- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-20
- Bylos Nr.
- A-556-912-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB ,,Espersen Lietuva”
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB ,,Espersen Lietuva” apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB ,,Espersen Lietuva” skundą atsakovui Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl reikalavimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB ,,Espersen Lietuva” su skundu (I t., b. l. 5-6) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2005 m. birželio 3 d. reikalavimą Nr. 093-330.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2005 m. birželio 3 d. Nr. 093-330 yra nepagrįstas, jame nurodyti faktai neatitinka tikrovės. Be to, UAB „Espersen Lietuva" yra įpareigota pašalinti 1-3 punktuose nurodytus pažeidimus iki 2005 m. birželio 6 d. Pačiame reikalavime yra nurodyta, kad jis išsiųstas registruotu laišku tik 2005 m. birželio 7 d., t. y. kitą dieną po to, kai baigėsi terminas, nustatytas pažeidimams pašalinti. UAB „Espersen Lietuva" šį reikalavimą gavo tik 2005 m. birželio 9 d. 2005 m. birželio 20 d. faksu buvo gautas atsakovo raštas Nr. 01-898, kuriuo buvo nustatyti nauji terminai pažeidimams pašalinti.
Pareiškėjas teigė nėra padaręs nei vieno atsakovo nurodyto pažeidimo.
UAB „Espersen Lietuva" darbuotojų darbo grafikai yra derinami su darbuotojų atstovais. Patikrinimo metu atsakovo inspektoriui buvo pateikti darbuotojų darbo grafikai, suderinti su darbuotojų atstovais ir jų pasirašyti. Patikrinimą atlikęs darbo inspektorius rėmėsi patikrinime dalyvavusio UAB „Espersen Lietuva" darbininkų sąjungos pirmininko nurodytais motyvais, jog darbuotojų darbo grafikai nederinami su darbuotojų atstovais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad 2005 m. sausio 18 d. tarp UAB „Espersen Lietuva" ir advokato Henriko Mackevičiaus buvo sudarytas susitarimas dėl įmonės teisių ir teisėtų interesų atstovavimo visose įmonėse, įstaigose, organizacijose bei teismuose. Sudarant darbo ginčų komisiją, UAB „Espersen Lietuva" direktorius 2005 m. kovo 17 d. įsakymu darbdavio atstovais paskyrė advokatą H. Mackevičių, šio advokato kontoros teisininką J. P. ir UAB „Espersen Lietuva" administracijos darbuotoją V. J. J. Vadovaujantis Darbo kodekso 288 straipsnio l dalimi darbdavio atstovą savo įsakymu (potvarkiu) skiria darbdavys. Jokių kitų reikalavimų darbdavio atstovams darbo ginčo komisijoje įstatymai nenumato. Pareiškėjo manymu, atsakovas, pripažindamas darbdavio atstovo darbo ginčų komisijoje įgaliojimus netinkamais, viršijo savo kompetenciją. Tai nurodė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727/2003.
Pareiškėjas pažymėjo, jog minėtoje teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priiminėti dėl jų sprendimus pagal Darbo kodekso 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams - darbo ginčų komisijai ir teismui. Dėl darbo užmokesčio poilsio dienomis apskaičiavimo UAB „Espersen Lietuva" yra pateikti 96 darbuotojų prašymai, kurie nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Dėl jau išnagrinėtų prašymų Klaipėdos miesto apylinkės tesime yra iškeltos 9 civilinės bylos. Nesutarimai kilę dėl to, ar priemoka bei premija įeina į darbo užmokestį Darbo kodekso 194 straipsnio prasme. Šie nesutarimai priskirtini darbo ginčams ir turi būti nagrinėjami Darbo kodekse nustatyta tvarka - nesusitarus darbo ginčų komisijos nariams, ginčas sprendžiamas teisme, o ne Valstybinėje darbo inspekcijoje. Atsakovas, konstatuodamas, kad darbo užmokestis mokamas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, viršijo savo kompetenciją, nes priėmė sprendimą, susijusį su darbo ginčų išsprendimu.
Dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarkos pareiškėjas nurodė, jog ši tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587. UAB „Espersen Lietuva" 2003 m. rugsėjo 30 d. darbuotojų ir darbdavio atstovų susirinkimo protokole nurodė priežastis, dėl kurių būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą, buvo svarstyta ir nurodyta, jog suminė darbo laiko apskaita įvesta laikantis minėto nutarimo 3.2 ir 3.4 punktų reikalavimų (t.y. darbuose, kuriuos dirbant gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė bei nepertraukiamai veikiančiose įmonėse ar nepertraukiamai veikiančiuose įmonių cechuose, baruose). Vadovo įsakyme dėl suminės darbo laiko apskaitos įvedimo nėra privaloma nurodyti konkrečias priežastis, dėl kurių būtina įvesti suminę darbo laiko apskaitą. Šias priežastis darbdavys privalo nurodyti tik derindamas suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarką su darbuotojų atstovais prieš išleisdamas įsakymą. Pažymėjo, kad patikrinimo metu profesinės sąjungos atstovas iškėlė klausimą, ar visuomeniniame darbuotojų susirinkime išrinkti atstovai turi teisę atstovauti darbuotojų interesus ir susikūrus profesinei sąjungai (profesinės sąjungos nariai yra tik dalis UAB „Espersen Lietuva" darbuotojų). Pagal Profesinių sąjungų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį ginčus, kilusius tarp profesinių sąjungų ir darbdavio dėl įstatymų ar sutartimis numatytų pareigų ir prievolių nevykdymo, nagrinėja teismas.
Pareiškėjo nuomone, atsakovas, nusprendęs, kad darbų sąrašas, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo tvarka ir darbuotojų darbo grafikai nederinami su darbuotojų atstovais (dėl ko tarp profesinės sąjungos ir darbdavio kilo ginčas), viršijo savo kompetenciją, nes šis klausimas yra priskirtas išimtinai teismo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 21-22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimas UAB „Espersen Lietuva" buvo išsiųstas tik 2005 m. birželio 7 d. ir reikalavime nurodytu terminu negalėjo būti įvykdytas ne dėl įmonės kaltės, jo vykdymo terminai buvo pratęsti. Įmonė apie tai buvo informuota Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2005 m. birželio 20 d. raštu Nr. 01-898. Atsakovo manymu, įmonėje nustatyti pažeidimai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo tiesiogiai pažeisti įmonės darbuotojų interesai, turėjo būti pašalinti nedelsiant. Pažeidimų pašalinimas nereikalavo iš darbdavio atlikimo papildomų sudėtingų darbų ir lėšų (išskyrus apmokėjimo už darbą poilsio dienomis). Apie reikalavimo vykdymą darbdavys buvo įpareigotas pranešti iki 2005 m. liepos 25 d.
Atsakovas pažymėjo, kad Darbo kodekso 147 straipsnis reikalauja, kad darbuotojų darbo grafikai būtų derinami su darbuotojų atstovais. UAB „Espersen Lietuva" veikia UAB „Espersen Lietuva" darbininkų sąjunga, kuri, vadovaujantis Darbo kodekso 19 straipsniu, yra darbuotojų atstovas ir su kuria turi būti derinami darbo grafikai. Darbo taryba UAB „Espersen Lietuva" neišrinkta.
Atsakovas nurodė, kad Darbo kodeksas nedraudžia darbdaviui įgalioti atstovauti jo interesus darbo ginčų komisijoje advokatui, tačiau įgaliojimai tokiu atveju turi būti tinkamai įforminti, tiksliai apibrėžiant įgaliojimų ribas. Advokato H. Mackevičiaus ir UAB „Espersen Lietuva" susitarime nepaminėtas nė vienas darbo sutarties dalykas, tame tarpe, dėl jo atstovavimo darbo ginčų komisijoje. Įsakyti atstovauti įmonės administraciją darbo ginčų komisijoje savo įsakymu įmonės vadovas gali tik jam pavaldiems darbuotojams.
Atsakovas taip pat nurodė, kad įmonės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Espersen Lietuva" darbuotojams už darbą poilsio dienomis mokama ne visa Darbo kodekso 193 straipsnyje numatyta priemoka, o tik jos dalis - darbuotojams apmokama dvigubai tik nekintamoji darbo užmokesčio dalis, priemoka ir premija mokamos viengubai. Darbo kodeksas suteikia darbuotojams teisę ginti savo pažeistas teises darbo ginčų nagrinėjimo tvarka nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos priimtų priemonių dėl nustatytų įmonėje pažeidimų pašalinimo. Tas faktas, kad šiuo metu teisme nagrinėjami darbuotojų ieškiniai dėl darbo užmokesčio priteisimo tik patvirtino, kad įmonėje pažeidžiami darbo įstatymų reikalavimai. Darbdavys pažeidimų piktybiškai nešalino ir įmonės darbuotojai savo pažeistas teises priversti ginti teisme.
Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo" nustato suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėje tvarką. UAB „Espersen Lietuva" pagal įmonės vadovo įsakymą suminė darbo laiko apskaita įvesta šaldymo įrenginių technikams, šaldymo baro meistrams. Įvesti suminę darbo laiko apskaitą šiems darbuotojams, remiantis minėto nutarimo II dalies 3.2 punktu nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimu (I t., b. l. 152-158) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – panaikino Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2005 m. birželio 3 d. reikalavimo Nr. 093-330 3 punktą, o skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2005 m. birželio 3 d. reikalavimo Nr. 093-330 1, 2, 4 punktų panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, vadovaudamasis Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 5, 6 straipsniais, padarė išvadą, jog Valstybinei darbo inspekcijai minėtu įstatymu priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai apima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų rūšių darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad bendrovėje veikia UAB „Espersen Lietuva" darbininkų sąjunga, todėl ji yra bendrovės darbuotojų atstovė. Teismas iš 2005 m. vasario 8 d. UAB „Espersen Lietuva" darbininkų sąjungos prašymo UAB „Espersen Lietuva" vadovui nustatė, jog bendrovės darbuotojų darbo grafikai nėra derinami su darbuotojų atstovu. Pareiškėjas yra pateikęs tik vieną darbo grafiką - bendrovės techninio skyriaus (amoniakinės kompresorinės) darbo grafiką sausio mėnesį - suderintą su darbuotojų atstovu E. D. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kada ir kokiu pagrindu E. D. išrinktas darbuotojų atstovu. E. D. nenurodė, kada su juo suderintas šis grafikas. Todėl atsakovas savo reikalavime pagrįstai konstatavo, jog bendrovės darbuotojų darbo grafikai nederinami su darbuotojų atstovais (Darbo kodekso 19 str., 147 str.).
Teismas konstatavo, kad advokato H. Mackevičiaus ir UAB „Espersen Lietuva" 2005 m. sausio 18 d. susitarime numatyti atstovo įgalinimai teisminėse bylose. Susitarimų objektu nepaminėtas nei vienas darbo sutarties dalykas, nesuteikti įgaliotiniam įgaliojimai atstovauti darbdavį sprendžiant bendrovėje klausimus darbo santykiuose su darbuotojais. Advokatas H. Mackevičius nėra bendrovės darbuotojas, todėl bendrovės vadovas negalėjo jo įsakymu paskirti atstovauti darbdavį darbo ginčų komisijoje. Įmonės vadovas įsakymu atstovauti įmonės administraciją gali pavesti tik jam pavaldiems darbuotojams. Todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, jog advokatas H. Mackevičius darbdavį atstovauja įmonės darbo ginčų komisijoje neturėdamas tam tinkamų įgaliojimų.
Teismas nurodė, kad pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnį matyti, jog šiai institucijai nėra suteikta teisė spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčų ir priiminėti dėl jų sprendimus. Tokia teisė pagal Darbo kodekso 286 straipsnį suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams - darbo ginčų komisijai ir teismui. Šių institucijų kompetencijai pavesta spręsti darbo ginčus, kurie Darbo kodekso 285 straipsnyje apibrėžiami kaip nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo. Darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. nustatytas faktinių aplinkybių, jų teisinis vertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas neįeina į Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8 -727/2003. Todėl atsakovo reikalavimo 3 punktas yra neteisėtas.
Teismas nustatė, kad pagal įmonės vadovo įsakymą suminė darbo laiko apskaita įvesta šaldymo įrengimų technikams, šaldymo baro meistrams. Teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarime Nr. 587 įvesti suminę darbo laiko apskaitą darbuotojams tokiose pareigose nėra numatyta (nurodytos kitos pareigybės). Be to, įmonės vadovo įsakyme nenurodytos tokio būtinumo priežastys. Todėl atsakovo reikalavimo 4 punktu nustatytas pažeidimas yra akivaizdus.
Teismas pripažino, jog atsakovo reikalavime nurodyti pažeidimo pašalinimo terminai buvo netinkami, nes reikalavimas pareiškėjui buvo įteiktas jau pasibaigus trijų reikalavimų punktų pažeidimo pašalinimo terminams. Tačiau konstatavo, kad atsakovas nustatė naujus realius pažeidimų pašalinimo terminus.
