Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei D. R., jos atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, institucijos išvadai teikti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. E., institucijos, teikiančios išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 06 13 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui A. E., institucija, teikianti išvadą byloje, Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (b.l. 2-3). Ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus G. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, nustatyti G. R. gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 300,00Lt nuo 2014 06 01 01 iki sūnui sueis pilnametystė, priteisti išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2013 07 01 iki 2014 06 1 iš viso 2 200,00Lt.

Byloje buvo duomenų, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl institucija išvadai teikti buvo įtrauktas dalyvauti byloje Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (b.l. 12). Atsakovui apie bylos iškėlimą pranešta, atsiliepimo ir prašymų negauta.

Paskyrus bylos nagrinėjimą parengiamajame teismo posėdyje, atsakovo gyvenamoji ir darbo vieta teismui tapo nežinoma (b.l. 28). Byloje buvo paskelbta atsakovo paieška (b.l. 35). Paieškos metu A. E. gyvenamoji vieta nebuvo nustatyta (b.l. 39, 50,51, 55, 59). Apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešai (b.l. 61-63).

Atsakovo elgesys rodo, kad jis, žinodamas apie iškeltą bylą, elgėsi nesąžiningai, nevyko į posėdžius, galiausiai pakeitė gyvenamąją vietą, ir taip siekė vilkinti procesą. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, nepilnamečio vaiko interesus byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos CPK 246str. 2d., 376str., 388str. 2d.).

Teismo posėdyje ieškovė palaikė visus savo ieškinio reikalavimus, patikslino, kad prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 87,00 Eur per mėneį ir 638,00 Eur skolos, taip pat paaiškino, kad su atsakovu kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 1998 metų iki 2013 vasaros, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G., daugiau vaikų su atsakovu neturėjo, A. E. buvo praradęs pasą, todėl negalėjo susitvarkyti tėvystės dokumentų, tačiau sūnų jis pripažino, rūpinosi juo, santykiai su vaiku buvo geri, sūnų jis vadindavo G., šis jį vadino tėčiu, A. E. dirbdavo padienius darbus pas žmones, išgerdavo, kartais išeidavo iš namų keliom savaitėm, mėnesiui, tačiau nuo 2013 birželio ieškovė jo daugiau nematė, su juo nebendravo nei ji, nei sūnus, A. E. nebendraudavo su savo šeimos nariais, ieškovė tik vieną buvo nuvykusi pas jo tėvą į (duomenys neskelbtini), vieną kartą pas juos buvo atvažiavusi A. E. sesuo, bet tai buvo seniai. Ieškovė pateikė teismui fotonuotraukų iš savo šeimos švenčių, kur ji nufotografuota kartu su A. E..

Liudytojas R. L. parodė, kad ieškovė D. R. yra jo sesuo, jie gyvena (duomenys neskelbtini) viename name, nuo 1998 iki 2013 su D. R. kartu gyveno ir jos sugyventinis A. E., jie turi bendrą vaiką sūnų G., A. pripažino sūnų, laikė jį savo sūnumi, rūpinosi.

Liudytoja L. parodė, kad su D. R. ir A. E. susipažino daugiau kaip prieš dešimt metų, gyvena viename name, D. R. ir A. E. gyveno kaip šeima, jie turi sūnų G., A. E. santykiai su sūnumi buvo geri, kaip tėvo ir sūnaus, jis niekada neabejojo, kad tai ne jo vaikas, pripažino jį.

Liudytoja N. Š. parodė, kad pažinojo A. E., jis kartais padėdavo jai prie ūkio, jis gyveno su D. R. kaip šeima, jie turi sūnų G., kurį A. E. pripažino, rūpinosi ir bendravo su juo kaip su sūnumi, jokių abejonių, kad tai A. E. vaikas niekam nebuvo.

Apklausiamas liudytoju G. R. paaiškino, kad jos tėvas yra A. E., kurio jis nematė jau dveji metai, tačiau nuo vaikystės iki 2013 vasaros jie visi gyveno kartu, tėtis jį vadino G., dabar jis gyvena su mama, jis supranta, dėl ko yra pradėta byla, jo tėvas yra A. E., bet jis nenori, kad jam būtų pakeista pavardė.

Liudytojai pateiktose nuotraukose atpažino A. E., G. R. jį nurodė kaip savo tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad G. R. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina nurodyta D. R., tėvas A. (b.l. 5), ieškovei D. R. paskirta socialinė išmoka (b.l. 7), jai pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10), D. R. šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįtraukta, sūnumi ji rūpinasi tinkamai pagal savo materialines galimybes (b.l. 15-16), G. R. raštu nurodė, kad žino, kad jo tėtis yra A. E., su juo augo iki keturiolikos metų, sutinka, kad būtų nustatyta tėvystė, o pavardė liktų R., bendravimo tvarkos nustatyti nepageidauja (b.l. 17), VSDF duomenis D. R. ir A. E. niekur nedirba (b.l. 18-19), A. E. nekilnojamojo turto neturi (b.l. 20), D. R. nuomoja du žemės sklypus iš valstybės (duomenys neskelbtini) (b.l. 21-24, 25-26).

Dėl tėvystės nustatymo.

