Kauno apygardos teismo nutartis

2008-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-908-259/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-09-24
Bylos Nr.
2A-908-259/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Aušra Baubienė, Algimantas Kukalis
Ieškovas
S. Z.
Atsakovas
UAB Ūkio banko
Advokatai
Darius Jurgutis
Civilinė byla Nr.2A-908-259/2008
Pirmos instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė

Procesinio dokumento kategorija 22.3, 35.3.6, 121.1, 121.15, 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. rugsėjo 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovui S. Z. , ieškovo atstovui advokatui Dariui Jurgučiui, vertėjai Veronikai Rybalčenko, atsakovo UAB Ūkio banko lizingas atstovui Egidijui Krukauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-631-657/2008 pagal ieškovo S. Z. ieškinį atsakovui UAB Ūkio banko lizingas, tretiesiems asmenims antstolės A. A. kontorai, UAB „Saldumynų pasaulis”, Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarei J. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas S. Z. ieškiniu (b.l.2-4) prašė pripažinti negaliojančiu 2004-06-22 vekselį, kuriuo ieškovas besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB Ūkio banko lizingas 4 406,47 Lt, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2004-06-22 UAB „Saldumynų pasaulis“, atstovaujama direktoriaus (ieškovo) S. Z. , veikiančio pagal bendrovės įstatus, sudarė su AB Ūkio banko lizingas, atstovaujamo generalinio direktoriaus K. P. , lizingo sutartį Nr. 406235894, pagal kurią UAB „Saldumynų pasaulis“ įsigijo turto (kompiuterinės įrangos, mikrobangų krosnelę ir kt.) už 4 899,99 Lt (b.l.10, prijungtos civ. b. Nr. 2-129-451/2007, b.l.66-70). Prekės pagal sutartį buvo perduotos UAB „Saldumynų pasaulis“ (prijungtos civ. b. Nr. 2-129-451/2007, b.l.67). Pagal šalių pasirašytą mokėjimo grafiką už prekes UAB „Saldumynų pasaulis“ turėjo sumokėti 5 664,87 Lt iki 2006-06-22 (b.l.10, prijungtos civ. b. Nr. 2-129-451/2007, b.l.67). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas 2004-06-22 pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo atsakovui iki 2006-06-22 besąlygiškai sumokėti 4 606,47 Lt (b.l.7). Šis vekselis nesumokėtai 3 766,61 Lt sumai 2006-06-27 notaro buvo užprotestuotas (b.l.9, prijungtos civ. b. Nr. 2-129-451/2007, b.l.10-12, 35-38) ir pateiktas antstoliui priverstiniam išieškojimui (b.l.15). Ieškovas UAB „Saldumynų pasaulis“ direktoriumi dirbo iki 2004-12-08 (b.l.12, 71), 2004-12-08 priėmimo-perdavimo aktu jis perdavė UAB „Saldumynų pasaulis“ valdybos pirmininkei visus dokumentus ir turtą, kuris buvo patikėtas bendrovės direktoriui (b.l.11), tame tarpe ir bendrovės neapmokėtas skolas (b.l.13-14). Tačiau tarp bendrovės skolų skola Ūkio banko lizingas pagal 2004-06-22 lizingo sutartį Nr. 406235894 ar UAB „Televisata“, iš kurios buvo įgyta kompiuterinė technika ir mikrobangų krosnelė, nurodyta nebuvo. Todėl teismas sprendė, kad šios skolos neįtraukimas į bendrovės neapmokėtų skolų 2004-12-07 suvestinę, perduotino bendrovei konkretaus turto (įskaitant ir pagal lizingo sutartį įgyto) akto nebuvimas, paneigia ieškovo nurodytas aplinkybes, kad prekės, kompiuterinė technika ir mikrobangų krosnelė įgytos UAB „Saldumynų pasaulis“ vardu, bei skola už šias prekes perėjo UAB „Saldumynų pasaulis“.

