Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Giedriaus Jonausko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos F. S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys L. S., Ž. K., antstolis Giedrius Jonauskas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja F. S. 2020 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į antstolį su skundu dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų jo vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00436, kurioje solidarios skolininkės yra pareiškėja ir L. S.. Teigia, kad vykdomoji byla dėl išieškojimo iš pareiškėjos turi būti užbaigta, tačiau antstolis nepagrįstai toliau atlieka vykdymo veiksmus, taip pažeisdamas teisės aktų reikalavimus. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi Nr. 2FB-40028-1012/2016 pareiškėjai iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 6 d. Antstolis Giedrius Jonauskas minėtoje byloje įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Pareiškėjos teigimu, antstolio Giedriaus Jonausko žinioje esanti vykdomoji byla Nr. 0091/09/00436 turėjo būti užbaigta iki 2017 m. sausio 21 d. ir perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Nors nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjai dienos praėjo daugiau negu 3 metai, tačiau antstolis toliau neteisėtai atlieka vykdymo veiksmus, be teisinio pagrindo tvarko F. S. asmens duomenis. Mano, kad vykdomoji byla turi būti užbaigta, panaikinti areštai, taikomi turtui.

2. Antstolis Giedrius Jonauskas 2020 d. rugsėjo 4 d. patvarkymu pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 28 d. skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vadovaujantis CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktu vykdomasis dokumentas 2017 m. vasario 2 d. raštu buvo persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vykdymo metu buvo nustatyta, kad fizinio asmens F. S. bankroto procedūra yra užbaigta (civilines bylos Nr.2FB-40028-1012/2016). Siekdamas tęsti likusios neišieškotos skolos išieškojimą iš solidariosios skolininkės L. S. (bankroto procedūros metu nepadengus skolos pagal aukščiau nurodytą vykdomąjį dokumentą), 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl vykdomojo dokumento grąžinimo antstoliui Giedriui Jonauskui. Pažymėjo, kad pagal FABĮ 20 straipsnio 4 dalį, su turto areštu susijusius klausimus sprendžia fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjantis teismas, todėl antstolis Giedrius Jonauskas negali spręsti arešto panaikinimo klausimo. 2020 m. rugsėjo 2 d. raštu antstolis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, jog būtų suteikta informacija, ar pagal FABĮ 20 straipsnio 4 dalį buvo išspręstas pareiškėjai priklausančių transporto priemonių arešto panaikinimo klausimas. Taip pat nurodė, jog vykdomojoje byloje buvo patikrinta F. S. priklausančių transporto priemonių arešto egzistavimo būsena, kadangi buvo gautas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Centrinis bankroto biuras LT“ elektroninis laiškas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

14. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

15. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmus atlieka specialus teisės subjektas – antstolis. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

16. Byloje nustatyta, antstolis Giedrius Jonauskas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00436 pagal 2009 m. kovo 26 d. Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. K1RM-905 dėl solidarios 14 559,98 Eur skolos išieškojimo iš skolininkių L. S. ir F. S. išieškotojo Ž. K. naudai (vykdomosios bylos 1 tomas bylos lapas (toliau – vykd. b. 1 t., b. l.) 5). 2017 m. sausio 2 d. antstolio kontorai buvo perduota 2016 m. gruodžio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis 2FB-40028-1012/2016, kuria pareiškėjai F. S. iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ (vykd. b. 2 t., b. l. 261-263). 2017 m. vasario 2 d. antstolio Giedrius Jonauskas patvarkymu Nr. 3.5-17-1059 dėl vykdomosios bylos sustabdymo, atsižvelgdamas į 2 punkte nurodytą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00436 ir vykdomasis dokumentas persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui (vykd. b. 2 t., b. l. 265). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis 2020 m. gegužės 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-1798-1012/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė baigti pareiškėjos bankroto bylą ir nurašyti reikalavimus pareiškusių kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 35 330,20 Eur sumai, iš jų L. M. – 21 392,78 Eur, Ž. K. – 13 808,36 Eur, antstolio Aleksandro Selezniovo – 129,06 Eur.

17. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad antstolis išieškojimo iš skolininko veiksmus vykdo vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytais reikalavimais. Priėmus patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00436, pasirašius jį elektroniniu parašu AIS, minėtos vykdomosios bylos būsena taps „Užbaigta“ ir antstolis neturės galimybės tęsti vykdymo veiksmų iš solidariosios skolininkės L. S.. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais.

18. Pažymėtina, kad antstolis, vykdydamas jam valstybės pavestas funkcijas, vadovaujasi ne tik Sprendimų vykdymo instrukcija, bet ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nuostatomis, kiek tai susiję su vykdymo procesu.

19. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 647 straipsnyje numatytas kelių vykdomųjų raštų išdavimas pagal vieną sprendimą. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas. Jeigu sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, taip pat jeigu sprendimas priimtas kelių ieškovų naudai ar keliems atsakovams arba jeigu nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus, tiksliai nurodydamas vykdymo vietą arba sprendimo dalį, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Remdamasis nuosprendžiu ar sprendimu išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas išduoda tiek vykdomųjų raštų, kiek yra solidarių atsakovų (CPK 647 straipsnio 2 dalis). Kiekviename vykdomajame rašte dėl solidarios atsakomybės turi būti nurodyta bendra išieškojimo suma, išvardyti visi atsakovai ir nurodyta, kad jų atsakomybė yra solidari (CPK 647 straipsnio 3 dalis). Solidaraus išieškojimo atveju išieškotojas, kai jam priteista suma visa išieškota, privalo pranešti antstoliui, kurio teritorijoje vykdomas išieškojimas, kad išieškojimas būtų nutrauktas. Jeigu išieškota daugiau negu solidariai priteista suma, pagal antstolio pareiškimą teismas šio Kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka nutartimi išieško iš išieškotojo permokėtą sumą ir išsprendžia jos grąžinimo solidariems skolininkams klausimą (CPK 647 straipsnio 4 dalis).

20. Šios nutarties 19 punkte paminėto straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, kad, esant sprendimui priteisti skolą iš solidariųjų skolininkų, turi būti išduodamas atskiras vykdomasis raštas dėl kiekvieno solidariojo skolininko. Vykdomosios bylos užvedimo pagrindas yra išieškotojo pateiktas vykdomasis raštas (CPK 584, 587 straipsniai, Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos). Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti užvestos skirtingos vykdomosios bylos, siekiant išvengti nagrinėjamu atveju susidariusios situacijos, kuomet dėl AIS ribotų galimybių esant keliems solidariesiems skolininkams nėra galimybės priimti atitinkamų sprendimų (narinėjamu atveju dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo) dėl kiekvieno skolininko atskirai.

21. Pažymėtina ir tai, kad Sprendimų vykdymo instrukcija, kuria remiasi apeliantas, numato galimybę vykdymo procese rengiamus dokumentus parengti ne tik AIS ir pasirašyti elektroniniu parašu. Minėtos instrukcijos 3 punkte numatyta, kad jeigu procesinius dokumentus antstolis parengė ne Antstolių informacinėje sistemoje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo procesinio dokumento parengimo dienos skaitmeninę procesinio dokumento kopiją jis turi įkelti į Antstolių informacinę sistemą. Todėl, apelianto nurodyti nesutikimo motyvai, susiję su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad antstolis įpareigotinas užbaigti vykdomąją bylą dėl išieškojimo iš pareiškėjos, yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo konstatuoti priešingai nei padarė pirmosios instancijos teismas.

22. Neperžengdamas atskirojo skundo ribų ir atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas dėl kitų skundžiama nutartimi išspręstų klausimų pagrįstumo nepasisako, apeliacinės instancijos teismas dėl jų taip pat plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.