Atsižvelgiant į ieškovės ir jos sūnaus paaiškinimuose, liudytojų R. L., L., N. Š. parodymuose nurodytas aplinkybes apie šalių bendrą gyvenimą iki vaiko gimimo ir dar keturiolika metų po to, bendrą vaiko auginimą, rūpinimąsi vaiku, tarpusavio santykių pobūdį, bylos rašytinę medžiagą, fotonuotraukas, darytina išvada, kas A. E. savo aktyviais veiksmais, kartu gyvendamas, bendraudamas su vaiku, yra pripažinęs sūnų G. R., kuris jį pažįsta kaip tėvą, todėl pripažintina, kad ieškovės sūnaus G. R. tėvas yra atsakovas A. E. (Lietuvos Respublikos CK 3.148str.). Tai, kad atsakovas, po to, kai jam asmeniškai pasirašytinai buvo pranešta apie bylos iškėlimą, pakeitė gyvenamąją vietą, nieko nepranešė nei teismui, nei dalyvaujantiems byloje asmenis, nesidomėjo bylos eiga, nevyko į teismo posėdžius, laikytina, kad jis vengė tėvystės nustatymo procedūros mokslinių tyrimų pagrindu, ir kitų įrodymų kontekste pripažintina, kad toks atsakovo elgesys tik patvirtina, kad jis yra ieškovės sūnaus tėvas.

Įregistruojant G. R. gimimą, jo pavardė buvo nurodyta pagal motinos pavardę. Ginčo dėl vaiko pavardės nėra, šalys nekelia reikalavimo dėl pavardės pakeitimo, pats G. R. nori, kad jam būtų palikta ta pati pavardė. Atsižvelgiant į tai, nustačius tėvystę G. R. paliktina ta pati pavardė (Lietuvos Respublikos CK 3.167str. 1d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Nepilnamečio G. R. gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina D. R. (Lietuvos Respublikos CK 3.168str., 3.174str.). Jis faktiškai nuo gimimo gyvena su motina, ir nori su ja gyventi, bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų, kad jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kenktų vaiko interesams, nėra, VTAS skyrius dėl to neprieštarauja.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš tėvų gyvena nepilnamečiai vaikai, jų išlaikymu turi rūpintis abu tėvai, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, kai tėvai nesusitaria dėl vaiko išlaikymo, jo dydis ir forma nustatoma teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.192str., 3.194str., 3.196str.).

Atsižvelgiant į G. R. amžių, poreikius, pagal jo ir jo tėvų gyvenimo lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, nurodytos vaiko išlaikymo dydis yra visiškai pagrįstas. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 87,00 Eur vieno iš tėvų mokama suma per mėnesį yra tik optimaliai reikalinga tokio amžiaus vaikui išlaikyti. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Atsakovas niekur nedirba, byloje yra duomenų, kad atsakovas yra linkęs vartoti alkoholį, neturi pastovios gyvenamosios vietos, tačiau objektyvių duomenų, kad jis negalėtų dirbti dėl sveikatos, byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau vaikų daugiau vaikų neturi, todėl mažinti išlaikymo mažinti išlaikymo dydį nėra pagrindo.

Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo forma periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį, ir tų išmokų dydis atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina abiejų tėvų turtinių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, taip pat atsižvelgiant į šalių turtinę, šeimyninę padėtį. Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2014 06 01 kaip nurodyta ieškinyje (Lietuvos Respublikos CK 3.200str.).

G. R. taip pat priteistina išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2013 07 01 iki 2014 05 31, kada A. E. nebegyveno su šeima ir neteikė jokio išlaikymo sūnui, iš viso 638,00 Eur (Lietuvos Respublikos CK 3.201str.).

Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui mokamų piniginių išmokų tvarkytoja (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str.). Ieškovei išaiškintina, kad vaikams skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik dukters interesams (Lietuvos Respublikos CK 3.203 str. 1d.).

Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo priteisimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, jo poreikiams, ar iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ir kt., galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos CK 3.201 str.). Taip pat gali būti keičiama vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Respublikos CK 3.169str. 3d.), bendravimo su vaiku tvarka (Lietuvos Respublikos CK 3.175str.).

Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p., 14p.), jai buvo suteikta valstybės garantuojama 100 procentų apmokama teisinė pagalba.

Iš atsakovo valstybės naudai turėtų būti priteistas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d.), skaičiuojant ieškinio sumą pagal Lietuvos Respublikos CPK 85str. 1d. 3p., 80str. 1d. 1p. nuostatas (87,00Eurx12mėn.x3proc) 31,00 Eur, taip už du neturtinio pobūdžio reikalavimus po 41,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 80str. 1d. 5p.), iš viso 113,00 Eur žyminio mokesčio ir 115,00 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos CPK 96str.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), o G. R. yra A. R. sūnus.

Nustačius tėvystę G. R. palikti tą pačią pavardę R.

Nustatyti nepilnamečio G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina D. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis 87,00 Eur (aštuoniasdešimt septynių eurų) dydžio išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo 2014 06 01 iki G. R. sueis pilnametystė.

Priteisti iš atsakovo A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo skolą 638,00 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) už laikotarpį nuo 2013 07 01 iki 2014 05 31.

Nepilnamečiui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistų piniginių išmokų tvarkytoja paskirti jo motiną D. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. E., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 113,00 Eur (vieną šimtą trylika eurų) žyminio mokesčio ir 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų) teisinio atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso 228,00 Eur (du šimtai dvidešimt aštuonis eurus).

Žyminis mokestis (113,00 Eur) turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Lėšos už antrinės teisinės pagalbos teikimą (115,00 Eur) turi būti sumokėtos VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 247300010112394300 AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo sprendimo dėl tėvystės nustatymo įsiteisėjimo išsiųsti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.