Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bylos nagrinėjimo metu pateiktais duomenimis – dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo žmogų, sekančiomis aplinkybėmis:

G. N. 2023 m. sausio 1 d. apie 10 val., viešoje vietoje – bendrabučio tipo gyvenamojo daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu bei aplinkinius šokiruojančiu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, rodydamas aiškų žmogaus negerbimą, be jokios aiškios priežasties, tyčia ne mažiau kaip du kartus rankomis ir kojomis sudavė nukentėjusiajam R. S. į galvą ir nugarą, taip padarydamas nukentėjusiajam R. S. kaukolės pamato kaulo - pleištakaulio lūžimą, t. y. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam R. S..

Teismo posėdyje G. N. pareiškė, jog kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažįsta.

Kaltinamasis G. N. teismo posėdyje paaiškino, kad nelabai ką iš to įvykio atsimena. Nurodė, kad Naujųjų metų išvakarėse grįžo iš darbo neblaivus, todėl į namus pas savo draugę nėjo, nes ji jo girto nemėgsta. Kadangi jo drabužiai buvo šlapi, rūsyje persirengė sausais rūbais ir nuėjo pas draugus, kur pradėjo švęsti. Šventė visą naktį, o atsikėlę sausio 1 d., sugalvojo eiti į parduotuvę apsipirkti. Tada jis užėjo pas T. P., kuris paprašė nupirkti jam degtinės. Nuėjo į parduotuvę, nupirko ir nunešė T., o tada vėl nuėjo pas draugus švęsti toliau. Būdamas ten, pasigedo savo telefono. Bandė skambinti, galvojo, kad pametė. Tada atsiminė, kad telefonas liko darbo rūbuose, todėl nuėjo į rūsį. Buvo sausio 1 diena apie pietus. Nuėjęs į rūsį, pamatė ant laiptų sėdintį „bomžą“. Jį matė jau ne pirmą kartą, ir anksčiau buvo jį išvijęs, nes jis ten gyveno nuo žiemos pradžios. Tada tas žmogus atsistojo, keikėsi, todėl jis trenkė jam per nugarą ir tas žmogus išėjo. Nuėjęs prie savo rūsio durų rado ant žemės telefoną, kurį pasiėmė. Patikrino savo darbo rūbus, bet jo telefono ten nebuvo. Grįžęs pas R. paklausė, kieno telefonas, kurį jis rado. Tomis dienomis jis ir kiti buvo labai neblaivūs. Jis visas dienas gėrė ir namo pas draugę grįžo tik sausio 4 ar 5 dieną. Patikslindamas nurodė, kad rūsyje tam žmogui trenkė lygtai delnu į nugarą, kai jis buvo jau atsistojęs ir ketino eiti. Tada tas žmogus užlipo laiptais ir kažkur nuėjo. Kai jis (kaltinamasis) lipo laiptais, tas žmogus iš karto atsistojo ir tuomet jam trinktelėjo. Jį yra matęs ne sykį. Teigia, kad tikrai tai nebuvo nukentėjusysis, kurio jis nebuvo anksčiau matęs.

2023 m. kovo 30 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo prieduose – fotolentelėse (2 t., 99–100, 101–114 b.l.) užfiksuota, jog kaltinamasis G. N. savo duotus paaiškinimus patvirtino šio procesinio veiksmo metu. Jis nurodė, į kokias patalpas buvo nuėjęs. Kur rado sėdintį benamį, kaip jam sudavė, ir kaip benamis išėjo iš rūsio.

Nukentėjusysis R. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, įvykio metu jis pasirodė visai kitoks žmogus, stambesnis. 2023 m. sausio 1 dieną nuo 10 iki 10.30 val. (duomenys neskelbtini), galimai (duomenys neskelbtini) gatvėje, nors gerai nepamena, ketino aplankyti pažįstamą iš (duomenys neskelbtini) namo. Perėjęs per aukštus, neberado to kambario, todėl išėjo į lauką, norėdamas paieškoti telefone jo numerio. Buvo šalta, o jis plonai apsirengęs. Pamatęs už nugaros koridoriuke praviras duris, nusileido į rūsį, kur degė šviesa. Atsisėdęs ant tų laiptelių išsitraukė telefoną ir ėmė ieškoti numerio. Už nugaros kažkas sugirgždėjo, o atsisukęs pamatė stovintį žmogų, kuris paklausė, ką jis čia veikia. Rankoje jis laikė diržų prisisegimo saugiklį – karabiną. Jis (nukentėjusysis) pasakė, kad tuojau pat išeina, ir bandė keltis nuo laiptelių. Tas žmogus stovėjo jam už nugaros. Pajuto stiprų smūgį į nugarą ir jis krito nuo laiptelių ant betoninių grindų. Ten buvo du ar trys laipteliai. Jam nugriuvus, pradėjo spardyti. Nieko nebegirdėjo, tik jautė skausmą, visi smūgiai buvo į galvą. Kūnas nebuvo sužalotas, tik galvą stipriai suspardė. Po to įvykio nieko nepamena. Kai prabudo, buvo apie 13 – 13.30 val. Jis gulėjo susirietęs ant kruvinų grindų, pats buvo visas kruvinas, nebevaldė veido, negalėjo prasižioti. Patalpoje nieko nebuvo, prie jo gulėjo telefonas „(duomenys neskelbtini)“ su mygtukais. Jo telefono nebebuvo. Tada išgirdo, kad tas telefonas skamba, o jį pakėlęs, matė moters vardą. Jis neatsiliepė, bet pasiėmė telefoną, galvodamas, kad atiduos policijai.

To žmogaus nespėjo įsidėmėti, bet jis lygtai buvo mėlynai apsirengęs, lygtai su treningais ir be striukės. Jis turėjo būti iš to namo, nes girdėjo jį sakant, kad jis „iš pirmo aukšto“. Išėjęs į lauką sunkiai susivokė, prasidėjo pykinimas, svaigo galva, nematė kaire akimi, nes buvo pažeistas akies vyzdys, visa akies plėvė buvo balta. Kažkiek apsivalęs kraują, ėjo į gyvūnų globos viešbutį prie užtvankos, kur ketino apsiprausti ir iškviesti greitąją pagalbą. Jį pamatę darbuotojai pasodino, o pasėdėjęs pasijautė geriau, todėl nutarė išeiti. Nuėjus gal 100 metrų, pajautė, kad nebegali paeiti, todėl paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Atvažiavo greitoji, policija, bet ką jam sakė, nepamena. Jis atidavė rastą telefoną. Po to jį vežė į ligoninę, peršvietė galvą, nebeleido išeiti, nuvežė į (duomenys neskelbtini). Buvo daug lūžių. Padarė nuotraukas, surašė dokumentus, bet kitą dieną jis išsiprašė, kad iš ligoninės paleistų ir liepė atvykti po dviejų savaičių. Jis pažadėjo gydytis namie. Tada jam pasakė, kad reikės daryti operaciją. Po dviejų savaičių pasiskambino, bet nenuvyko, nes jautėsi gana gerai, tačiau pusę metų dar jautė pasekmes, gėrė vaistus, naudojo tepalus, kramtyti buvo sunku, užeidavo galvos skausmai. Tyrėja grąžino telefoną, jį susitvarkęs, galėjo juo naudotis toliau.

Kai sėdėjo ant laiptelių, tas asmuo, kuris jį sumušė, stovėjo aukščiau, ir jis žiūrėjo į jį iš apačios pakreipęs galvą į viršų. Tačiau jis nieko nespėjo įsidėmėti, tik mėlyną spalvą. Pasirodė, jog tai ne senas žmogus – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus.

Teigia, kad įvykio metu buvo blaivus, bet po to ieškodamas pagalbos, užėjo į parduotuvę, nusipirko ir išgėrė pusę butelio alaus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme. Parodė, kad po sumušimo, kai atgavo sąmonę, su savimi neturėjo tik jau minėto mobilaus ryšio telefono, tačiau jo vidinėje kišenėje piniginė buvo nepaliesta, todėl suprato, kad jis buvo sumuštas ne su tikslu jį apiplėšti, bet priežasties, dėl ko galėjo būti sumuštas, taip pat negali nurodyti. Jokio konflikto tarp jo ir jį sumušusio asmens nebuvo, jis tą žmogų matė pirmą kartą. Mobilaus ryšio telefoną incidento metu laikė rankoje, nes ketino skambinti, o kai buvo užpultas, jis jam matyt bus iškritęs iš rankos (1 t., 60 – 63 ir 64 – 65 b.l.).