Šalies argumentai
UAB ,,Espersen Lietuva” apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1-3) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir išspręsti skundą iš esmės – panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2005 m. birželio 3 d. reikalavimą Nr. 093-330.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendime nurodytais motyvais. Nurodo, kad, kol įmonėje dar nebuvo sukurta darbuotojų profesinė sąjunga bei darbuotojai nesukūrė darbo tarybos, darbdaviui liko viena išeitis - derinti darbo grafikus su darbuotojų atstovu, nes tai geriau nei nederinti darbo grafikų iš viso. Darbdavys neturi poveikio priemonių, galinčių daryti įtaką, kad darbuotojai sukurtų profesinę sąjungą ar darbo tarybą, todėl, nesant tinkamai išrinktų darbuotojų atstovų, darbdavys neturi patirti neigiamų pasekmių ne dėl savo kaltės. Atsakovas nenurodė, už kokį laikotarpį patikrino darbo grafikų derinimą su darbuotojų atstovais, todėl teismas pažeidė objektyvumo principą, neišsiaiškinęs šios aplinkybės - ar reikalavimas derinti darbo grafikus yra skirtas tam laikotarpiui, kai įmonėje nebuvo nei darbo tarybos (jos nėra iki šiol), nei darbuotojų profesinės sąjungos, ar tam laikotarpiui, kai darbdavys jau žinojo, kad įmonės darbuotojų interesus atstovauja darbuotojų profesinė sąjunga.
Apeliantas teigia, kad teismas nenurodė, koks teisės aktas draudžia darbdavį įgalioti ne įmonės darbuotoją atstovauti darbdavio interesus darbo ginčų komisijoje. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės, kurios dalis yra ir darbo teisė, principų teigia, jog "galima viskas, kas nedraudžiama". Šiuo atveju tarp įmonės ir advokato buvo sutarta, kad advokatas atstovauja įmonę ikiteismine tvarka visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Darbo ginčų komisija nėra atskira institucija, tai tik laikinas darbo ginčų sprendimo organas, sukuriamas įmonėje, todėl advokatas turi teisę pagal susitarimą atstovauti įmonės interesus darbo ginčų komisijoje. Apelianto manymu, susitarimas su advokatu atitiko įstatymo reikalavimus savo forma bei turiniu ir teismo teiginys, kad susitarimo objektu nėra paminėtas darbo teisės srities dalykas, yra nepagrįstas, nes tik teismui būtina nurodyti, kokie įgalinimai suteikiami atstovui (Civilinio proceso kodekso 59 str. 2 d. numato, kad tik tam tikri įgalinimai turi būti tiksliai nurodyti įgaliojime arba susitarime su advokatu). Taikant teismo nuostatas dėl draudimo ne įmonės darbuotojams būti įmonės atstovais darbo ginčų komisijoje, būtų užkirstas kelias suteikti tinkamą pagalbą įmonei nagrinėti darbo ginčus komisijoje.
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 nustatytos suminės darbo laikos apskaitos įvedimo tvarkos apeliantas nurodo, jog šis nutarimas surašytas 2003 m. rugsėjo 30 d. ir galiojo tik tris mėnesius - iki 2003 m. gruodžio 31 d. Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai surašė reikalavimą tam nutarimui, kuris reikalavimo surašymo dieną jau buvo negaliojantis, ir jo panaikinti neįmanoma, todėl reikalavimas šioje dalyje naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 34-35) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius 2005 m. birželio 3 d. reikalavimu Nr. 093-330 (toliau – ir Reikalavimas) įpareigojo UAB „Espersen Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) pašalinti keturis pažeidimus, nustatydamas jiems atitinkamus pašalinimo terminus. Reikalavimas Bendrovėje gautas pasibaigus trims pažeidimų pašalinimo terminams (It. b.l. 48-49). Atsižvelgiant į šią aplinkybę Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius juos pratęsė 2005 m. birželio 20 d. raštu Nr. 01-898 (It. b.l. 18). Toks pažeidimų pašalinimo terminų pratęsimas nepažeidžia Bendrovės teisių bei atitinką formuojamą administracinių teismų praktiką, pasisakančią dėl būtinumo nustatyti, ar konstatuotas pažeidimas objektyviai gali būti darbdavio pašalintas jam nustatytu laiku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 781/2003).