Vadovaudamasis CK ir LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymu (toliau ĮPVĮ), teismas nurodė, kad įstatymas vekselį priskiria vertybinių popierių, bet ne sandorių kategorijai, todėl sprendžiant jo galiojimo klausimus, normos, nustatančios sandorių negaliojimo pagrindus, negali būti taikomos. Teismas nustatė, kad ieškovo išduotas vekselis turi visus privalomus rekvizitus, jie yra aiškūs, ieškovo pasirašyti, jokių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovo (skolininko) nenaudai (ĮPVĮ 19 str.), teismas nenustatė, todėl sprendė, kad vekselis negali būti pripažintas negaliojančiu. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo (CK 1.90 str.), kadangi sprendė, jog, prieš išrašydamas ir pasirašydamas vekselį, ieškovas turėjo netrukdomą galimybę susipažinti su vekselių išrašymą ir šio veiksmo padarinius reglamentuojančiu įstatymu ir įsitikinti, kokias pareigas jis įgyja, atlikęs tokį veiksmą, ir kokių teisių netenka. Teismas konstatavo, kad, neatlikdamas šių veiksmų, ieškovas nebuvo apdairus ir rūpestingas, o teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas suvokimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas suvokimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad sandoris buvo tariamas (CK 1.86 str.), kadangi tariamu sandoriu šalys neketina sukurti jokių teisinių pasekmių, tariamas sandoris neturi jokių realių padarinių, tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo įvykdytas (prekės gautos, už jas buvo mokama), todėl negali būti laikomas tariamu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas S. Z. nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai netyrė ieškovo prieštaravimų, susijusių ieškovo ir atsakovo asmeniniais santykiais, apsiribodamas tik vekselio abstraktumo teorija. Prieštaravimai, susiję su asmeniniais santykiais, yra tokie, kurie kyla iš skolininką pagal vekselį ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas, arba kitokių jų susitarimų. Tarp ieškovo, kaip fizinio asmens, ir atsakovo nėra jokio teisinio santykio, kuris galėtų būti pagrindas ginčo vekseliui. Teisinis ryšys tarp vekselyje įtvirtintos prievolės ir tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis išduotas, gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas atsirasti prievolei pagal vekselį. Toks ryšys gali būti nustatytas, jeigu apie jį tiesiogiai nurodyta vekselių teisinių santykių dalyvių sudarytoje sutartyje arba kituose dokumentuose, patvirtinančiuose tokius šalių ketinimus. Tačiau byloje esantys dokumentai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad 2004-06-27 lizingo sutartį Nr. 406235894 sudarė UAB „Saldumynų pasaulis" ir atsakovas. Šioje sutartyje nėra jokių sąlygų, pagal kurias ieškovas, kaip fizinis asmuo, būtų įsipareigojęs išduoti vekselį ar kaip nors kitaip užtikrinti atsakovui UAB „Saldumynų pasaulis“ prievolių įvykdymą. Iš paraiškos lizingui (prijungtosios civ. b. Nr. 2-129-451/2007, b.l.72-73) matyti, kad sprendimą dėl vekselio atsakovas priėmė vienašališkai. Iš užrašo - „direktorius pasirašo vekselį" matyti, kad vekselis turėjo būti UAB „Saldumynų pasaulis", o ne ieškovo, kaip fizinio asmens;

2) teismo išvada, kad perduotino konkretaus turto bendrovei akto nebuvimas (b.l.11) paneigia aplinkybę, kad prekės pagal lizingo sutartį įgytos UAB „Saldumynų pasaulis" vardu, visiškai nepagrįsta. Tai, kad prekes pagal lizingo sutartį įgijo UAB „Saldumynų pasaulis", patvirtina pati lizingo sutartis bei tai, kad UAB „Saldumynų pasaulis" mokėjo atsakovui pagal šią lizingo sutartį. Kad UAB „Saldumynų pasaulis" yra lizingo sutarties šalis, neginčijo ir atsakovas. 2004-12-08 priėmimo-perdavimo aktas ir 2004-12-07 neapmokėtų skolų suvestinė patvirtina, kad UAB „Saldumynų pasaulis" valdė pagal lizingo sutartį jos įgytos prekės. Taigi, atsakovas žinojo, kad nėra jokio pagrindo vekseliui išduoti, tačiau, nepaisant to, įgijo vekselį ir pateikė jį apmokėti. Tokie vekselio turėtojo veiksmai reiškia tyčinį veikimą ieškovo nenaudai;