Nukentėjusysis R. S. savo parodymus patvirtino 2023 m. gegužės 4 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., 71–75, 76–90 b.l.). Parodė, ant kurių laiptų jis sėdėjo, kur stovėjo į rūsį užėjęs vyriškis, kur jis po smūgio į galvą nugriuvo ir kaip gulėjo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 120–124 b.l.) yra nurodyta:

1. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai: galvos ir nosies nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulių lūžiai, apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžis, dešines akiduobės šoninės ir apatinės sienelių lūžiai, dešinio skruostinio lanko lūžis, dešinio žandinio ančio lūžiai, abipusiai pleištakaulio (kaukolės pamato kaulo) ataugų lūžiai, kraujo išsiliejimas į abu žandinius ančius.

2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais į galvą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2023–01–01). Trauminis poveikis į veido dešinę pusę vertinamas sunkiu sveiktos sutrikdymu, remiantis sveikatos sutrikdymo taisyklių 6.6.1 papunkčiu, nes lūžo kaukolės pamato kaulas – pleištakaulis. Kiti kaukolės kaulų lūžiai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų, kraujosruvos ir odos nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

3. – 4. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose R. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti sužalojimai, nurodyti šios išvados 1–ame punkte, padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, kurie galėjo būti smūgių sudavimai. Vienas trauminis poveikis – į veido dešinę, padarytas santykiniai didele jėga, kuri leidžia daryti prielaidą, kad tai galėjo būti smūgis koja. Šio trauminio poveikio metu padaryti veido ir kaukolės pamato kaulų lūžiai, dėl kaukolės pamato kaulo lūžio, šio smūgio metu padaryti sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad į veido dešinę pusę galėjo būti suduota ir daigiau smūgių, tačiau, kadangi medicininiuose dokumentuose tik konstatuoti sužalojimai neaprašant jų lokalizacijos, kiekio ir pobūdžio, tiksliau pasisakyti apie smūgių skaičių negalima. Antro trauminio poveikio, galimai smūgio, buvimą leidžia patvirtinti medicininiuose dokumentuose konstatuotas nosies nubrozdinimas, kurio padarymo metu lūžo nosies kaulai. Šio (antrojo) trauminio poveikio metu padaryti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio tiriamojo sveikata sutriko ilgiau 10 dienų.

Apklaustas teismo posėdyje specialistas J. P., patvirtino jo pateiktą teismo medicinos išvadą. Nurodė, kad ją teikdamas, rėmėsi R. S. medicinine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje esančiais dokumentais. Juose buvo pakankamai duomenų sužalojimų įvertinimui. Kitos dokumentuose nurodytos ligos, sužalojimui ir psichinei nukentėjusiojo būklei jokios įtakos neturėjo. Kraujo ant grindų nebūtinai turėjo būti, nes prasidėjęs kraujavimas nebuvo masyvus. Sužalojimai daugybiniai ir masyvūs veide, bet jie yra giliai. Kaukolės pamatas yra po kaklu, apsaugotas, ir kad žmogus griūdamas susižalotų ta vietą, yra labai retai. Toks sužalojimas, koks padarytas R. S., galėtų būti padarytas spiriant koja. Išvadoje paminėta, kad buvo du smūgiai, bet pakanka ir vieno smūgio koja į veidą. Dar gali būti pakankamai stiprus smūgis kumščiu, todėl neatmeta, kad galėjo būti ir vienas smūgis. Tačiau yra nubrozdinimai galvos ir nosies srityje, kas buvo parašyta gydytojo, todėl ir buvo konstatuoti du. Vienas sužalojimas į veido dešinę pusę, nuo kurio atsirado visi tie lūžiai. Tai sunkus sužalojimas dėl to, kad yra lūžę pamato kaulai, jie giliai, apsaugoti kaklu, ir padaryti nuo vieno trauminio poveikio. Dėl galimybės pačiam griūvant taip susižaloti, tai galima kategoriškai pasakyti, kad į lygų paviršių, pačiam griūvant pasidaryti tokius sužalojimus jis negalėjo. Teoriškai galima galvoti, kad žmogus griuvo su papildomu pagreičiu ir atsitrenkė į kietą, buką paviršių, kur kažkas tai buvo atsikišę, bet tokių duomenų niekas nepateikė ir šiuo atveju tokių aplinkybių nėra.

Smūgis buvo suduotas į veido dešinę pusę iš priekio, lūžo nosies kaulai, lūžo akiduobės kaulai, tas smūgis buvo toks stiprus, kad dar giliau, po jais lūžo ir pleištakaulio kaulai. Tai ta vieta, kur galva laikosi ant kaklo. Kad giliai lūžtų akiduobės, ten viduje esantis kaulas, reikia išskirtinių aplinkybių, kažko atsikišusio. Negalima atmesti, kad kitų smūgių ir sužalojimų nebuvo, bet iš tų duomenų daugiau smūgių nustatyti nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiu batu, įtakos neturi, kuo apsiavęs.

Kaukolės pamato kaulų bet koks lūžis vertinamas sunkiu, tačiau jeigu žmogus atgavo sąmonę, jis gali judėti. Smūgį koja galėjo padaryti tiek žmogui gulint, tiek ir sėdint. Stiprus smūgis didele ranka galėjo būti, bet tai mažiau tikėtina. Visi tie sužalojimai padaryti vieno smūgio metu, vienu trauminiu poveikiu. Mes turime atvejį, kur visi sužalojimai yra vienoje vietoje, padaryti vienu metu, o ne atskirai.

Taip pat specialistas paaiškino, kad sąmonės netekimas nustatomas pagal žmogaus paaiškinimus, arba kažkas kitas mato, kad žmogus prarado sąmonę. Jeigu žmogus praranda sąmonę, o po to atsigauna, jis gali atsikėlęs ir nesuprasti, kad buvo ją praradęs. Sąkandis nukentėjusiajam sutriko dėl apatinio žandikaulio ataugos lūžio, bet lūžio skausmingumas apriboja kramtymą, galvos judesius, turi būtinai būti mobilizacija. Bet esant kitiems anksčiau paminėtiems lūžiams, šis lūžis lemiamos reikšmės neturi.

Liudytoja J. Š., apklausta teismo posėdyje parodė, jog buvo sausio 1–a diena. Į (duomenys neskelbtini) atėjo R., kuris ten kartais savanoriauja. Jis buvo sumuštas. Ten buvę darbuotojai norėjo kviesti greitąją pagalbą, bet jis atsisakė ir nuėjo į parduotuvę. Jis skubėjo, kad spėtų nusipirkti alkoholio, nes jį pardavinėjo iki 15 val. Po kažkiek laiko jis vėl atėjo, buvo dar daugiau išgėręs. Jokių butelių neatsinešė. Tada jam iškvietė greitąją pagalbą. Jis pasakojo, kad jį sumušė lygtai du vyrai prie kažkokios gatvės, atėmė telefoną, kad jis apie valandą laiko buvo be sąmonės. Jis buvo labai sumuštas ir ištinęs, sunkiai atpažįstamas. Buvo sužalota galva, sakė, kad spardė į galvą, kraujas bėgo iš nosies ir iš lūpos. Pakaušyje kraujo nesimatė. Skundėsi, kad skauda galvą, blogai jaučiasi. Kai atėjo antrą kartą, atrodė dar baisiau, bijojo jį paleistį namo. Kai buvo apklausta sausio 10 dieną, tada ji prisiminė adresą, kurį jis pasakė. Lygtai minėjo (duomenys neskelbtini) gatvę. Greitąją pagalbą iškvietė ji, reikėjo jį laikyti, kad neliptų į antrą aukštą, kur jis ketino pamiegoti. Sakė eis į ten esantį sandėlį, pamiegos ir viskas bus gerai. Jis ateidavo pas juos padirbėti kaip savanoris. Kai atėjo pirmą kartą, buvo apie 13.30 val. antrą kartą atėjo po 15 val. Tada ir kvietė greitąją, kuri neužilgo atvažiavo. Matėsi, kad žmogus po vakarykščio gerokai pagėręs, nes jautėsi kvapas, tačiau buvo sumuštas, sakė, kad gal valandą buvo be sąmonės. Pirmą kartą atėjęs nebuvo visiškai girtas, o kai atėjo antrą kartą, matėsi, kad jau gerokai išgėręs. Kai atėjo antrą kartą, jis nebuvo daugiau sumuštas. Kokių nors naujų sužalojimų nesimatė. Jis pasakojo, kad jį mušė tamsiai apsirengę žmonės, kad buvo du, tarp (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, sakė, kad jų nepažįsta, sumušė šiaip, iš niekur nieko. Jo telefoną paėmė, o jis atsigavęs rado jų pamestą telefoną.

