Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8020-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
A2.6.-8020-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07027-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
V. S.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 8020 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07027-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 11 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui A. Z., išnagrinėjusi V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 14 d. 16 val. 34 min. Kaune, P. Lukšio g. 70, V. S., vairuodamas automobilį CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106, 231.1, 234 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu V. S. pripažino kaltę dėl automobilio apgadinimo ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nesutiko, nurodė, jog jis sąmoningai iš įvykio vietos nepasišalino, nei garso, nei smūgio jokio nepajuto, jeigu būtų jautęs, kad atsitrenkė, būtų sustojęs ir laukęs apgadinto automobilio savininko. Apgadinimus ant savo automobilio pamatė tik tada, kai pareigūnai jam pasakė, kad jis apgadino kitą mašiną.

Liudytojas A. R. parodė, kad jis yra patrulių rinktinės 5 būrio vyresnysis patrulis. Įvykio dieną gavo pranešimą apie eismo įvykį, nuvyko į įvykio vietą, ten rado apgadintos mašinos vairuotoją ir liudytoją, kuris matė šį įvykį ir užsirašė valstybinius numerius. Liudytojas nurodė, kad vairuotojas atbulas bandydamas išvažiuoti, kliudė stovinčią mašiną.

Liudytojas M. T. parodė, kad įvykio dieną buvo atvažiavęs prie Norfos parduotuvės, laukė atvažiuojant tėčio ir stovėdamas pamatė, kaip tamsiai mėlynas automobilis važiuodamas atbuline eiga, priekiniu kairės pusės buferiu kliudė automobilio Toyota buferį. Kontaktas buvo silpnas, garso jokio nebuvo. Jis sėdėjo savo automobilyje už poros mašinų ir girdėjo, kaip dar vienas žmogus, pamatęs šį įvykį, eidamas surėkė „sustok, nubraukei mašiną“. Jis išlipo iš mašinos ir irgi surėkė, tačiau vairuotojas neišgirdo ir nuvažiavo. Vairuotojas nuvažiavo ramiai, įsijungė bėgį ir ramiai išvažiavo. Jis po to priėjęs prie apgadinto automobilio matė nubrozdinimą ant buferio, įlenkimų jokių nebuvo.

Liudytojas V. R. parodė, kad įvykio dieną atvažiavo į parduotuvę, pasistatė mašiną, nuėjo į parduotuvę, apsipirko ir parėjo prie savo automobilio. Priėjęs vyrukas jam pasakė, kad kažkas nubraukė jo mašiną ir iškvietė policiją. Jis pats net nematė, kas apgadino jo automobilį. Jo automobiliui padaryti nedideli apgadinimai, buferis nubrauktas nedaug.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Tų pačių taisyklių 106 punktą prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kelių eismo taisyklių 231.1. punktas įtvirtina nuostatą, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal tų pačių taisyklių 234 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

V. S. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., be jo paties prisipažinimo ir liudytojo M. T. parodymų taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinis bamperis (2 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyresniojo patrulio A. R. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad jis iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas V. R. paaiškino, kad jis atvažiavo į prekybos centrą Norfa adresu P. Lukšio g. 60, pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje ir nuėjo apsipirkti, grįžęs rado apgadintą automobilio galinį bamperį. Priėjęs vyriškis jam pasakė, kad matė kaip jo automobilį apgadino automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio R. K. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, kad atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadino automobilis CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. L.. Apžiūrėjus minėtą automobilį pastebėti apgadinimai, esantys ant priekinio bamperio kairės pusės kampo ir priekinio kairės pusės sparno atitiko apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio liudytojas M. T. paaiškino, kad matė, kaip automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas savo priekiniu kampu kliudė stovintį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (4-5 b.l.), V. R. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. jis atvažiavo į prekybos centrą Norfa adresu P. Lukšio g. 60, pastatė automobilį stovėjimo aikštelėje ir nuėjo apsipirkti. Grįžus prie automobilio, prie jo priėjo vyriškis ir pasakė, kad matė kaip jo automobilį apgadino kitas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (6 b.l.), R. L. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu naudojasi V. S. (7 b.l.), M. T. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. apie 16 val. pamatė, kaip mėlynos spalvos automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pradėdamas važiuoti atbulas savo priekiniu kampu kliudė stovintį automobilį TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), po kontakto įsijungė pirmą pavarą ir išvažiavo (8 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai – braukimo žymės, šių apgadinimų pobūdis atitinka apgadinimų pobūdį, esantį ant automobilio TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išvada: sugadinta eismo įvykio metu (10 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimai (11-19 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 14 d. 16 val. 34 min. Kaune, P. Lukšio g. 70, V. S., vairuodamas automobilį CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti abu automobiliai, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą būtina nustatyti tam tikras, pažeidimo kvalifikavimui bei asmens kaltės nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. turi būti nustatyta, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo su šiuo įvykiu yra susijęs ir kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje tokio pobūdžio byloje yra aiškiai apibrėžta, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik sąmoningu veikimu, t. y. tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi, traukiant asmenį administracinė atsakomybės pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog V. S. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis TOYOTA COROLLA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. S., vadovaudamasis KET 231.1 punktu, privalėjo nedelsdamas sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą, tačiau jis iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Vertinant šią situaciją formaliai, V. S. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymius. Tačiau sprendžiant dėl subjektyviųjų požymių buvimo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose būtina konstatuoti, kad asmuo ne tik suprato sukėlęs eismo įvykį, bet suprato ir tai, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai, pažeisdamas KET. Kiekvienu konkrečiu atveju privaloma situaciją įvertinti ne formaliai, o išsiaiškinti, jog šioje konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, tačiau, ją ignoruodamas, pasišalino. Tyčios turinys turi būti nustatomas sistemiškai vertinant tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, tiek faktines įvykio aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus.

