- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-01
- Bylos Nr.
- e2-3694-985/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02241-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. D.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui A. D. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovo A. D. 4909,09 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 75,15 Eur dokumentų vertimo išlaidas ir 110 Eur žyminį mokestį.
Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei byloje nebus pateiktas atsiliepimas arba parengiamasis procesinis dokumentas.
Atsakovui adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2017 m. gegužės 13 d. asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. birželio 4 d. Lenkijoje eismo įvykio metu buvo apgadinta K. K. priklausanti transporto priemonė SKODA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo S. T. S. kaltės. S. T. S. gyvenamoji vieta eismo įvykio dieną buvo ne Lietuvos Respublikoje. Transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju draudimu akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas", draudėjas A. D.. Minėto eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu iš viso išmokėjo 9818,17 Eur dydžio draudimo išmoką (2015-09-07 Sprendimas dėl 766,46 Eur draudimo išmokos, 2015-09-07 sprendimas dėl 6086,59 Eur draudimo išmokos, 2016-11-08 Sprendimas dėl 2965,12 Eur draudimo išmokos). Atsakovas A. D. ir akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi susitarė, kad transporto priemonės VW Sharan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų nenaudos asmuo, kurio darbo vieta ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Draudėjas pažeidė minėtą reikalavimą, kadangi transporto priemonės vairuotojas S. T. S., pateikdamas informaciją apie eismo įvykį, nurodė, jog jo gyvenamoji vieta yra Rusijoje. Be to, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatytą reikalavimą per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar biuro nurodymų. Todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 4909,09 Eur.
Nurodytas aplinkybes įrodo ir patvirtina pateikti teismui elektroninės bylos priedai –gyventojų registro išrašas, išrašas iš PVM sąskaitos faktūros, pažyma, sprendimas dėl draudimo išmokos, pranešimas dėl išmokos išmokėjimo, įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, raštas dėl eismo įvykio, mokėjimo nurodymas ir kt.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti už ją atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnyje numatyta, kad draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją arba apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose numatytas pareigas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 56 punkte numatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją arba nesuteikė draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos išmokos, - jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimo „Dėl standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų patvirtinimo“ 38 punktas skelbia, jeigu draudimo rizika padidėja dėl draudėjo ar apdraustojo veiksmų, draudėjo ar apdraustojo pranešimas turi būti pateiktas ne vėliau, nei ji padidėja, visais kitais atvejais - tuoj pat, kai draudėjas ar apdraustasis apie tokius pasikeitimus sužinojo ar turėjo sužinoti, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo to momento, kurį draudėjas ar apdraustasis sužinojo ar turėjo sužinoti apie padidėjusią draudimo riziką. Minėta sąlyga taip pat numatyta draudimo sutarties 1.5.3 punkte. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje numatyta, kad per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos būtina raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, pateikti draudikui turimus eismo įvykio bei žalos įrodymus, padėti draudikui išsiaiškinti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų. Ši pareiga draudėjui nustatyta ir draudimo sutartyje. 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 60.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę reikalauti iki 20 procentų draudimo išmokos, jeigu apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų pareigų ar jas netinkamai vykdė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 4909,09 Eur draudimo išmokos atlyginimo dėl draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir nepranešimo apie įvykį yra pagrįstas ir tenkintinas.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Todėl ieškovės prašymu iš atsakovės priteistina įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistiną skolą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistinos 185,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 110 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 75,15 Eur išlaidų susijusių su dokumentų vertimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas”, juridinio asmens kodas 110051834, Vilnius, J.Basanavičiaus g. 12, a. s. Nr.LT777300010000543713, „Swedbank“, AB, b. k. 73000, iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 4909,09 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus devynis eurus 9 euro centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki sprendimo visiško įvykdymo ir 185,15 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 15 euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 1-4 dalis, 80 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.