Liudytojos J. Š. apklausos protokole (1 t., 155–158 b.l.) užfiksuota, kad dirba (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Į draugiją kartais ateidavo vyriškis vardu R., pavardės nežino. Jis pabūdavo su gyvūnais, padėdavo atlikti smulkius darbus kaip savanoris, be jokio atlygio. 2023–01–01 apie 13.20 val. R. atėjo į draugiją. Jis buvo neblaivus, sumuštas, visas jo veidas buvo sutinęs, kraujavo lūpa, jis labai sunkiai vaikščiojo. Ji pasiūlė jam, kad reikia kviesti medikus bei policiją. Jis atsisakė. Jis papasakojo, kad jį du vyriškiai sumušė prie namo adresu (duomenys neskelbtini). Jis minėjo, kad jį stipriai sumušė, spardė stipriai į galvos sritį, iš jo paėmė mobilaus ryšio jam priklausantį telefoną, o pas jį buvo mobiliojo ryšio telefonas, priklausantis asmenims, kurie jį sumušė. Asmenis, kurie jį sumušė, R. apibūdino, kad jie buvo dviese, neblaivūs ir jiems apie (duomenys neskelbtini) metų. R. atsisakė, kad būtų kviečiama policija ir medikai, pasakė, kad eina iki degalinės cigarečių ir kad sugrįš. Apie 15.10 val. R. vėl sugrįžo. Jis buvo jau stipriai neblaivus, vos galėjo eiti, neaišku ar nuo alkoholio, ar nuo sužalojimų. Tada ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvyko policijos pareigūnai ir medikai. R. išsivežė į gydymo įstaigą.

Liudytoja I. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., 161–164 b.l.), kad gyvena kartu su sugyventiniu G. N.. G. N. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus. Jeigu pradeda gerti, geria keletą dienų. 2022–12–31 G. N. pradėjo gerti alkoholį ir išėjo iš namų. Sugrįžo 2023 m. sausio 4 d. Jis su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“. G. N. paaiškino, kad telefoną rado ir prašė, kad padėtų jam prijungti prie Wi–Fi, tačiau niekaip neprijungė. G. N. paliko telefoną ir vėl išėjo iš namų. Grįžo 2023–01–05, buvo blaivus. Ji jam pasakė, kad telefoną neštų tam žmogui, iš kurio jis pavogė. G. N. vis aiškino, kad telefoną rado, tačiau vėliau papasakojo, kad jis primušė žmogų namo rūsyje ir iš jo paėmė telefoną. Jis sakė „sudaužė bomžą, normaliai papylė, spardė galvą“. G. N. dar pabandė prisijungti telefonu prie Wi–Fi, o nepavykus prisijungti, telefoną padėjo į spintelės stalčių. 2023–01–14 atvykus policijos pareigūnams, minėtą mobiliojo ryšio telefoną savanoriškai pateikė.

2023–01–14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad I. Š. pateikė mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., 165–168 b.l.).

Teismo posėdyje I. Š. parodymus duoti atsisakė, pasinaudodama savo teise, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 278 straipsnyje.

Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad G. N. yra jo kaimynas. G. N. gyvena pirmame aukšte, o jis – antrame. Jo butas yra (duomenys neskelbtini). Ten jie ir M. B. šventė Naujuosius Metus. G. N. minėjo, kad su sugyventine apsipyko ir liko miegoti pas jį, o kitą dieną šventė toliau. Kuo buvo apsirengęs G., nepamena, taip pat nepamena, ar buvo jis kur nors išėjęs. Išsiskirstė gal po keturių dienų, nueidavo į parduotuvę, nusipirkdavo gėrimų ir vėl švęsdavo. Eidavo arba visi kartu, arba dviese su G. N.. Sausio 1 dieną jis išėjęs nebuvo. Jį apklausė policijoje gal po 2–3 savaičių. Pirmą kartą, kai ten buvo, gal ką ne taip prikalbėjo. Antrą kartą pasakė, kad nežino, kieno tas telefonas. Jo telefonas buvo su sąskaita, turėjo abonentinę kortelę, o pas G. jos nebuvo, todėl paprašė, kad leistų įdėti jo kortelę į G. telefoną. Prie interneto jam prisijungti nepavyko. Tai buvo praėjus gal trims dienoms po Naujų metų.

Kai jį kvietė į apklausą, G. N. neskambino, bet jie kalbėjosi po apklausos, tačiau tik darbiniais reikalais, nes kartais kartu dirba miške, pjauna medžius. Nieko G. N. dėl apklausos jis nesakė, pirmą kartą ėjo į apklausą, buvo išsigandęs, bijojo tyrėjų. G. jam nesakė, ką sakyti, ar ko nesakyti. G. pasakė, kad pakvietė dėl išklotinių. Teigia, jog ne viską taip sakė, kaip yra užrašyta. Apie „bomžioką“ sumaišė kažką, nes tokio pokalbio nebuvo. Buvo viskas taip, kaip teisme papasakojo, o ten truputį nusišnekėjo, melavo, buvo išsigandęs, norėjo, kad greičiau paleistų, bijojo policijos, nes nėra pratęs prie tokių dalykų. Prieš duodant parodymus, jam truputį darė spaudimą, grasino, kad gali sėstis 2 metams už melavimą, kalbėjo pakeltu tonu. Ką šiandien teisme pasakoja, taip sakė ir tyrėjai. Taip pat nurodė, kad iš kaimynių yra girdėjęs, jog rūsyje gyvena „bomžiokas“, to tai nesugalvojo. Yra girdėjęs kalbas apie batus, patalynę, apie vagystes. Į tą rūsį jis neina, nes jo neturi. Nebuvo taip, kad G. būtų pasakojęs, jog sumušė „bomžioką“. Kad rūsyje sumušė žmogų, tyrėjai sakė, nes buvo pasimetęs.

Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. J. parodymai, duoti 2023 m. kovo 29 d. ir gegužės 2 d. vykusių apklausų metu: Liudytojas tuomet parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Butą nuomojasi kartu su M. B.. Pažįsta G. N., su juo dažnai vartoja alkoholį. 2023–03–28 po pietų sulaukė skambučio atvykti į apklausą policijoje, jam nepasakė dėl ko reikia atvykti į apklausą, tik sakė, kad bus apklausiamas liudytoju. Jis suprato, kad greičiausiai bus kviečiamas dėl G. N., nes visas bendrabutis kalba, kad jis rūsyje sumušė kažkokį žmogų. Jam pačiam matyti neteko žmogaus, kuris miegotų prie rūsio, kadangi pats į rūsį nevaikšto, jo neturi, pro į rūsį vedančius laiptus kad ir praeina, jų nesimato, jeigu yra uždarytos durys. Yra iš kelių kaimynų girdėjęs, kad rūsyje gyvena kažkoks bomžiokas, teko girdėti, kad iš pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų yra dingusi patalynė, kieno ji buvo, nežino, bei G. N. kedai. Gavęs skambutį atvykti į apklausą G. iš karto neskambino, jam paskambino už kokios 1–1,5 val., skambino į telefono numerį (duomenys neskelbtini), pasakė, kad yra kviečiamas jis ir M. į apklausą policijoje. G. klausė, ką jam reikia ten nuėjus pasakyti. G. jam pasakė, kad policijoje pasakytų, kad jis pas jį ir M. buvo atėjęs 2022–12–31 ir prabuvo iki 2023–01–04. Sakė, kad pasakytų, jog kartu šventė Naujus metus, nes jis buvo išgėręs, dėl to susipyko su savo sugyventine I., jog jis buvo apsirengęs pilkomis kelnėmis ir geltona striuke. Dar jis liepė sakyti, kad buvo nuėjęs į sandėliuką persirengti, kadangi buvo šlapi darbiniai rūbai, ten rado telefoną, kokį telefoną rado, neįvardino. Tada jis sakė, kad sakytų, kad jo prašė, kad jis nufotografuotų telefoną, kad įdėtų į socialinį tinklą (duomenys neskelbtini), kad rastas telefonas. Apie tai, kad G. buvo radęs kažkokį telefoną, jis nieko nežinojo. Dar G. jam sakė sakyti, kad 2022–12–31 buvo nuėjęs į parduotuvę nupirkti degtinės. Naujųjų metų išvakarėse, t.y. 2022–12–31, jis ir M. buvo namuose, pas juos buvo atėjęs M. K. ir jie visi trys kartu vartojo alkoholį, pas juos nei tą vakarą, nei kitomis dienos dienomis G. N. nebuvo atėjęs. Kur G. šventė Naujųjų Metų sutikimą, nežino. 2023–03–28 pakalbėjęs su G. telefoną perdavė M., nes G. sakė, kad ir M. yra kviečiamas į policiją apklausai. M. po pokalbio su G. jam sakė, kad G. jam sakė, jog jam liepė sakyti tą patį, ką jis papasakojo, ką jam liepė sakyti atėjus į policiją apklausai. G. neklausė, kodėl jis liepė jam taip sakyti atėjus į apklausą. 2023 m. vasario mėn., tiksliai datos nepamena, jis kartu su G. ir M. pas juos namuose vartojo alkoholį ir G. tada pasakojo, kad jis rūsyje sumušė kažkokį bomžioką, kad jam dėlto gali būti blogai. Jog jis būtų paėmęs po muštynių telefoną, to jam nesakė. G. tų pačių išgertuvių metu sakė, kad pametė telefoną, bet aplinkybių kokiomis jis tą telefoną pametė, nenurodė. Kaip mušė rūsyje sutiktą vyrą G. nepasakojo (1 t., 187–188 b.l.).

