Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai) 2016 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. kovo 25 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. AP-45 „Dėl Z. K. skatinimo vardine dovana“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti Administraciją priimti naują įsakymą dėl Administracijos valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 18 d. išvadų Nr. (5.12)IN-48 įgyvendinimo.Pareiškėja nurodė, kad dirba Administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiąja specialiste. Pareiškėja paaiškino, kad minėto skyriaus vadovė 2016 m. sausio 6 d. kasmetinio valstybės tarnautojų vertinimo metu pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino labai gerai ir pasiūlė suteikti pareiškėjai antrąją kvalifikacinę klasę. Pareiškėjai ginčijamu Įsakymu buvo skirta vardinė dovana (200 Eur dovanų čekis). Pareiškėjos nuomone, skatinimo priemonė buvo parinkta neteisingai.Pareiškėja mano, kad ji buvo nepagrįstai išskirta iš kitų tarnautojų, kurių veikla taip pat buvo įvertinta labai gerai, tačiau jiems buvo suteiktos aukštesnės kvalifikacinės klasės, o pareiškėjai ne. Pareiškėja pastebėjo, kad Įsakymas visiškai nemotyvuotas, t. y. jame nenurodyta, kodėl nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos tiesioginės vadovės siūlymą.Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.Administracija nurodė, kad Komisija siūlė taikyti pareiškėjai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą skatinimo priemonę (skirti vardinę dovaną). Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas įgyvendinant Komisijos siūlymą. Administracija nurodė, kad tik tuo atveju, jei būtų nuspręsta Komisijos siūlymo neįgyvendinti, toks sprendimas turėtų būti motyvuotas. Įsakymo preambulėje nagrinėjamu atveju buvo aiškiai nurodyta, kad priimant šį Įsakymą įgyvendinamas Komisijos siūlymas (2016 m. vasario 18 d. išvada).Administracija pastebėjo, kad pareiškėja buvo pateikusi skundą dėl Komisijos elgesio posėdžio metu, tačiau pareiškėjos skundas Administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 25 d. raštu buvo atmestas. Administracijos turimais duomenimis, pareiškėja dėl minėto vertinimo kreipėsi ir į Valstybės tarnybos departamentą, kuris esminių procedūrinių pažeidimų pareiškėjos veiklos vertinime taip pat nenustatė.Administracijos nuomone, pareiškėjos skundo argumentai dėl pažeisto lygiateisiškumo principo buvo nemotyvuoti, t. y. pareiškėja, pasak Administracijos, nepateikė jokių faktinių aplinkybių, kuriomis būtų grindžiamas minėto principo pažeidimas. Pareiškėja negali būti lyginama su kitais 2015 m. vertintais valstybės tarnautojais, nes jie visi užima skirtingas pareigybes, kas lemia skirtingus pasiektų rezultatų rodiklius ir kvalifikaciją.Administracija pažymėjo, kad pareiškėjos tiesioginės vadovės išvada yra Komisijos nagrinėjimo dalykas ir tas faktas, kad pareiškėjos veikla buvo vertinama Komisijoje, įrodo, kad į pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadą buvo atsižvelgta. Pareiga patikrinti tiesioginio vadovo vertinimo išvados pagrįstumą ir įvertinti tarnautojo tarnybinę veiklą priklauso Komisijai, o tiesioginio vadovo siūlymas Komisijai nėra privalomas.Administracija taip pat pažymėjo, kad VTĮ 22 straipsnio 14 dalyje nurodytos skatinimo priemonės yra alternatyvios ir jų parinkimo diskrecija priklauso Komisijai, o valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo tik priima sprendimą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo ar neįgyvendinimo.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, Administracijos Įsakymą panaikino ir įpareigojo Administracijos direktorių priimti naują įsakymą dėl Komisijos 2016 m. vasario 18 d. išvadų/siūlymo Nr. (5.12)IN-68 įgyvendinimo. Teismas sprendimu taip pat priteisė pareiškėjai iš Administracijos 350 Eur teismo išlaidų.Teismas nurodė, kad Komisija, pasibaigus pareiškėjos tarnybinės veiklos nagrinėjimui, neaptarė būsimojo tarnybinės veiklos įvertinimo. Teismas konstatavo, kad iš Komisijos posėdžio garso įrašo visiškai neaišku, kodėl nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadą, nenurodyti tokio sprendimo motyvai ir argumentai. Netgi pareiškėjai paprašius paaiškinti, kodėl jai siūloma skirti vardinę dovaną, Komisijos pirmininkas nurodė, kad jie neprivalo motyvuoti tokio Komisijos sprendimo. Teismas nurodė, kad neaišku, kodėl pasibaigus pareiškėjos tarnybinės veiklos nagrinėjimui buvo išjungtas garso įrašas, o kitų valstybės tarnautojų vertinimo metu to padaryta nebuvo. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad ji buvo nepagrįstai išskirta tarnybinės veiklos vertinimo procese. Teismas pastebėjo, kad didžiajai daliai kitų valstybės tarnautojų, įvertintų labai gerai, buvo skirtos su darbo užmokesčio padidėjimu ar skyrimu į aukštesnes pareigas susijusios skatinimo priemonės, o tik vienai pareiškėjai skirta vardinė dovana. Teismas sprendė, kad pareiškėja buvo diskriminuojama.Teismas konstatavo, kad Įsakymas neatitinka nediskriminavimo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir kitų principų, yra nustatyti procedūriniai pažeidimai, todėl yra teisinis pagrindas tokį Įsakymą pripažinti neteisėtu ir įpareigoti Administraciją priimti naują įsakymą dėl Komisijos išvadų/siūlymo įgyvendinimo.

III.

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 75–82). Administracija nurodo, kad pareiškėjo tiesioginės vadovės išvada buvo pagrindas pareiškėjos veiklą vertinti Komisijoje ir tas faktas, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo vertinama Komisijoje, įrodo, kad į pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadą buvo atsižvelgta. Administracija pakartoja atsiliepimo į pareiškėjos skundą argumentus, kad pareiga patikrinti tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą tenka Komisijai. Posėdžio metu Komisija uždavė pareiškėjai klausimus, susijusius su jos tarnybine veikla, o pareiškėja pripažino, kad ne su visais darbais pavyksta susitvarkyti ir ne visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas sugeba įgyvendinti. Atsižvelgdama į tai, Administracija mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad iš Komisijos posėdžio visiškai neaišku, kodėl nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos tiesioginės vadovės vertinimo išvadą, nenurodyti tokio sprendimo motyvai ir argumentai. Administracija pažymėjo, kad Komisija išvadai pritarė, t. y. pareiškėjos veiklą įvertino labai gerai.Administracija pastebi, kad Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 960 (toliau – Taisyklės), nėra įtvirtintos nuostatos, kad garso įrašas privalo būti daromas Komisijos nariams aptariant būsimąjį valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą (garso įrašas privalo būti daromas tik pirmoje valstybinės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūros dalyje – valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjime).Administracija taip pat nurodo, kad pareiškėja neprašė Komisijos paaiškinti, kodėl jai buvo skirta vardinė dovana, o nesuteikta kvalifikacinė klasė. Administracija nurodo, kad Komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, kaip pareiškėja klausia, kodėl vieniems tarnautojams suteikiama klasė, o kitiems dovanos. Atsakydamas Komisijos pirmininkas nurodė, kad neprivalo motyvuoti, kodėl vieniems yra skiriamos klasės, o kitiems vardinės dovanos ir pažymėjo, kad tai yra asmeninis pareiškėjos įvertinimas ir šiuo atveju įvertinimo priemonė yra skatinimas vardine dovana.Administracija pažymi, kad įvertinus valstybės tarnautojo veiklą labai gerai, neatsiranda pareiga tokiam valstybės tarnautojui suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę – pasirinkimo laisvė yra paliekama Komisijai. Komisijos posėdžio metu vykęs pokalbis su pareiškėja ir išsakyti pastebėjimai (ypač tai, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė nurodė, kad pareiškėja ne visada įžvelgia galimas problemas ir numato tolesnius veiksmus) buvo pagrindas siūlyti pareiškėjai skatinimo priemonę – vardinę dovaną.Administracija mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartimi administracinėje byloje Nr. AS525-483/2011, nes šios ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.Administracija nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėja buvo diskriminuojama. Pasak Administracijos, vien teismo nurodytas faktas, kad didžiajai daliai kitų valstybės tarnautojų, įvertintų labai gerai, buvo skirtos su darbo užmokesčio padidėjimu susijusios skatinimo priemonės, negali būti pagrindu pripažįstant pareiškėjos diskriminavimo faktą. Teismas nevertino, kad vienintelei pareiškėjai jos tiesioginis vadovas veiklos vertinimo išvados vertinimo anketoje sumažino pareiškėjos kvalifikacijos kriterijaus įvertinimą. Administracijos nuomone, teismas apskritai negalėjo pareiškėjos veiklos vertinimo lyginti su kitų, pagal vykdomas funkcijas visiškai nepanašių į pareiškėjos vykdomas funkcijas, valstybės tarnautojų įvertinimu.Administracija pažymi, kad teismas konstatavo procedūrinius pažeidimus, tačiau neįvardijo, kokius konkrečiai procedūrinius pažeidimus Administracija padarė, vertindama pareiškėjos tarnybinę veiklą.Administracija nurodo, kad jai yra neaiškus teismo įpareigojimas priimti naują įsakymą dėl Komisijos siūlymo įgyvendinimo, nes Administracijos direktorius nagrinėjamu atveju gali priimti sprendimą įgyvendinti Komisijos siūlymą (skatinti pareiškėją vardine dovana) arba Komisijos siūlymo