyti atnaujintą santuokos nutraukimo bylą dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė savo paaiškinimus ir atskiruosius skundus dėl teismo procesinių sprendimų. Vėliau apeliantę atstovavo advokatas N. Š., ir tai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai buvo žinodama apie Kauno apygardos teisme vykstantį procesą. Taigi, apeliantė, manydama, kad civilinės bylos dėl nuostolių iš jos buvusio sutuoktinio priteisimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, turėdama kvalifikuotą teisinę pagalbą, nerealizavo savo teisės įsitraukti į Kauno apygardos teisme vykstantį procesą. Todėl, pareiškimo pateikimas dėl proceso atnaujinimo tuo pagrindu, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, padavimas tik šiuo metu, laikytinas kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis, galimai siekiant vilkinti kreditoriaus interesų patenkinimą.
Šalies argumentai
2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad neįtraukus jos į Kauno apygardos teismo nagrinėtą bylą buvo pažeisti jos nepilnamečių vaikų interesai, nes teismas nagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių kreditoriui priteisimo, o ne bylą dėl nepilnamečių vaikų teisių ir pareigų gynimo. Nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai galėjo būti ir gali būti ginami atnaujintoje santuokos nutraukimo bylos dalyje. Be to, nepilnamečių išlaikymui skirtas turtas negalėjo būti priteistas pareiškėjai, nes tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, vaikų interesai šiuo atveju buvo pažeisti ne Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010, o santuokos nutraukimo byloje, patvirtinus pareiškėjos ir jos sutuoktinio sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
3. Nekeliant klausimo dėl priteistų nuostolių dydžio Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 pagrįstumo, kiti pareiškėjos keliami klausimai dėl buvusio sutuoktinio prievolės pobūdžio (asmeninės ar buvusių sutuoktinių) ir galimo turto padalijimo būdo ir formos gali būti sprendžiami tik atnaujintoje santuokos nutraukimo byloje, todėl ir dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal atskirojo skundo, kuriuo kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijoje keliami CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto, reglamentuojančio proceso atnaujinimą ir termino šiam pareiškimui pateikti aiškinimo ir taikymo klausimai. Šie klausimai sprendžiami vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrinama ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Dėl proceso atnaujinimo instituto paskirties ir tikslų
Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių, savarankiška civilinio proceso stadija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nurodoma, kad proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos pagal šio instituto tikslus ir uždavinius bei nepažeidžiant principų, kuriais grindžiamas proceso atnaujinimo institutas. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išskirtinumas. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo procesinė priemonė, šio instituto tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų naudodamasis teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Procesas turi būti atnaujinamas tada, kai poreikis apginti pažeistą privatų asmens ar viešąjį interesą nusveria poreikį išsaugoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų teisinių santykių stabilumą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, kt.; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.).
Byloje nustatyta, kad pareiškėja prašė atnaujinti procesą Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialių teisių ir pareigų. Taigi, pareiškėjos nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo galios bylojene dalyvavusiam asmeniui
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui šiuo pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Vertinant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, pirmiausia pažymėtina tai, kad pareiškėjai neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ar teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. naudotis instancine teismų sistema, kad proceso atnaujinimas yra vienintelė tokia galimybė. Tačiau svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX).
Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria materialiųjų teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu konstatavęs, jog Kauno apygardos teismas išsprendęs civilinę bylą Nr. 2-727-555/2010, kurios procesą prašoma atnaujinti, sprendimu dėl pareiškėjos teisių ar pareigų nepasisakė, bei pažymėjo, kad ji turi priemones ir galimybes ginti savo teises ar teisėtus interesus atnaujintoje santuokos nutraukimo bylos dalyje, teikdama atsikirtimus į kreditoriaus reikalavimus dėl skolos prigimties ir dydžio. Teisėjų kolegija, įvertinusi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/201 turinį ir vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, tokią teismų išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.