Raštas dėl terminų pratęsimo Reikalavime įvardintiems pažeidimams pašalinti Bendrovėje gautas 2005 m. birželio 20 d. Nustatyti pažeidimų pašalinimo terminai buvo realūs. Šie Valstybinės darbo inspekcijos veiksmai neprieštaravo Valstybinės darbo inspekcijos įstatyme įtvirtintai inspektavimo tvarkai ir yra laikytini pagrįstais, vykdant Valstybinei darbo inspekcijai įstatymų leidėjo pavestas funkcijas (Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 2003 m. spalio 14 d. Ketvirtasis skyrius).
II.
Darbo kodekso 147 straipsnis reglamentuoja darbo laiko režimą. Straipsnio pirmojoje dalyje numatyta darbdavio pareiga patvirtinti darbo grafikus. Tokia prievolė neatsiejama nuo darbo (pamainų) grafikų derinimo su įmonės įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka. Apie bendrovėje esančią įkurtą Darbininkų sąjungą, kuri Darbo kodekso 19 straipsnio prasme yra darbuotojų atstovas, įrodo UAB „Espersen Lietuva“ darbininkų sąjungos 2005 m. vasario 8 d. prašymas Nr. 4 Bendrovės vadovui (It. b.l. 34). Administracinėje byloje nėra faktinių duomenų, kurie leistų spręsti, jog nuo 2005 m. vasario 8 d. iki Reikalavimo surašymo momento darbo (pamainų) grafikai Bendrovėje buvo derinami su darbuotojų atstovu – UAB „Espersen Lietuva“ darbininkų sąjunga (It. b.l. 14, 69-70).
III.
Reikalavime nurodyto antrojo pažeidimo esmė yra ta, kad įmonės darbo ginčų komisijoje darbdavį atstovauja advokatas H. Mackevičius, neturėdamas tam tinkamų įgaliojimų.
Darbo ginčų komisijos sudaromos iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų. Darbdavio atstovą savo įsakymu skiria darbdavys (Darbo kodekso 288 straipsnio 1 dalis).
Darbo kodekso 24 straipsnio, pateikiančio darbdavių atstovų sąvoką, 2 dalyje pasisakyta, jog įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas, kaip darbdavio atstovas tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams, turi teisę pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Šių teisės normų analizė suponuoja išvadą, kad darbdavys turi teisę tiek pats tiesiogiai dalyvauti darbo ginčų komisijos darbe, tiek tai pavesti savo įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojui arba suteikti tokius įgaliojimus su įmone, įstaiga, organizacija nesusijusiems fiziniams arba juridiniams asmenims.
2005 m. sausio 18 d. tarp advokato H. Mackevičiaus ir UAB „Espersen Lietuva“ buvo sudarytas susitarimas dėl Bendrovės teisių ir teisėtų interesų atstovavimo ikiteismine tvarka visose valstybės valdžios institucijose, valstybinėse ir privačiose ar mišriose įmonėse įstaigose ir organizacijose. Loginis cituotos nuostatos aiškinimas būtų toks: advokatui suteikiama teisė atstovauti kliento (Bendrovės) išorinius interesus, o teisė atstovauti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo, kaip darbdavio atstovo interesus, Bendrovės vidinėse struktūrose nesuteikiama. Siekiant pastarojo tikslo būtina tai atskirai aptarti įgaliojime ar kitokios formos teisės akte (Darbo kodekso 24 straipsnio 2 dalis).
IV.
Paskutinis Bendrovei inkriminuojamas darbo teisės pažeidimas susijęs su suminės darbo laiko apskaitos įvedimu šaldymo įrenginių technikams, šaldymo baro meistrams (It. b.l. 12-13, 17).
Suminės darbo laiko apskaitos įvedimo sąlygas, tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo darbo ir poilsio laiko ypatumų chroninės veiklos srityse, darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis šio nutarimu 9.1 punktu ir įvesta suminė darbo laiko apskaita šaldymo įrenginių technikams bei šaldymo baro meistrams. Priimtas sprendimas neteisėtas, kadangi šaldymo įrenginių techninė priežiūra nepatenka į sąrašą darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė. Nutarime Nr. 587 minimi laivų šaldymų įrengimų mechanikai ir mašinistai, tuo tarpu Bendrovės veikla žuvies perdirbimas, sietinas su darbu ne vandens transporto priemonėse. Laivų šaldymų įrengimų mechanikai ir šaldymo įrengimų technikai ne tapačios sąvokos.
Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo surinktų faktinių duomenų visumą, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Espersen Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.