3) teismas nevisapusiškai ištyrė aplinkybes, reikšmingas nustatant, ar ieškovo nurodytos aplinkybės gali būti pagrindas pripažinti, jog ginčo vekselio išrašymas neatitiko tikrosios ieškovo valios dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų, ar nurodytos aplinkybės atitinka suklydimo kriterijus pagal CK 1.90 str. Teismas, nagrinėdamas ieškovo suklydimą dėl vekselio pasirašymo, vertino tik ieškovo apdairumą ir rūpestingumą pasirašant vekselį, motyvuodamas tuo, jog jis turi žinoti įstatymus. Tačiau teismas visiškai nevertino atsakovo veiksmų, t.y. ieškovo suklaidinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nemoka lietuvių kalbos, kad visi jo ir atsakovo pasirašyti dokumentai buvo lietuvių kalba, rengti atsakovo, kad atsakovas teikė juos pasirašyti visus kartu, kad ginčo vekselis buvo pasirašytas vieninteliu egzemplioriumi, skirtu atsakovui. Jokio susitarimo dėl vekselio pasirašymo tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Paraiška lizingui patvirtina, kad sprendimą dėl vekselio atsakovas priėmė vienašališkai. Reikalavimas, kad ieškovas įvykdytų vekselio įsipareigojimą prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.), kadangi atsakovas pagal ginčo vekselį ir pagal lizingo sutartį nesąžiningai galėtų reikalauti dvigubo apmokėjimo už tą patį daiktą;

4) ginčo vekselis neturi privalomojo rekvizito - ieškovo, kaip fizinio asmens, parašo. Vekselyje yra ieškovo, kai UAB „Saldumynų pasaulis" vadovo, parašas su spaudu „direktorius S. Z. ". Lizingo sutartį ir kitus atsakovo pateiktus dokumentus, tame tarpe ir vekselį, ieškovas pasirašė kaip UAB „Saldumynų pasaulis" atstovas, o ne kaip fizinis asmuo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB Ūkio banko lizingas su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) skundo argumentai, kad ieškovas vekselį pasirašė kaip įmonės atstovas, o ne kaip fizinis asmuo, nepagrįsti. Ieškovui pateiktas pasirašyti vekselis yra papildomas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas - t.y. jei UAB „Saldumynų pasaulis" neįvykdytų prisiimtų įsipareigojimų pagal lizingo sutartį, šios sutarties įvykdymas užtikrinamas ieškovo asmeniškai pasirašytu vekseliu. Be to, pateikti ieškovui, kaip įmonės atstovui, pasirašyti vekselį nėra jokio tikslo, nes toks prievolės užtikrinimas nebūtų efektyvus, kadangi prievolę vykdyti UAB „Saldumynų pasaulis" įsipareigojo lizingo sutartyje, o papildomai pasirašant vekselį šios pareigos tik dubliuotųsi be jokio papildomo įvykdymo užtikrinimo;

2) iš lizingo sutartyje Nr. 406235894 išvardintų prekių matyti, kad buvo pirktos buitinio vartojimo prekės (mikrobangų krosnelė ir operacinė kompiuterių sistema Windows XP Home), kurios nėra skirtos verslui. Todėl galima teigti, jog UAB „Saldumynų pasaulis", būdama juridiniu asmeniu, jomis nesinaudojo. Šią aplinkybę patvirtina ir faktai, kad nei patys daiktai, nei įsiskolinimas už juos nebuvo įtraukti į ieškovo pasirašytą 2004-12-08 priėmimo perdavimo aktą, atleidus jį iš UAB „Saldumynų pasaulis" direktoriaus pareigų;

3) ieškovo argumentai, kad vekselį jis pasirašė suklaidintas, nepagrįsti. Nors prieš pasirašant vekselį ieškovas turėjo galimybę susipažinti su vekselio išrašymo ir šio veiksmo padarinius reglamentuojančiu įstatymu, tačiau tik dėl savo neapdairumo ir nerūpestingumo to nepadarė, t.y. elgėsi neapdairiai ir neatidžiai, dėl ko jam tenka ir galimi neigiami tokių veiksmų padariniai;

4) formalių ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu pagrindų nėra. Įstatymo apibrėžti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai (būtini vekselio rekvizitai) buvo pilnai išlaikyti. Be to, negalima pripažinti vekselio negaliojančiu tuo pagrindu, kai yra suklastotas vekselio davėjo parašas, nes šios aplinkybės ieškovas neginčija - ieškovas pripažįsta, pats vekselį pasirašęs. Esant šioms aplinkybėms UAB Ūkio banko lizingas negali buti atsakovu šioje byloje (vekselio išrašymas yra vienašalis sandoris, pats vekselis priskiriamas vertybinių popierių kategorijai, o, pripažįstant vekselį negaliojančiu, negali būti taikomos sandorių negaliojimą reglamentuojančios normos).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija vekselį bendraisiais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, nurodydamas, kad vekselis pripažintinas negaliojančiu, nes jo pasirašymas neatitinka tikrosios ieškovo valios. Ieškovo teigimu, pasirašydamas vekselį jis suklydo, nes nežinojo vekselio pasirašymo teisinių pasekmių, manė, kad vekselį pasirašo kaip bendrovės UAB „Saldumynų pasaulis“ atstovas, jis buvo suklaidintas UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovo, o atsakovas pasinaudojo jo suklydimu. Vekselį ginčija LR CK 1. 86 str. ir LR CK 1. 90 straipsnio 4 dalies pagrindais.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą byloje, teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, nustatė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ir vekselio kaip vertybinio popieriaus teisinę prigimtį ir turtines prievoles kylančias iš vekselio, taip pat vekselio nuginčijimo pagrindus. Dėl to teismas, atmesdamas ieškinį, bylą išsprendė iš esmės teisingai, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, jog vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Teismas pagrįstai nurodė, kad sprendžiant vekselio negaliojimo klausimą, svarbi vekselio teisinė prigimtis, kuri skiriasi nuo sandorio. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, aiškinant vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuojama praktika, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, civilinėje byloje A. L. su AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. su M. M., bylos Nr. 3K-3-8/2007; 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. su BUAB „Mocionas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-474/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. su G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas nepagrįstai netyrė ieškovo prieštaravimų, susijusių ieškovo ir atsakovo asmeniniais santykiais, apsiribojo tik vekselio abstraktumo teorija (skundo 1 p.). Vekselyje įtvirtintas prievolės abstraktumas reiškia, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą prievolę, negu yra įsipareigojimai pagal tam tikrą sandorį, dėl kurio išduodamas vekselis. Dėl to nagrinėjamos bylos atveju nėra svarbios tos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad 2004-06-27 lizingo sutartį Nr. 406235894 sudarė UAB „Saldumynų pasaulis" ir atsakovas, bei kad šioje sutartyje nėra jokių sąlygų, pagal kurias ieškovas, kaip fizinis asmuo, būtų įsipareigojęs išduoti vekselį ar kaip nors kitaip užtikrinti atsakovui UAB „Saldumynų pasaulis“ prievolių įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieškovas negali ginčyti vekselio tuo pagrindu, kad jo ir vekselio gavėjo nesiejo ir negali sieti prievoliniai santykiai. Teisėjų kolegija šiais motyvais atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad prekes pagal lizingo sutartį galimai įgijo ne ieškovas, o UAB „Saldumynų pasaulis", bei tai, kad UAB „Saldumynų pasaulis" mokėjo atsakovui pagal šią lizingo sutartį (skundo 2 p.).

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo vekselio išrašymas neatitiko tikrosios ieškovo valios ir buvo išduotas ieškovo dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų (skundo 3 p.). Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnio nuostatas, įsipareigoję pagal vekselį asmenys, gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Tai reiškia, kad pagal šio straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeninais) skolininko pagal vekselį ir vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovo išduotas vekselis turi visus privalomus įstatymo nustatytus formos ir turinio rekvizitus, jie yra aiškūs, ieškovo pasirašyti, jokių aplinkybių, kurių pagrindų būtų galima spręsti, kad vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs ieškovo (skolininko) nenaudai ieškovas nepateikė, o teismas teismas tokių aplinkybių nenustatė (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovas, ginčydamas vekselį vienu iš bendrųjų sandorio negaliojimo pagrindų, turėjo pareigą įrodyti, kad jis suklydo iš esmės, t. y. suklydo dėl sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (LR CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Ieškovas prieš pasirašydamas vekselį, turėjo galimybę susipažinti su vekselio išrašymo ir šio veiksmo padarinius reglamentuojančiais įstatymais, tačiau dėl neapdairumo ir nerūpestingumo to nepadarė, dėl ko jam tenka ir galimi neigiami tokių veiksmų padariniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nenustačius suklydimo fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko sandorį (vekselį) galioti, neleisdamas ieškovui piktnaudžiauti suklydimo motyvais, nes suklydimas dėl sudaromo sandorio motyvų nėra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo motyvą, jog ginčo vekselis neturi privalomojo rekvizito - ieškovo, kaip fizinio asmens, parašo (skundo 4 p.). Byloje nustatyta, kad vekselį pasirašė ieškovas S. Z. . Ta aplinkybė, jog vekselio išdavimo metu S. Z. dirbo UAB „Saldumynų pasaulis" vadovu, negali būti pagrindu pripažinti, jog jis vekselį išdavė vadovaujamos įmonės vardu ir kad įmonė šiuo atveju gali būti skolininku pagal išduotą vekselį. Vekselio turinys aiškiai įrodo, jog vekselį išdavė fizinis asmuo S. Z. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (LR CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Aušra BaubienėAlgimantas Kukalis