Liudytojas R. J. papildomos apklausos metu parodė, kad yra davęs parodymus ikiteisminio tyrimo byloje, jie yra teisingi, jų keisti nenori. Telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi jau seniai, t.y. metus ar dvejus. Pirmos apklausos metu sakė, kad su G. N. 2023 m. susitiko kažkada vasario mėn., išgertuvių metu jis minėjo, kad sumušė kažkokį bomžioką. Tačiau buvo taip, kad 2023 m. sausio pirmomis dienomis, tiksliai kurią dieną pas jį į namus atėjo G. N. ir jis su juo bei M. B. vartojo alkoholį. Maždaug po valandos gėrimo G. iš kišenės išsitraukė mobilaus ryšio telefoną (duomenys neskelbtini), tikslesnio modelio nežino, liečiamu ekranu, auksinės spalvos korpusu ir paprašė, kad jis jam duotų savo SIM kortelę trumpam įsidėti, jis norėjo kažką tame telefone pažiūrėti. Apie tai, iš kur tas telefonas, jis nesakė ar jo ir neklausinėjo, pamanė, kad tas telefonas yra G., jam nekilo minčių, kad tas telefonas gali būti ne jo. Jis jam taip tiksliai ir nepaaiškino, kam jam reikia jo SIM kortelės, minėjo kažką apie (duomenys neskelbtini), kad reikia el. paštą jam pasitikrinti. Kodėl nedėjo savo kortelės, tiksliai negali pasakyti, berods, kad neturėjo. 2023–03–28, kuomet su juo susisiekė tyrėja ir pakvietė atvykti į apklausą, jis su G. ne iš karto, gal poros valandų bėgyje susiskambino telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad yra kviečiamas į apklausą policijoje. Jie bendravo apie porą minučių, tiksliai nepamena, ką kalbėjo to pokalbio metu, jis nurodė ankstesniame apklausos protokole. Po apklausos policijoje maždaug po poros valandų paskambino G. pasiteirauti dėl darbo, nes būna dienų, kad kartu dirba. G. jo klausė kaip sekėsi per apklausą, pasakė, kad papasakojo taip, kaip buvo iš tikrųjų, o ne taip, kaip jis paprašė. G. į tai jam nieko nepasakė, tik pasakė „aišku“ ir daugiau šia tema nei tą dieną, nei vėliau nekalbėjo. Jis eidamas į namus, tai galėjo būti 2022 m. lapkričio mėn., tikslios dienos nepamena, eidamas pirmo aukšto fojė, link laiptų pamatė į rūsio patalpas einantį kažkokį jam nepažįstamą vyrą, kuris buvo pagyvenęs apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neaukštas, vidutinio kūno sudėjimo, šiek tiek apšepusiu veidu, t.y. kelių dienų barzda, kažkiek priminė benamį. Jis jo neužkalbino, ėjo ir nuėjo. Šį žmogų yra matęs vieną kartą. Daugiau benamių nėra matęs bendrabučio patalpose (1 t., 189–190 b.l.).

Liudytojas M. K., parodė, kad G. N. pažįsta daug metų. Naujuosius Metus sutiko namie, vienas. Gruodžio 31 d. buvo užėjęs į svečius antrame aukšte pas R., į (duomenys neskelbtini) butą. Ten dar buvo M. B.. Pabuvęs gal 20–30 min., išėjo. Po to gal buvo dar užėjęs, bet nepamena. Į apklausą ėjo su kaimynu A. G.. R. J. policijoje nebuvo sutikęs. Jis nesutiko Naujų Metų kartu su kitais ir tikrai taip nesakė. Tada jis pas juos atėjo apie 18 – 19 val., bet Naujų metų nesulaukė. Kai buvo pas R., G. N. nematė. Sausio 1 d. ten užėjęs nebuvo. Dėl telefono nurodyta viskas teisingai. Jis neatsimena, kada su G. buvo susitikęs dėl tų telefonų. Telefoną skolino 2022 metais. Tai buvo „(duomenys neskelbtini)“ telefonas. G. sakė, kad lombarde užstatė „(duomenys neskelbtini)“ telefoną. Jis apie rūsį nieko nesakė.

Liudytojo M. K. 2023–03–29 apklausos protokole yra užfiksuota, kad jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena G. N., jį pažįsta apie 8–9 metus. Jis į bendrabučio rūsio patalpas neina, nepamena, kada jis ten paskutinį kartą buvo. Neteko iš kaimynų girdėti, kad ant rūsio laiptų gyventų kažkoks benamis. Tik girdėjo, kad kažkas iš pirmo aukšto bendro naudojimo patalpų pavogė patalynę. Tai pat neteko girdėti, kad G. N. būtų kažką sumušęs bendrabučio patalpose, rūsyje. G. jam nieko nepasakojo, kad būtų ką sumušęs. 2022–12–31 vakare nuėjo pas M. B. ir R. J., gyvenančius (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, buto numerio nepamena, (duomenys neskelbtini), sutikti Naujųjų metų. Ten visi trys vartojo alkoholį, ten prabuvo iki 2023–01–01 01.00 val. ir išėjo į namus. Švenčiant Naujųjų metų sutikimą pas M. ir R. daugiau niekas nebuvo atėjęs, bent jau kol jis buvo pas juos nuėjęs. Jam neteko girdėti, kad 2023–01–01 bendrabučio patalpose būtų buvęs sumuštas kažkoks žmogus (1 t., 192–193 b.l.).

Liudytojas M. K. 2023–05–02 papildomos apklausos metu parodė, kad pas R. J. ir M. B. 2022–12–31 nuėjo vakare, tikslaus laiko nepamena, ar jie jį pasikvietė nepamena. Atėjus pas M. B. ir R. J., jie buvo dviese. Jam atėjus pasirodė, kad R. jau yra kažkiek išgėręs, M. pasirodė irgi neblaivus. Kai pas juos nuėjo, galėjo būti apie 23:00–23:30 val. Pas M. ir R. pabuvo trumpai, išgėręs apie dvi stiklines šampano išėjo į namus, dar pamena, kad kai išėjo, nebuvo 24:00 val. (vidurnakčio). Kur G. N. sutiko Naujus metus, nežino. Jam išeinant M. ir R. nemiegojo, gali pasakyti, kad R. buvo girtesnis už M.. Nuo kada M. gyvena pas R., nepamena. Kiek pamena, 2023–01–01 pas R. ir M. nuėjęs nebuvo. Apie tai, kad G. pametė savo telefoną, jis nieko nežino, tik gali pasakyti, kad po Naujųjų Metų G., tikslios dienos nepamena, pasakė, kad lombarde užstatė savo „(duomenys neskelbtini)“ telefoną, paprašė paskolinti telefoną. Jis (liudytojas) turėjo nenaudojamą „(duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos mygtukinį telefoną, todėl jam paskolino. Po kurio laiko G. pasakė, kad pametė jo skolintą telefoną, tačiau kokiomis aplinkybėmis pametė, nežino (1 t., 194–196 b.l.).

Liudytoja Z. K., parodė, kad Naujus Metus sutiko namie dviese. Sūnaus M. K. nebuvo. Ji nežino, kur sūnus praleido tą vakarą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), penktame aukšte. Nežino, ar sūnus vienas namie buvo, ar pas ką nors.

Liudytojas M. B., parodė, kad su kaltinamuoju G. N. yra draugai. Su juo išgėrinėjo bendrabutyje pas R., kur tuo metu jis ir gyveno. Kada atėjo N., tiksliai nepasakys, nes išgertuvės vyko kelias dienas. G. N. buvo išėjęs į parduotuvę, paskui grįžo. G. lygtai buvo su darbine apranga, nes buvo grįžęs po darbų. Jis į parduotuvę buvo išėjęs prieš Naujuosius Metus, t.y. išvakarėse. Kai jie gėrė, jis (liudytojas), jau buvo girtas ir „atsijungęs“, fejerverkų jau nematė. Sausio 1 dieną N. į parduotuvę lygtai nebuvo išėjęs. Jis pats kelias dienas vartojo alkoholį, tai atsibusdavo, tai vėl užmigdavo, todėl negali konkrečiai pasakyti, ką veikė G. N.. Buvo toks atvejis, kai jis ieškojo savo telefono. Bandė jam skambinti, bet telefonas buvo išjungtas. G. N. buvo kartu su juo, jis skambino į jo numerį, ieškojo to telefono, bet nebuvo galima prisiskambinti. Į G. N. telefoną jis skambino, kad galima būtų nustatyti, kur tas telefonas yra.

Kad rūsyje buvo sumuštas žmogus, išgirdo po kelių dienų iš kaimynų. Jis bendrabučio rūsyje nesilankydavo, benamių nėra ten matęs, tokio S. nežino. Pas tyrėją gal du kartus buvo apklaustas. G. prieš apklausą nieko nesakė, ką kalbėti. Jokios įtakos nebuvo. Tai, kas užfiksuota 2023–05–02 apklausos protokole, patvirtina.

Liudytoja A. L. parodė, kad G. N. pažįsta, nes jis yra jos kaimynas. Apie nagrinėjamus įvykius nieko nežino. Taip sakė ir policijai, kai ją apklausė. R. J. ir B. nepažįsta. Per Naujuosius Metus buvo namuose. Sumušto žmogaus tą dieną nematė. Nežino, ar lankosi benamiai bendrabutyje, R. S. nepažįsta.

Liudytojas T. P., parodė, kad sausio 1 dieną buvo atėjęs G. N. apie 10 val. paprašyti cigaretės. Jis jo paprašė nueiti nupirkti degtinės butelį ir katinui maisto. Nupirkęs šių prekių, atėjo po pusės valandos. Nežino, kaip G. buvo apsirengęs. Jis pats niekur neišeina, nes yra neįgalus, jokių benamių nėra matęs. Negirdėjo, kad būtų sumuštas bendrabutyje žmogus. R. J. nepažįsta, M. B. žino, bet su juo nebendrauja, M. K. pažįsta. Sausio 1 dieną G. buvo užėjęs pas jį vieną kartą, atnešė maisto ir išėjo. Paskui jis užsirakino ir ėjo miegoti. Gruodžio 31 dieną jį apiprekino kitas kaimynas.

Liudytojas R. T., apklaustas teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas tik iš tarnybos. Nukentėjusįjį žino iš matymo. Jis, kaip Utenos apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas, kontroliuoja tiriamų bylų eigą. 2023 m. vasario mėn. perėmus bylą dėl S. sužalojimo, tyrimą pavedė atlikti vyriausiajai tyrėjai N. B., kuri ir planavo ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kontroliuojant tyrimo eigą, klausė, ar nekvietė į apklausą G. N.. Ji pasakė, kad jis buvo kviestas, bet neatvyko, nors turėjo atvykti kovo 8 dieną. Tada jis kartu su savo pavaldiniu vyresniuoju tyrėju A. N. nuvažiavo į G. N. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Ten buvo jo sugyventinė, kuri paaiškino, kad jis kažkur išėjo. Neradę tame bendrabutyje, važiavo gatve ir pamatė du einančius vyrus. Sustojus ir paklausus, kas jie tokie, vienas jų pasakė, kad yra G. N.. Jis pasakė, kad neatvyko dėl to, kad gėrė. Pasiūlius nuvykti į policijos komisariatą, važiuojant jis aiškino, kad per Naujus metus nuėjo į rūsį, pamatė nepažįstamą vyrą, jam pasirodė, kad tas vyras benamis, ir supykęs, nes dingsta daiktai, pradėjo jį mušti. Mušė rankomis, paskui pamatė gulintį telefoną, jis tą telefoną paėmė ir ėjo namo. Jis buvo apklausoje, bet tą dieną apklausa neįvyko, nes jis paprašė, kad dalyvautų gynėjas. Jokių kratų, jokio sulaikymo nebuvo, tik pokalbis automobilyje. Pokalbį girdėjo A. N.. G. N. aiškino, kad mušė daugiausia rankomis. Dar pasakė, kad dirba miške, yra fiziškai stiprus. Dar sakė, kad pasiėmė telefoną, ir jį parsinešė namo.

Kai vežė G. N., tai jokių įtarimų, kad jis buvo vartojęs alkoholį, nekilo, buvo pilnai adekvatus. Paklausus, ar žino dėl ko kviečiamas, jis pasakė, kad ne. Paklausus, ar žino, kad sumuštas vyriškis, tada jis ir papasakojo.

Su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo susipažinęs. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Apklausą vedė N. B.. Jis neatlikinėjo jokių procesinių veiksmų. G. N. paieška nebuvo paskelbta. Anksčiau jo nebuvo matęs. Tai, kas užrašyta apklausos protokole, patvirtina.

Liudytojas A. N., teismo posėdyje parodė, jog jis dirba Utenos apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyr. tyrėju. Kaltinamąjį yra matęs vieną kartą. Buvo kovo 8 diena, tarp 9 –10 val. Jo kolegė N. B. jų viršininkui buvo sakiusi, kad nuolat kviečia į apklausą G. N., bet jis neatvyksta. Paprašė jį surasti ir pristatyti. Nuvykus nurodytu adresu, duris atidarė G. N. sugyventinė, kuri paaiškino, kad jis yra išgėręs, neina į darbą, kur yra, nežino. Su R. T. apėję kelis butus, N. nerado. Išėję iš bendrabučio, važiavo ieškoti toliau ir prie (duomenys neskelbtini) namo pamatė einančius du vyrus, vienas kurių atitiko G. N. apibūdinimą. Vienas vyras nešėsi gėlę, o kitas – degtinės butelį. Sustabdžius juos, asmenys prisistatė, vienas jų buvo G. N.. Jis įsėdo į automobilį, klausė, dėl ko kviečiamas. Sakė, kad nieko neprisimena. Kai T. patikslino klausimą, jis pasakė, kad prisimena: buvo Naujųjų Metų išvakarės, atėjo į rūsį, rado ten asocialų asmenį, žinojo, kad tie asmenys vagia drabužius, teršia. Paskui jis tik pamatė, kad paėmė ne savo telefoną. Tyrėja atliko procesinius veiksmus, paprašė palydėti G. N. į lauką. Jis apžiūrinėjo savo rankas, sakė, kad nesupranta, kaip tam žmogui galėjo padaryti tokius sužalojimus. Sakė, kad tikrai ten buvo vienas. Tai buvo po jo apklausos, kai jau jie ėjo link durų. Pats asmuo taip elgėsi. Dar važiuojant automobiliu, G. N. pasakė, kad sumušė asmenį, pakėlė nuo žemės telefoną, nes galvojo, kad tai jo telefonas, ir išėjo iš rūsio. Vėliau suprato, kad telefonas ne jo, o savo telefono jis jau neberado. Jis nesakė, kur yra tas telefonas, kurį rado. Jis nebuvo sulaikytas, viskas vyko savanoriškai. Tas kitas asmuo, kuris ėjo su N., paėmė gėlę, degtinės butelį ir nuėjo toliau. G. N. į policijos komisariatą važiavo vienas, jis sėdėjo laisvai ant galinės sėdynės, buvo nestipriai girtas, bet elgėsi adekvačiai. Apie patį ikiteisminį tyrimą jis (liudytojas) nieko nežino, taip pat nežino, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Šiuo atveju jis buvo kaip padėjėjas ir jį apklausė liudytoju, kaip ir visus kitus. Žino tik tiek, kiek pasakė pats G. N.. R. S. pažįsta, nes jis anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini). Tai eilinis žmogus su savo gyvenimu ir problemomis.

Liudytoja N. B., apklausta teismo posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus, kaip tyrėja. Su kaltinamuoju G. N. per jo sugyventinę I., bandė susisiekti, kad jis atvyktų į apklausą, bet niekaip nepavyko jo prisikviesti, nes jis neatsiliepdavo telefonu. Tada ji pasakė savo viršininkui T., kad niekaip negali išsikviesti N.. Tai jis su kolega nuvyko ir jį pristatė. Jis sėdėjo jos kabinete, o paklausus, kam tą žmogų sumušė, jis pasakė, kad užkniso, vadino jį „bomžu“, kuris šlapinasi rūsyje, daiktus kažkokius buvo pavogęs, dėl to jam spyrė. Padavusi pasiskaityti įtarimą, paaiškino, kad turi teisę į gynėją. Davus pasirašyti, G. N. pasakė, kad jam reikalingas gynėjas. Tuo apklausa tą dieną ir baigėsi. N. pasakė, kad parodymus duos, dalyvaujant gynėjui. Liudytoją R. J. apklausė ne vieną kartą. Antra apklausa buvo reikalinga, nes paaiškėjo aplinkybė, jog tame dingusiame telefone suveikė R. J. SIM kortelė. Jam buvo išaiškintos teisės, paklausė jo, ar žino, dėl ko jis atvyko, jis pasakė taip, žino. Tada jis pradėjo pasakoti, bet jai kilo įtarimas, kad ne taip pasakoja, todėl pasakė jam, ar žino, kas gresia už melagingų parodymų davimą, kokia atsakomybė yra. Tada jis pradėjo kalbėti, kad G. N. jam taip liepė sakyti, kai sužinojo, kad eis į apklausą. Liudytoja nurodo, kad joks spaudimas jam nebuvo daromas, jis tiesiog buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą ir jam buvo paaiškinta, kad gresia baudžiamoji atsakomybė. Su I. Š. nebendravo, ji jos neapklausė, su ja kalbėjosi tik tiek, kiek reikėjo dėl N. iškvietimo į apklausą.

