- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-02-18
- Bylos Nr.
- 1A-147-133-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 24-1-00210-09
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Egidijus Jonas Grigaravičius, Emilija Akelienė
- Kaltinamasis
- V. J.
- Advokatai
- Valerijus Karpovas
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudž. byla Nr. 1A-147-133/2010
2010 m. vasario 18 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus, Emilijos Akelienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam V. J., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendžio, kuriuo kaltintas pagal BK 245 str. V. J. išteisintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. buvo išteisintas iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 245 str., t.y. to, kad jis nevykdė Kauno m. apylinkės teismo teisėjos Mildos Remeikienės priimto sprendimo, nesusijusio su bausme, tai yra galiojant skubiai vykdytinai Kauno m. apylinkės teismo 2009-01-14 nutarčiai civilinėje byloje Nr. 2-2990-192/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagal kurią laikinai nustatyta E. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta kartu su jos mama G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) bei laikinas materialinis išlaikymas dukrai E. J. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį. Po dviejų antstolės Redos Stašenienės raginimų (2009-01-28 10 val. ir 2009-03-19 10 val.) įvykdyti teismo sprendimą bei 2009-02-17 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi skirtos baudos už pastarosios nutarties nevykdymą, dukros E. J. nuo 2009-02-18 iki 2009-04-09 neperdavė jos mamai G. P..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-02 nuosprendį dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms panaikinti. V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nubausti 20 MGL (2600 Lt. ) bauda. Apeliantas nurodė, kad išteisinamajame nuosprendyje teismas teigė, jog V. J. sutiko perduoti savo dukrą E. J. jos motinai G. P. po to, kai bus išnagrinėtas jo skundas, ką jis ir padarė 2009-04-08 Kauno apygardos teismui atmetus V. J. skundą dėl 2009-01-14 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad nors ir apylinkės teismo minėtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2990-192/2009 rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos, tačiau gali būti skundžiama per 7 dienas atskiruoju skundu ir nors nutartyje buvo nuoroda, kad nutartį vykdyti skubiai, tačiau iš nutarties turinio matyti, kad V. J. nebuvo tiesiogiai įpareigotas iki nustatyto tam tikro laiko perduoti savo dukrą jos motinai. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje taip pat priėjo išvados. Kad V. J. apie priimtą 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį sužinojo tik 2009-01-17, apie tai pranešus antstolei, kuri informavo ir apie atvažiavimą paimti dukterį. Kadangi V. J. nebuvo gavęs nutarties bei ją planavo skųsti, o be to buvo suplanavęs išvyką, todėl nematė reikalo tokią nutartį skubėti vykdyti. Šios aplinkybės suponavo klaidingą ir prieštaraujančią byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms teismo išvadą, kad V. J. veiksmuose tyčios ir sąmoningumo nevykdyti teismo nutarties nebuvo, nes nusikalstama veika, numatyta BK 245 str. gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tokiu būdu, teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, konstatuodamas, kad V. J. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties. V. J. žinojo apie pareigą vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apie pareigą pranešė antstolė R.Stašenienė telefonu, pareigos vykdyti sprendimą žinojimą patvirtina ir du antstolės R.Stašenienės 2009-01-28 ir 2009-03-19 raginimai įvykdyti teismo sprendimą bei teismo 2009-02-17 nutartimi skirta bauda už laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. V. J. argumentai, kuriais teismas vadovavosi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kad nutarties skubiai nevykdė dėl jos apskundimo apygardos teismui, prieštarauja LR CPK 151 str. 3 d. įtvirtintai nuostatai, kad atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias pasaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo. Su šia nuostata V. J. buvo susipažinęs, kuomet rengė atskirąjį skundą be to apie tai buvo informavusi ir antstolė. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad V. J. žinodamas pareigą skubiai vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-014 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo įpareigotas perduoti savo dukrą E. J. jos mamai G. P. bei turėdamas objektyvias galimybes nutartį vykdyti, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėdamas, sąmoningai, piktybiškai, tyčia nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2990-192/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje nurodyti motyvai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 209-01-14 nutarties rezoliucinėje dalyje nors ir nurodyta, kad nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos, tačiau ji gali būti skundžiama per 7 dienas, o taip pat, kad rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartį vykdyti skubiai, tačiau V. J. nebuvo tiesiogiai įpareigotas iki nustatyto laiko perduoti savo dukrą jos motinai G. P., todėl ir nevykdė nutarties, taip pat yra nepagrįsti. Nutarties rezoliucinėje dalyje konstatavimas, kad nutartis vykdytina skubiai, bei tai, kad ji įsigalioja ir turi būti vykdoma nuo priėmimo dienos, yra visiškai aiškus ir atitinkantis LR CPK 148 str. 4 d. numatytus reikalavimus.
Teismo posėdyje prokurorė prašė Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundą tenkinti, gynėjas prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį V. J. atžvilgiu, nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes, kas sąlygojo nepagrįstas išvadas.