Byloje nustatyta, Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 21 d. galutiniu sprendimu ieškovui kooperatyvui „Savas miškas“ iš minėto kooperatyvo valdybos pirmininko ir direktoriaus R. S., t. y., pareiškėjos buvusio sutuoktinio priteisė 163 338,44 Lt nuostolių, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovo reikalavimas buvo kildinamas iš R. S., kaip kooperatyvo direktoriaus ir kooperatyvo valdybos nario veiksmų, paėmus iš kooperatyvo ir negrąžinus 163 338,44 Lt, nepagrindus jų panaudojimo buhalteriniais dokumentais. Taigi, kooperatyvo administracijos vadovo civilinė atsakomybė buvo grindžiama jo specialiųjų ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Tuo tarpu pareiškėja savo teisę būti išklausytai šioje byloje supranta, kaip gynybą nuo buvusio sutuoktinio kreditorių. Minėta, kad prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybės, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikia jokių argumentų ir įrodymų, kokią įtaka pareiškėjos dalyvavimas šiame procese būtų turėjęs šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui, sprendžiant klausimą dėl buvusio sutuoktinio civilinės atsakomybės, kuri buvo grindžiama jo specialiųjų ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 18 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, kasacinio teismo praktika bei įvertinusi Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010 turinį, konstatuoja, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje, kurios procesą apeliantė prašo atnaujinti, neturi dėl apeliantės res judicata ir prejudicinės galių, nes jame apie pareiškėjos E. S. pareigas, atsakomybę ir pan. nieko nėra nurodoma. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti proceso minėtoje byloje apeliantės nurodomu pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės argumentai dėl pareiškėjos pažeistų nuosavybės teisių ir prioritetinio vaikų išlaikymo principo nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-727-555/2010.
Dėl prašymo pateikimo termino
Pareiškėjai galimybę teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus.
Apeliantė nurodo, kad tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo pareiškėjai tapo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą, kuris sukūrė pareiškėjai teises ir pareigas, nes vien kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl atitinkamos teismo nutartimi patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių panaikinimo nesuponuoja, kad kreditoriaus reikalavimas yra pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais.
Bylos duomenys liudija, kad kooperatyvas „Savas miškas“ 2005 m. gegužės 25 d. susirinkimo metu E. S. ir R. S. nutarė pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo, o 2007 m. kovo 2 d. pareiškimu kreipėsi į Jurbarko rajono apylinkės prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl R. S. nusikalstamos veikos pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį privačių miškų savininkų kooperatyvo „Savas miškas“ 165 549,98 Lt vertės turtą, pripažinti privačių miškų savininkų kooperatyvą „Savas miškas“ nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Jurbarko rajono apylinkės prokuratūra 2009 m. vasario 11 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad R. S. skola kooperatyvui yra 163 338,44 Lt ir skolos priteisimo iš R. S. klausimas turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka paduodant teismui ieškinį. Taigi, pareiškėjai apie kreditoriaus reikalavimus ir minėto ikiteisminio tyrimo nutarimo turinį buvo žinoma jau 2009 m. vasario 11 d., todėl pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo pareiškėjai tapo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą, kuris sukūrė pareiškėjai teises ir pareigas. Iš bylos medžiagos matyti, kad kooperatyvas tiek pareiškėjai, tiek jos buvusiam sutuoktiniui reikalavimus reiškė jau gerokai anksčiau, nei buvo nutraukta pareiškėjos ir R. S. santuoka, tačiau pripažinus, jog nuostoliai kooperatyvui yra padaryti kooperatyvo vadovo veiksmais, šie nuostoliai buvo priteisti tik iš R. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja neabejotinai žinojo apie kooperatyvo inicijuotą civilinę bylą ir jos nagrinėjimą, todėl kritiškai vertina apeliantės argumentus, kad tik nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 12 d. sprendimo priėmimo pareiškėjai tapo žinoma apie Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 21 d. priimtą sprendimą. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad procesas negalėtų būti atnaujintas ir dėl praleisto 3 mėnesių termino tokiam prašymui pareikšti.
Vadovaujantis išdėstytu, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.