Apklausiant G. N. pirmą kartą, kai jis buvo pristatytas, matėsi, kad iš vakaro buvo gėręs, tačiau jo būklė buvo normali, normaliai su juo buvo galima susikalbėti, kad jis yra neblaivus, jai nekėlė įtarimų. Pastebėjo, kad jis prakaitavo. R. S. ji nepažįsta, matė jį pirmą kartą, kai jis buvo atėjęs į apklausą.

Iš 2023 m. sausio 1 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo (1 t., 32–34, 35–46 b.l.) matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis namas ir rūsys. Namas gyvenamasis, daugiabutis bendrabučio tipo, penkių aukštų, plytinis, pilkos spalvos. Namo laiptinės durys medinės, rudos spalvos. Patekus pro laiptinės duris, kairėje pusėje matomos baltos metalinės durys, vedančios į rūsį. Pravėrus šias duris, yra laiptai į rūsį. Nulipus laiptais žemyn, patenkama į koridorių. Ant koridoriaus grindų matosi raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Koridoriuje pasukus į kairę pusę, yra kitas koridorius. Einant koridoriumi, kairėje pusėje, matosi praviros medinės, rudos spalvos durys, vedančios į rūsio patalpą. Įėjus pro šias duris, ant grindų matosi įvairių šiukšlių bei kitų daiktų. Ant žemės yra raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

2023–02–20 apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai (1 t., 52–54, 55 b.l.):

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe matyti užrašas (duomenys neskelbtini), data ir laikas – 2023–01–01 15:32:49. Vaizdo įraše matyti, kaip policijos pareigūnai vyksta į įvykio vietą, ieško nukentėjusiojo. Vaizdo įraše ( laikas – 15:37:56) matyti atviroje vietovėje greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (vyras ir moteris), kurie tvarsto vyrui (nustatyta, kad tai R. S.) galvą ir veda į automobilį. Policijos pareigūnai paklausia kaip jis laikosi, o vyras atsako, jog „pakliuvo į avariją“‘. Policijos pareigūnai paprašo papasakoti kas atsitiko, o vyras atsako: „būtinai, aš tvarkingas žmogus esu“. Vaizdo įrašas baigiasi 15:38:18.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe matyti užrašas (duomenys neskelbtini), data ir laikas – 2023–01–01 15:38:18. Vaizdo įraše matosi greitosios medicinos pagalbos automobilis, kuriame sėdi R. S.. Jį apžiūri medicinos darbuotojai. Policijos pareigūnai klausinėja R. S. apie įvykio aplinkybes. R. S. papasakoja apie įvykį (dėl prasto garso įrašo nėra galimybių detaliai suprasti R. S. pasakojimo). Vaizdo įraše (laikas 15:38:51) girdisi, kaip R. S. pasako: „paėmė telefoną“, policijos pareigūnams paklausus, kas paėmė, R. S. atsako: „aš to žmogaus telefoną turiu“. Vaizdo įraše matyti, kad darbuotojai apžiūri R. S.. Taip pat vaizdo įraše (laikas 15:39:25) užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su moterimi, kuri R. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Moteris papasakoja, ką jai pasakojo R. S. apie sumušimo aplinkybes. Policijos pareigūnai užsirašo moters asmens duomenis. Vaizdo įraše (laikas15:41:42) policijos pareigūnui priėjus prie R. S. ir vėl paklausus apie sumušimo aplinkybes, šis pasako: „prie (duomenys neskelbtini) rūsio jaunas vyras, vienas buvo, sėdžiu žemiau laiptų, sako ką tu čia veiki, sakau nieko, žmogaus laukiu“. R. S. atsako, kad asmuo buvo apsirengęs „treningais, kažkas iš mėlyno“. Policijos pareigūnai bando nustatyti R. S. (ne)blaivumą. Vaizdo įrašas baigiasi 15:43:18.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe matyti užrašas (duomenys neskelbtini), data ir laikas – 2023–01–01 15:43:18. Vaizdo įraše matosi greitosios medicinos pagalbos automobilyje sėdintis R. S., kuriam nustatomas neblaivumas. Policijos pareigūnai bendrauja su R. S., užsirašo jo asmens duomenis. Paklausus, kur R. S. gyvena, jis atsako „kaime“. R. S. policijos pareigūnams pateikia mobiliojo ryšio telefoną, sakydamas, kad jį rado, telefono jam nereikia. Vaizdo įraše (laikas 15:46:05) R. S. policijos pareigūnams pasako: „kai mane daužė, sakė „aš pirmam aukšte gyvenu ir tave užmušiu““. Policijos pareigūnai R. S. paklausia, kieno telefonas, o R. S. atsako, kad ne jo. Iki to žmogaus atėjimo telefono nebuvo. Įtaria, kad telefonas yra to žmogaus, kuris R. S. telefoną pavogė“. Policijos pareigūnai išvyksta į įvykio vietą, o R. S. lieka greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Vaizdo įrašas baigiasi 15:47:05.

Apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Atidarius vaizdo įrašą, kairiajame kampe matyti užrašas (duomenys neskelbtini), data ir laikas – 2023–01–01 16:12:23. Vaizdo įraše matyti patalpoje bendraujantys R. S. su policijos pareigūnais. R. S. pasakoja, kad telefoną su savimi turėjo, galbūt iškrito iš kišenės. Policijos pareigūnams dar kartą paklausus asmens, kuris jį sumušė duomenų, R. S. atsako, kad jo nepažįsta, asmuo nematytas. Vaizdo įrašas baigiasi 16:14:10.

2023–01–01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t., 128–130 b.l.) užfiksuota, kad R. S. savanoriškai pateikė mobilųjį telefoną „(duomenys neskelbtini)“, kuris galimai priklausė jį sumušusiam asmeniui.

2023–01–12 tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų iš mobiliojo telefono analizės (1 t., 135,136–137, 138 b.l.) nustatyta, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, panaudojant specialią programinę įrangą „(duomenys neskelbtini)“, duomenys buvo nuskaityti iš R. S. pateikto mobilaus telefono „(duomenys neskelbtini)“; IMEI: (duomenys neskelbtini) ir jame esančios SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Atliekant gautų duomenų analizę yra matyti, kad į mobiliojo ryšio telefoną buvo gauta SMS žinutė „Informuojame, kad Jūsų pranešimas registruotas policijoje, jam suteiktas registracijos numeris (ROIK); (duomenys neskelbtini), TAI AUTOMATINIS PRANEŠIMAS, TODĖL Į JĮ NEATSAKINĖTI“. Nustatyta, kad pranešimas ROIK (duomenys neskelbtini) yra atliktas 2022–12–24 23.48 val., pranešimo tipas „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“, pranešama dėl triukšmo adresu (duomenys neskelbtini), pranešimas atliktas iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini), asmuo prisistatė kaip R. Z..

Pagal policijos registruojamų įvykių registrą, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2021–02–14 iki 2022–12–24 buvo gauti 7 pranešimai, pranešėjas prisistato G. N., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus informacinėje duomenų bazėje, darbo biržos sistemoje yra nurodoma, kad 2022–10–04 darbo biržoje registruotas G. N., gyv. (duomenys neskelbtini), nurodomas tel. Nr. (duomenys neskelbtini).

2023–01–26 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad mobilusis telefonas buvo pateiktas išjungtas. Įjungiant telefonas startuoja su pradinių nustatymų pasirinkimo (kalbos nustatymo ir t.t.) režimu, taip, kaip įjungiant pirmą kartą arba po atlikto „factory reset“ (telefono pradinių parametrų atkūrimo režimo su prieš tai buvusių duomenų sunaikinimu). Su turima specialia programine įranga dėl telefone atkurtų pradinių parametrų, iš telefono „(duomenys neskelbtini)“ S/N: (duomenys neskelbtini); IMEI: (duomenys neskelbtini) nepavyko nuskaityti duomenų. SIM kortelės telefone nėra (1 t., 171–172 b.l.).