V. S. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniame paaiškinime policijai, nuosekliai teigė, jog jis nejautė, kad atsitrenkė kitą automobilį, jokio smūgio ar garso nebuvo (9, 44-45 b.l.). Liudytojas M. T. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad jis matė, kaip tamsiai mėlynas automobilis važiuodamas atbuline eiga, priekiniu kairės pusės buferiu kliudė automobilio Toyota buferį, tačiau kontaktas buvo silpnas, garso jokio nebuvo. Nors žmogus, pamatęs šį įvykį, eidamas surėkė „sustok, nubraukei mašiną“, jis taip pat išlipęs iš mašinos surėkė, tačiau vairuotojas neišgirdo ir nuvažiavo. Automobilis apgadintas nestipriai, tik nubrozdintas buferis, įlenkimų jokių nebuvo (52 b.l.). Liudytojas V. R. taip pat patvirtino, kad buvo apgadintas jo automobilis, tačiau automobiliui padaryti apgadinimai nedideli, nedaug nubrauktas buferis (59 b.l.). Šių liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki, todėl teismas jų parodymus laiko objektyviais ir jais vadovaujasi. Taigi įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. S. paaiškinimus, jog jis nejautė, kad kliudė kitą automobilį, liudytojų M. T. ir V. R. parodymus apie tai, jog kontaktas buvo silpnas, jokio garso nebuvo, nubrauktas tik buferis, įlenkimų nėra, taip pat atsižvelgiant į kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą (tiek liudytojas M. T., tiek apgadinto automobilio savininkas V. R. apklausti teismo posėdžio metu parodė, jog automobilio apgadinimai nežymūs, nubrozdintas tik buferis, įlenkimų jokių nebuvo (53, 59 b.l.), kontakto pobūdį (automobilio buferio nubrozdinimas), padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių (iš eismo įvykio vietos schemos (2 b.l.), fotonuotraukų (11-19 b.l.) matyti, kad automobilių apgadinimai nėra žymūs ir akivaizdūs, automobilių dalys nėra įlenktos ar sudaužytos, nubrauktas tik buferio, t.y. transporto priemonės įtaiso, kurio paskirtis yra apsaugoti automobilį nuo sužalojimų, susilpninti susidūrimo metu patiriamus smūgius, dažų sluoksnis, iš transporto priemonės techninės apžiūros akto (10 b.l.) matyti, kad ant apgadinto automobilio rasti techniniai defektai – braukimo žymės), darytina išvada, jog V. S. pasišalino iš įvykio vietos ne tyčia sąmoningai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, o nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumo. V. S. pasišalindamas iš eismo įvykio vietos nesitikėjo apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (jis iš karto iškviestas atvyko į policiją parašyti pasiaiškinimą, neneigė, kad galbūt ir galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau jokio kontakto nejautė, todėl ir nuvažiavo, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo), jis nesistengė paslėpti eismo įvykio pėdsakų, iš įvykio vietos nepasišalino skubiai (tą patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. T., kuris nurodė, jog vairuotojas nuvažiavo ramiai, neskubėdamas (53 b.l.)). Taip pat pažymėtina, jog V. S. vairuotas automobilis CITROEN EVASION, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jo padarytą žalą kitam automobiliui būtų atlyginusi draudimo bendrovė, automobilis buvo techniškai tvarkingas (42, 43 b.l.), todėl šios aplinkybės taip pat patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. S. neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. V. S. vairavimo stažas yra 12 metų, galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi. Netikėti V. S. duotais parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie nepaneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Ta aplinkybė, jog tiek liudytojas M. T., tiek jo nurodytas kitas asmuo eismo įvykio vietoje šūktelėjo „sustok, nubraukei mašiną“, nepatvirtina to fakto, jog V. S. neabejotinai girdėjo, matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą.

Taigi aukščiau aptartos aplinkybės paneigia V. S. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, todėl, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad V. S. suprato, jog apgadino kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, nesiaiškinęs įvykio aplinkybių, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad V. S. veikoje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. S. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., padarymą ir nuoširdžiai gailėjosi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtina administracinė nuobauda - bauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

V. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. V. S. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė