- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- e2A-912-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14758-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko dėl skolos už elektros energiją priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 188,11 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė tiekė elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas Nr. 84 priklausė 2009 m. rugsėjo 20 d. mirusiai A. R.. Po A. R. mirties turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Nurodo, jog prašoma priteisti įsiskolinimo suma 188,11 Eur susidarė laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Atsakovė objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., tame tarpe ir pareiga tinkamai atsiskaityti už objektui tiekiamą elektros energiją.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinyje pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka pagal susitarimą su ieškove sumokėti ieškovei skolą, atskaičiavus sumas, kurias VĮ Turto bankas jau padengė. Pažymėjo, kad VĮ Turto bankas jau yra sumokėjusi ieškovei 100,60 Eur už elektros energijos tiekimą butui (duomenys neskelbtini), todėl yra skolinga tik 87,51 Eur. Atkreipė dėmesį, kad valstybė, paveldėjusi A. R. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Be to, kreditoriaus nuostolių kompensavimas galimas tuo atveju, jei yra skolininko kaltė dėl prievolės nevykdymo laiku, tad nesant valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra atmestinas. Taip pat atsakovė prieštaravo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teigdama, jog dėl susidariusios skolos nėra kalta valstybė, kuri gavusi informaciją apie galimai valstybei paveldėjimo teise pereisiantį mirusiosios turtą nevengė pareigos priimti palikimo. Prašė ieškovės ieškinį dalyje dėl 87,51 Eur skolos už elektros energiją priteisimo tenkinti, o dalyje dėl 100,60 Eur skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu priteisė iš atsakovės 87,51 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (87,51 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,98 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė tiekė elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas Nr. 84 priklausė 2009 m. rugsėjo 20 d. mirusiai A. R.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, po A. R. mirties turtą paveldėjo Lietuvos Respublika. Už namo bendrosioms reikmėms tiektą ir per laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. priskaičiuotą elektros energiją nebuvo atsiskaitoma, todėl susidarė 188,11 Eur įsiskolinimas.
5. Atsakovę atstovaujanti VĮ Turto bankas su pareikštu reikalavimu dėl 188,11 Eur skolos priteisimo sutinka iš dalies, nurodydama, kad dalį skolos, t. y. 100,60 Eur jau yra sumokėjusi. Iš VĮ Turto banko teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų AB „Energijos skirstymo operatorius“ detalizavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. už ginčo butui priskaičiuotą elektros energiją VĮ Turto bankas sumokėjo 100,60 Eur, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje mažintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 87,51 Eur suma.
Atsiliepimas
6. Atsakovė nesutinka dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodydama, jog valstybė, paveldėjusi A. R. turtą, neperėmė prievolės mokėti 5 procentus metinių (procesinių) palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, atsakovės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo nėra. Atsakovė, atstovaujama VĮ Turto banko, turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau pareiga tinkamai atsiskaityti už paveldėtam butui tiekiamą bendroms reikmėms elektros energiją jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 1 dalis). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad apie susidariusį įsiskolinimą atsakovė informuota dar 2017 m. lapkričio 10 d. Kadangi įsiskolinimas sumokėtas nebuvo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.
7. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Nagrinėjamu atveju šios dvi sąlygos yra įvykdytos, todėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 87,51 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. gegužės 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
8. Atsakovės teigimu, ieškovės reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra atmestinas, nes valstybės kaltės dėl susidariusio įsiskolinimo nėra. Kaip jau minėta, iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad susirašinėjimas dėl susidariusio įsiskolinimo tarp ieškovės ir VĮ Turto banko vyko nuo 2017 m. lapkričio 10 d. Kadangi įsiskolinimas sumokėtas nebuvo, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą, dėl ko patyrė papildomų išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovės. Taigi, atsakovė yra atsakinga dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šioje byloje ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 46,52 proc.), iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 6,98 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo esmė
9. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimus. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, skubotai ir nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė sumokėjo 100,60 Eur, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje buvo sumažintinas šia suma ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 87,51 Eur suma. Ginčo dėl skolos pagrindų byloje nebuvo.
10. Atsakovė objektą pagal paveldėjimo teisės liudijimą perėmė 2015 m. gruodžio 29 d., tačiau palikimo priėmimo teisiniai padariniai, vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, jai kilo nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 20 d. Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis), o prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – valstybei – atsirado pareiga atsakyti už įsiskolinimus už suvartotą elektros energiją po palikėjo mirties, kadangi ji įstatymo pagrindu laikoma šio turto savininke (įpėdine).
Šalies argumentai
11. Ieškovė byloje pateikė eilę rašytinių įrodymų bei nurodė teisinį reglamentavimą, pagrindžiantį jos poziciją, kad atsakovė privalo apmokėti skolą už suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Tuo tarpu atsakovė pateikė įrodymus, jog atsiskaitė už elektros energiją laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. ir šiais deklaratyviais teiginiais suklaidino teismą siekdama išvengti savo pareigos atsiskaityti su ieškove.
Atsiliepimas
24. Atsakovė prie atsiliepimo pateikė detalizavimo pažymą, kurioje nurodyta, jog 2016 m. gegužės 13 d. pavedimu Nr. 1193, sumokėjo už elektros energiją pagal PVM sąskaitą-faktūrą REM306681, sąskaita išrašyta 2016 m. balandžio 29 d. už balandžio mėnesį suvartotą elektros energiją, 2016 m. birželio 10 d. pavedimu Nr. 1504 sumokėta už elektros energiją pagal PVM sąskaitą-faktūrą REM489945, sąskaita išrašyta 2016 m. gegužės 31 d. už gegužės mėnesį suvartotą elektros energiją ir t. t. Detalizavimo pažymoje nėra nurodyta, jog apmokėta skola nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Atsakovė už elektros energiją pradėjo mokėti ne nuo palikimo atsiradimo dienos, t.y. nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., o nuo 2016 m. balandžio 1 d.
Šalies argumentai
25. Apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-20632-465/2018 dalyje, kuria teismas ieškinį atmetė, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
26. VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Nurodo, kad remiantis CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Atsižvelgiant į tai, VĮ Turto bankas pagrįstai manė, kad yra padengiama seniausia (nuo 2009 m. rugsėjo 20 d.) skola.
27. Šiuo atveju apeliantas nepateikė rašytinių paaiškinimų, prieštaravimų ar atsikirtimų po to, kai VĮ Turto bankas atsiliepime išdėstė poziciją, jog dalis skolos yra padengta. Atsižvelgiant į CK 6.55 straipsnio 2 dalį bei tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantas nepateikė prieštaravimų dėl VĮ Turto banko pozicijos, kad dalis skolos yra padengta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-20632-465/2018 pagrįstai priteista tik dalis skolos – 87,51 Eur bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos.
28. VĮ Turto bankas yra apmokėjęs visas apelianto sąskaitas šioje byloje, kurios buvo pateiktos. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantas teikė sąskaitas VĮ Turto bankui laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 30 d, iki 2016 m. balandžio 1 d., todėl mano, kad šiuo atveju yra pagrindas nepripažinti, jog VĮ Turto bankas pažeidė prievolę, nes akivaizdu, kad kita prievolės šalis nesudarė tinkamų sąlygų prievolei vykdyti, nevykdė pareigos bendradarbiauti ar nepakankamai bendradarbiavo. Prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20632-465/2018 palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
VI. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėja, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
29. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė sumokėjo 100,60 Eur, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje buvo sumažintinas šia suma ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 87,51 Eur suma. Teigia, jog detalizavimo pažymoje nėra nurodyta, jog apmokėta skola nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. Atsakovė už elektros energiją pradėjo mokėti ne nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo 20 d., o nuo 2016 m. balandžio 1 d.
13. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nurodė, jog iš VĮ Turto banko teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) patirtų išlaidų AB „Energijos skirstymo operatorius“ detalizavimo pažymos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. gegužės 14 d. už ginčo butui priskaičiuotą elektros energiją VĮ Turto bankas sumokėjo 100,60 Eur, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje mažintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 87,51 Eur sumą.
30. Kaip matyti iš į bylą ieškovės pateiktos priskaitymų už suvartotą elektros energiją ataskaitos nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. balandžio 24 d., nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. balandžio 16 d. yra apskaičiuotas mokėtinas užmokestis už elektros energiją bendrosioms reikmėms, kurio dydis – 188,11 Eur. VĮ Turto bankas į bylą pateikė detalizavimo pažymą dėl (duomenys neskelbtini), patirtų išlaidų, kurioje nurodyta, kad minėtam butui pateiktos sąskaitos-faktūros laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. yra apmokėtos. Taigi, darytina išvada, jog byloje nėra duomenų, jog nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. balandžio 16 d. apskaičiuota suma už eletros energiją yra apmokėta.
31. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju negali būti taikoma VĮ Turto banko nurodoma CK 6.55 straipsnio 2 dalis, kadangi šiuo atveju aišku už kokiu laikotarpiu pateiktas sąskaitas-faktūras VĮ Turto bankas apmokėjo, detalizavimo pažymoje dėl (duomenys neskelbtini), patirtų išlaidų nurodyta, kad pateiktos sąskaitos-faktūros laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. yra apmokėtos.
14. Pagal CK 4.76 straipsnį, 4.82 straipsnio 3 dalį namo patalpų bendrasavininkai kiekvienas proporcingai savo daliai atsako pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu) bei privalo apmokėti išlaidas mokesčiams. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, šią pareigą priskyrė namo bendraturčiams – buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 6 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).
15. Nagrinėjamos bylos atveju valstybei atsirado pareiga atsakyti už įsiskolinimus už suvartotą elektros energiją po palikėjos mirties, kadangi ji įstatymo pagrindu laikoma šio turto savininke (įpėdine). Byloje nesant duomenų, jog nuo 2009 m. rugsėjo 29 d. iki 2016 m. balandžio 16 d. apskaičiuotas mokėtinas užmokestis už elektros energiją bendrosioms reikmėms yra apmokėtas, o apmokėtas tik vėliau apskaičiuotas užmokestis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino tik dalį ieškovės reikalavimų. Aplinkybės, jog VĮ Turto bankas negavo ankstesnių sąskaitų, nesudaro pagrindi teigti, jog ieškovės reikalavimai nepagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad ieškovė prieš kreipdamasi į teismą atsakovę informavo apie susidariusią skolą. Konstatuotina, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos sprendimą, ieškinį patenkinant visiškai (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
16. Ieškovės ieškinio reikalavimus patenkinus visiškai, perskaičiuotinos ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur pirmosios instancijos teisme ir 15 Eur apeliacinės instancijos teisme, iš viso 30 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. e2-20632-465/2018, ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius”, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 188,11 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir vienuolika euro centų) užmokestį už elektros energiją, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (188,11 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. gegužės 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius”, juridinio asmens kodas 304151376, iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, juridinio asmens kodas 112021042, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.