Byloje surinkti ir teismo posėdyje patikrinti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje buvo padarytas nusikaltimas, susijęs su nukentėjusiojo R. S. sunkiu sveikatos sužalojimu ir viešosios tvarkos pažeidimu, taip pat kad šį nusikaltimą padarė kaltinamasis G. N..

Nors kaltinamasis G. N. savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino, teismas tai vertina, kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti atsakomybės. Jo kaltė yra įrodyta teismo ištirtais įrodymais, o jo iškeltą įvykio versiją, kad jis rūsyje konfliktavo su visai kitu žmogumi, paneigia nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai duoti teismo posėdyje, taip pat liudytojų I. Š. ir R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teismo medicinos specialisto pateiktos išvados ir paaiškinimai, bei kiti ištirti įrodymai.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškomis paskatomis pripažįstama nepagarba ir demonstratyvus elementarių elgesio taisyklių ir visuotinai priimtų moralės normų ignoravimas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–40–697/2017, 2K–121–697/2022, 2K–51–788/2022 ir kt.).

Iš aptartų bylos duomenų galima daryti išvadą, jog G. N., vartodamas smurtą prieš R. S., kuris užėjęs į atvirą šiltą patalpą sėdėjo ir niekam nekėlė grėsmės, tiesiog siekė priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti nukentėjusįjį, aiškiai parodydamas, kad šis pirmą sykį pamatytas asmuo, jo vadinamas „bomžu“, yra žemesnėje socialinėje padėtyje, nei jis, išlieti susikaupusį pyktį ant kažko dėl jo nepasitenkinimo netvarka rūsyje ir menamomis vagystėmis, ir tuo pasigirti savo sugėrovams. Tokios paskatos vienareikšmiškai laikytinos chuliganiškomis. Todėl G. N. veika yra teisingai kvalifikuota pagal minėtą BK normą. Kaip jau yra minėta, įvykio vietoje be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, daugiau nieko nebuvo ir nėra nustatytų jokių pašalinių asmenų, kurie tai būtų matę. Taigi, chuliganiško elgesio pasekmes, šiuo atveju, patyrė tik pats nukentėjusysis, kurio atžvilgiu buvo pavartotas smurtas.

Teismų praktikoje konstatuota, kad asmens kaltės turinys (tyčia, jos kryptingumas) atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos (motyvai) nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama (tikslas), bet ir įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. konkrečias byloje nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–483–976/2015, 2K–P–498–746/2015, 2K–79–489/2017).

Nukentėjusysis R. S., sulaukęs pagalbos, policijos pareigūnams pateikė telefoną, kuris priklausė kaltinamajam, o iš kaltinamojo sugyventinės I. Š. policijos pareigūnai paėmė nukentėjusiojo R. S. telefoną. Liudytoja I. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyveno su G. N., kuris piktnaudžiavo alkoholiu, o 2022–12–31 jis ėmė vėl gerti, išėjo iš namų, ir grįžo po 4 dienų. Jis su savimi turėjo telefoną (duomenys neskelbtini). G. N. paaiškino, kad telefoną rado ir prašė padėti jam jį prijungti prie interneto, tačiau niekaip nepavyko to padaryti. N. paliko telefoną, išėjo iš namų, grįžo sekančią dieną, buvo blaivus I. Š. liepė telefoną grąžinti tam žmogui, iš kurio jį paėmė. N. sakė, kad telefoną rado, bet vėliau papasakojo, kad namo rūsyje sumušė žmogų, ir iš jo paėmė tą telefoną. Jis pasakė, jog „sudaužė bomžą, normaliai papylė, spardė galvą“. Jam nepavyko telefono prisijungti, ir jis tą telefoną padėjo į spintelės stalčių. I. Š. buvo iškviesta į teismo posėdį kaip liudytoja, tačiau ji atsisakė liudyti prieš savo šeimos narį. Teismui nekyla abejonių dėl jos parodymų teisingumo, nes juos patvirtina ir kiti įrodymai, taip pat faktinės aplinkybės, susijusios su G. N. bandymu panaudoti atsineštą telefoną. Kaip nurodyta tarnybiniame pranešime (1 t., 171–172 b.l.), įjungus telefoną, jis startuoja su pradinių nustatymų pasirinkimo (kalbos nustatymo ir t.t.) režimu, taip, kaip įjungiant pirmą kartą arba po atlikto „factory reset“ (telefono pradinių parametrų atkūrimo režimo su prieš tai buvusių duomenų sunaikinimu). Tai paneigia G. N. paaiškinimus, kad jis bandė ieškoti to telefono savininko, nes visi ankstesni duomenys iš to telefono buvo ištrinti. Be to, I. Š. buvo apklausiama dėl telefono atsiradimo aplinkybių, kai G. N. joks įtarimas dar nebuvo pareikštas. Nukentėjusysis, apklaustas teisme, labai aiškiai nurodė sumušimo (duomenys neskelbtini) namo rūsyje aplinkybes. Tai, kad jis policijos pareigūnams ir liudytojai J. Š. R. S. nurodė, jog jį sumušė du asmenys ir ne rūsyje, o šalia pastato, esmės nekeičia, nes tiek paties įvykio aplinkybės tiek, jame dalyvavusių asmenų ratas yra aiškus, o kad galėjo toje vietoje būti ir daugiau asmenų, nėra atmestina. Šiuo atveju teismui nėra jokių abejonių dėl nukentėjusiojo sumušimo laiko ir vietos. Kaltinamojo teiginiai, kad jis galėjo būti sumuštas kitoje vietoje ir kitu laiku, yra visiškai nepagrįsti, nes juos paneigia specialisto išvadoje ir jo paaiškinimuose nurodytas sužalojimų pobūdis, atitinkantis įvykio situaciją, bei sužalojimų kitose kūno vietose, išskyrus galvą, nebuvimas. Nors jis teigia, kad įvykio vietoje jis sudavė visai kitam žmogui, vertintini kaip jo gynybinė versija, nes tai paneigia aukščiau aptarti įrodymai. Nukentėjusysis patvirtino, kad jis gavo smūgį į galvą, bet nematė, kaip tai atsitiko, nes prarado sąmonę. Kai atsigavo, pastebėjo, kad dingo jo telefonas (duomenys neskelbtini), o šalia jo buvo ne jam priklausantis telefonas (duomenys neskelbtini), kurį jis atidavė pareigūnams. Vėliau buvo nustatyta, kad rastas telefonas priklauso G. N., ko neneigia ir jis pats. Nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime, patvirtina teismo posėdyje peržiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad nukentėjęs R. S. pasako, kad kai jį mušė, tas žmogus pasakė, kad gyvena pirmame aukšte, kas atitinka G. N. gyvenamąją vietą, ir jį užmuš. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, teismo posėdyje specialistas patvirtino savo išvadą, nurodė sužalojimų mechanizmą, kas atitinka bylos faktines aplinkybes. Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas keletą kartų ir nurodė, kad 2023 m. vasario mėn. jam kartu su G. N. ir M. B. vartojant alkoholinius gėrimus, G. N. pasakė, kad rūsyje sumušė „bomžą“ ir kad jam dėl to gali būti blogai. Liudytojai R. T. ir A. N. parodė, kad tyrėjos N. B. prašymu ieškojo G. N., o suradę, vežė į policiją. Vežant jis niekieno neverčiamas papasakojo nukentėjusiojo sumušimo aplinkybes, aiškino, kad „bomžai jį užkniso“, jis norėjo jį pamokyti, nes vagia jo drabužius. Pats G. N. dar nusistebėjo, netikėdamas, kad galėjo padaryti tokius sužalojimus. Liudytoja N. B. parodė, kad kalbėjosi su G. N., kuris prisipažino sumušęs žmogų, bet pateikus patvirtinti jo nurodytas aplinkybes, paprašė, kad dalyvautų gynėjas. Vėliau, jau pareiškus jam įtarimą, jis kaltu neprisipažino ir pateikė kitokią įvykių versiją, teigdamas, jog jis to nedarė.

Aptarti ir teismo posėdyje patikrinti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įrodymams keliamus leistinumo ir liečiamumo reikalavimus, patvirtina vieni kitus ir sudaro G. N. kaltės įrodymų visetą. Juos išnagrinėjus, nustatyta, kad be kaltinamojo ir nukentėjusiojo, kitų asmenų, tiesiogiai mačiusių šį įvykį, nėra. Todėl tikrųjų nukentėjusiojo sužalojimo padarymo aplinkybių nustatymui be kaltinamojo paaiškinimų ir nukentėjusiojo parodymų, labai svarbūs šioje byloje yra medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, taip pat teismo medicinos specialisto išvada ir tyrimą atlikusio ir specialisto išvadą pateikusio teismo medicinos eksperto J. P. paaiškinimai teismo posėdyje.