neįgyvendinti, bet tokiu atveju pareiškėjos padėtis pablogėtų.Be to, pasak Administracijos, teismas turėjo vertinti kviestų liudytojų paaiškinimus ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime. Teismo išvadų dėl byloje ištirtų įrodymų nebuvimas (liudytojų parodymų nevertinimas) sąlygoja iš esmės neteisingą ir neteisėtą teismo sprendimą, nes byloje teismas nenustatė visų reikšmingų faktinių duomenų ir dėl to netinkamai, neteisingai konstatavo pareiškėjos diskriminavimo fakto buvimą.Pareiškėja atsiliepime su Administracijos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 86–94). Pareiškėja tai pat prašo teismo priteisti patirtas išlaidas (350 Eur) (II t., b. l. 95–97).Pareiškėja pažymi, kad Komisija jos veiklą įvertino taip pat, kaip ir pareiškėjos tiesioginė vadovė, todėl Komisija turėjo papildomai motyvuoti, kodėl siūlo kitokią pareiškėjos skatinimo priemonę, nei siūlo pareiškėjos tiesioginė vadovė. Vien tas faktas, kad pareiškėjos veikla buvo vertinama Komisijoje, pasak pareiškėjos, neįrodo, kad į pareiškėjos tiesioginės vadovės išvadą buvo atsižvelgta. Pareiškėja pastebi, kad tarnautojo vertinimas Komisijoje yra ne Komisijos teisė, o pareiga, kai tiesioginis vadovas tarnautojo veiklą įvertina labai gerai. Pareiškėja pastebi, kad Administracija nenurodė kokių nors išskirtinių ir įtikinamų aplinkybių, kodėl pareiškėjai buvo taikoma kita skatinimo priemonė, nei visiems kitiems tarnautojams, nors visų jų įvertinimas buvo vienodas (labai gerai). Be to, pareiškėja pastebi, kad diskriminacijos bylose įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, o šiuo atveju Administracija neįrodė ir nepagrindė, kad lygių galimybių principas pažeistas nebuvo.Pareiškėja nurodo, kad jai nesuprantami apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjos kompetencijos stokos, nors pripažįstama, kad Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino labai gerai. Be to, pareiškėjos nuomone, tarnautojo veiklos nagrinėjimo eiga taip pat turėjo būti fiksuojama garso įrašu.Pareiškėja pažymi, kad Komisijos siūlymas yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo turi diskrecijos teisę priimti ir kitokį sprendimą, todėl teismas teisėtai ir pagrįstai įpareigojo Administraciją priimti naują įsakymą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Bylos ginčas yra dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo rezultatų.Vertinimo tvarka ir kvalifikacinių klasių suteikimo sąlygos valstybės tarnautojams yra nustatytos Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 960.Vertinimo komisija, įvertinusi įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui gali, remdamasi VTĮ 22 straipsnio 14 dalies 5 punktu, siūlyti taikyti šio įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatytas skatinimo priemones.Komisijos 2016 m. vasario 18 d. išvadoje Nr.(5-12)114-68 nurodyta, kad pareiškėjos tarnybinė veikla buvo įvertinta labai gerai ir buvo pasiūlyta taikyti VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą skatinimo priemonę.VTĮ 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu (akto redakcija, galiojusi nuo 2016­ m. spalio 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatyta valstybės tarnautojo skatinimo priemonė – vardinė dovana.Atsakovas 2016 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. AP-45 „Dėl Z. K. skatinimo vardine dovana“ grindė Taisyklių 54 punktu, kuriuo nustatyta, kad į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo vertinimo komisijos posėdžio priima sprendimą dėl šios komisijos siūlymo įgyvendinimo. Tokiu būdu atsakovas šioje byloje ginčijamu Įsakymu įgyvendino Komisijos siūlymą ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.Dėl pareiškėjos nurodomų procedūrinių pažeidimų pažymėtina, kad panašiose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas procedūrinius pažeidimus, yra pasisakęs, kad tik esminiai procedūriniai pažeidimai gali būti ginčijamo akto panaikinimo pagrindu (žr., pvz., 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2011 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1267/11, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009, 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12).Tokia vertinimo nuostata kyla iš skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje, vienas iš kurių yra akto panaikinimas, jei priimant aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio ginčo atveju, tokio akto panaikinimo pagrindo nėra, nes nėra įrodymų patvirtinančių, kad Komisija ir atsakovas pažeidė objektyvumo principą.Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.).Dėl vertinimo komisijos posėdžio fiksavimo pažymėtina, jog šio ginčo atveju vertinamam valstybės tarnautojui buvo sudaryta galimybė savo argumentus išdėstyti vertinimo komisijos posėdyje. Pareiškėjos pokalbis Komisijoje buvo fiksuojamas garso įraše (Taisyklių 51¹ p.), vertinimo rezultatų aptarimo garso įrašas galėjo būti ir nedaromas, nes nėra privalomas. Reikšminga šioje situacijoje, kad pareiškėja Komisijoje turėjo galimybę pasisakyti ir buvo išklausyta.Taisyklių 51 punktas numato, jog vertinimo komisijos posėdis protokoluojamas. Į bylą pateiktame Komisijos protokole nėra nurodyta posėdžio eiga (I t., b. l. 138–143). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tai pripažįstama pažeidimu, kadangi pagal Taisykles vykdoma valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra adekvačiai turėtų būti atspindėta vertinimo komisijos posėdžio protokole. Šis reglamentavimas bei minėto proceso eigos nustatymas patvirtina, kad protokolo rašymas nėra vien formalus reikalavimas, protokole turi būti užfiksuota vertinimo komisijos posėdžio eiga. Tačiau vien tik posėdžio eigos detalus nefiksavimas vertinimo komisijos posėdžio protokole, kai laikytasi kitų formos reikalavimų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti vertinimo komisijos išvadą (2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3431/2011).Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (LVAT 2012 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-265/2012, 2010 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-146/2010, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-702/2010, 2010 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-488/2010).Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Komisijos išvadai turėjo įtakos pareiškėjos kvalifikaciniai trūkumai, kurie buvo nurodyti ir pareiškėjos tiesioginės vadovės įvertinime (I t., b. l. 71), kad pareiškėja „ne visada įžvelgia galimas problemas ir numato tolesnius veiksmus“(I t., b. l. 42–50). Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas tuo pagrindė savo išvadą skirti skatinimo priemonę, o ne suteikti aukštesnę kvalifikacinę klasę.Kaip minėta, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, sutikdamas su vertinimo komisijos pateiktu siūlymu, neprivalo nurodyti sprendimo dėl tokio siūlymo įgyvendinimo motyvų. Vertinimo komisijos išvada (pasiūlymai) bei jų atitinkama argumentacija tuo pačiu laikytini paties administracinio sprendimo (dėl siūlymų įgyvendinimo) motyvuojamąja dalimi (LVAT 2012 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1742/2012; taip pat žr., 2012 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-265/12).Pareiškėja nurodo, kad jos situaciją atsakovas vertino kitaip, nei kitų, buvusių tokioje pat situacijoje, valstybės tarnautojų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos nurodomi lygiateisiškumo, nediskriminavo ir skaidrumo principai nebuvo pažeisti. Lygybės įstatymui teisės principas įpareigoja administravimo subjektą, įgyvendinant vidaus administravimą, objektyviai vienodus atvejus vertinti tapačiai pagal individualiam atvejui taikytinus teisės aktus. Šio ginčo atveju nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas objektyviai vienodus atvejus vertino skirtingai. Kitų teisės principų pažeidimo teisėjų kolegija netiria, nes nėra nurodyti pažeidimą patvirtinantys argumentai.Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovo 2016 m. vasario 25 d. įsakymas Nr. AP-45 „Dėl Z. K. skatinimo vardine dovana“ yra teisėtas bei pagrįstas. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas pareiškėjos skundas ir panaikintas ginčijamas Įsakymas yra naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Joniškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.