Išnagrinėjęs šiuos įrodymus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad nukentėjusysis R. S. buvo sunkiai sužalotas, konstatavus jam abipusius pleištakaulio (kaukolės pamato kaulo) ataugų lūžius, t.y. dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto. Taip pat R. S. toje pat vietoje ir tuo pačiu laiku buvo padaryti ir kiti sužalojimai: galvos ir nosies nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosikaulių lūžiai, apatinio žandikaulio dešinės vainikinės ataugos lūžis, dešinės akiduobės šoninės ir apatinės sienelių lūžiai, dešinio skruostinio lanko lūžis, dešinio žandinio ančio lūžiai, kraujo išsiliejimas į abu žandinius ančius. Vienareikšmiškai nustatyta, kad visi jie buvo padaryti dviejų trauminių poveikių pasekmėje, galimai spiriant koja ar suduodant stiprų smūgį ranka. Dėl to teismas sprendžia, jog tokia išvada yra pagrindas sumažinti kaltinimo apimtį, tai yra sumažinti nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių nuo ne mažiau trijų, kaip nurodoma pareikštame kaltinime, iki ne mažiau dviejų.

Duomenų, kad G. N. būtų turėjęs tikslą sunkiai sutrikdyti R. S. sveikatą, nėra. Tačiau ėmęs be aiškios priežasties smūgiuoti į galvą ant laiptų sėdinčiam žmogui, jis galėjo suprasti ir neabejotinai suprato, kad gali jį sunkai sužaloti, bet buvo abejingas galimoms pasekmėms ir sąmoningai leido joms atsirasti. Laikytina, kad jis veikė netiesiogine, neapibrėžta tyčia. Todėl G. N. veika vertintina pagal kilusias pasekmes.

Kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai, jog byloje ištirtais įrodymais negalima remtis, nes jie nepatikimi ir visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, yra nepagrįsti, nes iš aptartų įrodymų susidėlioja aiški ir nuosekli įvykių grandinė, jie papildo vieni kitus ir jų visiškai pakanka kaltinamojo kaltei pagrįsti, bei atmesti jo iškeltą versiją.

Visuma ištirtų įrodymų pagrindžia G. N. pateiktą kaltinimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir teismas sprendžia, jos šis nusikaltimas yra įrodytas.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. G. N. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą padarė būdamas girtas ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. G. N. padarė nusikalstamą veiką, kuria nukentėjusiajam sukėlė ne tik didelį fizinį skausmą ir kančias, bet ir tiesioginį pavojų gyvybei, buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata. Veika yra baigta, padaryta veikiant netiesiogine tyčia.

G. N. administracine tvarka buvo baustas už pažeidimus, susijusius su alkoholinių gėrimų vagystėmis ir pasirodymu neblaiviam viešoje vietoje, tačiau nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę (t. 2 142 – 144 b.l.). Jis buvo teistas 2013 m., bet teistumas išnykęs, o jam skirta bausmė nebuvo susijusi su laisvės atėmimu (2 t. 129 – 134 b.l.). Psichoneurologinio ir priklausomybių centro įskaitoje neregistruotas (1 t. 153; 156 – 157 b.l.).

Po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo būdą, įvykio situaciją ir priežastis, daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas veikimas buvo iššauktas spontanišku pykčio protrūkiu, tačiau tokio jo elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinamu veiksmu – spyriu koja žmogui, kuris tiesiog sėdėjo ant laiptų ir niekaip nesipriešino, į galvą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį vertinti, kaip itin pavojingą visuomenei, charakterizuoti išimtinai neigiamai. Jo teigiamą charakteristiką, be kita ko, pateikė I. Š., su kuria, kaip nurodoma, jis kartu gyvena beveik (duomenys neskelbtini) m. ir augina jos dukrą, gim. (duomenys neskelbtini) (3 t. 78 b.l.). Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, taip pat pateikė G. N. charakteristiką, kurioje nurodo, jog G. N. yra sąžiningas, tvarkingas, paslaugus, nekonfliktiškas, maloniai ir mandagiai bendraujantis su kaimynais ir jiems padedantis (3 t. 57 b.l.).

Be to, bylos nagrinėjimo eigoje buvo konstatuota, kad jis nevykdė jam skirtų kardomųjų priemonių sąlygų: 2023 m. kovo 8 d. nutarimu G. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis neatvyko į teismo posėdį, numatytą (duomenys neskelbtini). Iki teismo posėdžio duomenų apie neatvykimo priežastis jis nepateikė. Per dalyvavusį posėdyje gynėją įpareigojus pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus, ir proceso dalyviams pranešus apie tai, jog po to bus sprendžiamas klausimas dėl kardomosios priemonės G. N. tolesnio taikymo (keitimo), 2024 m. vasario 26 d. iš G. N. buvo gautas elektroninis laiškas su priedu – Ambulatorinio apsilankymo aprašymu (3 t., 33 – 36 b.l.), kurį išdavė (duomenys neskelbtini) gydytojas K. P.. Pateiktame dokumente nurodoma, kad 2024 m. vasario 23 d. 14.48 val. G. N. buvo apžiūrėtas gydytojo ir nusiųstas tyrimams atlikti. Jam suteikta būtinoji pagalba dėl (duomenys neskelbtini) (3.1 p.). Nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (3.3p), bei rekomenduota neatidėliotinai kreiptis pas (duomenys neskelbtini) dėl gydymo (3.8 p.). Dėl to skirta kardomoji priemonė 2024 m. vasario 28 d. nutartimi buvo pakeista įpareigojimu periodiškai – tris kartus per savaitę registruotis policijos įstaigoje. Tačiau jis ir po šios priemonės skyrimo neatvyko į posėdį, numatytą (duomenys neskelbtini). Iki teismo posėdžio, o taip pat ir po jo, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikė. Per dalyvavusį posėdyje gynėją įpareigojus nedelsiant pateikti neatvykimą pateisinančius dokumentus, jis to nepadarė. Dėl to G. N. Panevėžio apygardos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje buvo pakeista į suėmimą. Šios aplinkybės rodo, kad G. N. dėl žalingų įpročių ir atsakomybės stokos, nevykdo jam nustatomų pareigų, o savo elgesiu ir veiksmais vilkino procesą.

Kaip minėta, G. N. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Už šį nusikaltimą yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y. skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK l35 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, negalima. Taip pat yra negalimas ir BK 75 straipsnio taikymas. Teismas, vadovaudamasis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 straipsniu, 56 straipsnio 1 dalimi ir 61 straipsniu), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, į inkriminuotos veikos smurtinį pobūdį, taip pat į veikos trukmę, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad inkriminuojamas BK straipsnis alternatyvių laisvės atėmimui bausmių nenumato, sprendžia, jog G. N. yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė, jos dydį nustatant artimą minimumui.

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė – (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 218,47 Eur sumai, dėl žalos, patirtos R. S. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo. Pareikštą civilinį ieškinį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai (2 t., 18 – 24 b.l). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Įvertinus tai, kad padarytas sužalojimas tiesiogiai susijęs su kaltinamojo tyčiniais veiksmais, o sveikatos priežiūros paslaugos nukentėjusiajam R. S. buvo teikiamos (jis buvo operuojamas ir gydomas), šis civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš G. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui reikalaujamą sumą.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str. numatyta tvarka.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi G. N. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, kuri Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi sumažinta iki 1 mėnesio ir buvo taikoma nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki gegužės 4 d. (t. 3, b.l. 91; 107 – 112); Kitų kardomųjų priemonių kaltinamajam nėra taikoma. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į G. N. atliktos bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, jo išbūtas suėmime, t.y. 1 mėnuo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. N., pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir jo vykdymo pradžios, į bausmės atlikimo laiką įskaitant laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. gegužės 4 d., G. N. išbūtą suėmime.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti visiškai, ir priteisti iš G. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 218,47 (du šimtus aštuoniolika Eur 47 ct) eurų žalos atlyginimą, pervedant šią sumą į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ banke.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1. Iš įvykio vietos paimtą dėmės, panašios į kraują nuoplovą (biologinį ėminį), 2023–03–15 nutarimu perduotą saugojimui į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpą pagal kvitą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 49–50, 51 b.l.), sunaikinti, kaip menkavertį (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

2. Mobiliojo ryšio telefoną „(duomenys neskelbtini)“, 2023–05–17 nutarimu perduotą saugoti į Utenos apskr. VPK saugojimo patalpą pagal aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 149–150, 151–152 b.l.), grąžinti G. N. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.