V. J. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2009-01-17 jam paskambino antstolė ir pranešė, kad dukters gyvenamoji vieta yra pas mamą. Po to jis atvyko į teismą, kur jam teisėja paaiškino, koks sprendimas priimtas byloje, taip pat nuvyko pas antstolę, kur buvo informuotas, kad 2009-01-19 atvažiuos iš jo paimti dukters. Jis pasakė, kad skųs teismo nutartį. Šią nutartį jis gavo vėliau paštu. Pasakė antstolei, kad sausio 19 d. jis nebus namuose, nes išvažiuos pas brolį kartu su dukra. Kai Kauno apygardos teismas 2009-04-08 nutartimi atmetė jo skundą, jis savanoriškai perdavė dukrą G. P..
Nukentėjusiosios G. P. parodymais pagrįstai nustatyta, kad nuo 2006 m. nesusituokusi gyveno V. J. jo bute. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė E.. Kai prasidėjo fizinis smurtas prieš ją, ji 2009-01-07 iš namų pabėgo, norėjo pasiimti ir mažametę dukrą, tačiau V. J. vaiko neatidavė. Ji kreipėsi į Kauno m. apylinkės teismą, prašydama nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ja ir teismas 2009-01-14 priėmė nutartį, kuria dukra E. J. buvo laikinai priskirta gyventi su mama G. P. ir kad V. J. turi periodiškai mokėti kas mėnesį po 200 Lt. Kadangi V. J. dukters neatidavė, ji kreipėsi į antstolę, kuri surašė raginimą vykdyti sprendimą. Tačiau 2009-01-28 mergaitės perdavimas jos mamai, t.y. G. P. neįvyko, nes V. J. namuose nebuvo. 2009-02-04 antstolė surašė Kauno m. apylinkės teismui pareiškimą, kad nubaustų V. J. už tai, kad jis nevykdo teismo nutarties, negrąžina mergaitės. Kauno m. apylinkės teismas jam paskyrė 500 Lt baudą. Tačiau ir toliau V. J. nevykdė teismo nutarties, negrąžino mergaitės mamai. Savo dukterį, kartu su VšĮ „Moters pagalba moteriai“ atstove ji lankė keletą kartų, vieną kartą V. J. mergaitę kelioms valandoms buvo atvežęs pas G. P. į namus. Būnant su dukra E., G. P. nuolat stebėdavo V. J.. Kartą ją buvo sumušęs. Tuo metu viena ranka laikė dukrą, o kita mušė ją, G. P.. 2009-04-09 ji atgavo savo dukrą E..
Liudytojos antstolės Redos Stašenienės parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2009 m. sausio mėn. nukentėjusioji G. P. jai įteikė 2009-01-14 Kauno m. apylinkės teismo nutartį dėl G. P. mažametės dukters paėmimo iš tėvo V. J. ir perdavimo mamai G. P. vykdymui. Nutartis pradėta vykdyti 2009-01-15. 2009-01-21 buvo išsiųstas šaukimas V. J. atvykti, tačiau jis neatvyko. Ji kartu su G. P. ir socialine darbuotoja du kartus vyko pas V. J., tačiau nerasdavo jo namuose, nors V. J. prieš tai ir nurodydavo, kad tą dieną jo namuose nebus, nes planuoja išvykti ir kad dukters E. atiduoti negalės. Buvo surašytas sprendimo nevykdymo aktas ir 2009-02-04 kreiptasi į Kauno m. apylinkės teismą dėl V. J. nubaudimo. Teismas jam paskyrė 500 Lt baudą, tačiau baudą V. J. apskundė. Pakartotinas raginimas išsiųstas 2009-03-12, kad 2009-03-19 10 val. atvyks G. P. ir jis privalo grąžinti mergaitę, tačiau ir tą kartą mergaitės G. P. neatgavo, buto durų niekas neatidarė.
Teisme ištirtais rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, kad:
2009-01-07 G. P. su prašymu kreipėsi į Kauno apskrities VPK Santakos PK, prašydama sudrausminti V. J., nes jis jai grasina, neatiduoda dukters E., prašo įpareigoti V. J. grąžinti dukrą.
Kauno m. apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2990-192/2009 2009-01-14 nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės, t.y. laikinai nustatyta E. J., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta kartu su G. P. bei iš V. J. priteistas laikinas materialinis išlaikymas dukrai E. J. periodinėmis išmokomis po 200 Lt kas mėnesį iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-2992-192/2009. Nutartyje nustatyta, kad ji vykdytina skubiai.
2009-01-30 Kauno apskrities VPK santakos PK Šilainių PN raštu Nr. 20-24-2-S—392 G. P. buvo atsakyta į jos prašymą nurodant, jog buvo atliktas patikrinimas, kurio metu dėl esamos situacijos informuotas Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, kalbėtasi su V. J.. Patikrinimo metu nenustatyta, kad V. J. naudotų savo valdžią priešingai dukters E. J. atžvilgiu.
2009-03-26 daiktų dokumentų pateikimo protokolu VšĮ „Moters pagalba moteriai“ socialinė darbuotoja E. B. pateikė 2009-03-24 VšĮ „Moters pagalba moteriai“ raštą Nr. 09/02 apie susiklosčiusią situaciją tarp G. P. ir V. J., dėl to, kad pastarasis nevykdo Kauno m. apylinkes teismo nutarties perduoti dukrą motinai.
2009-01-23 surašytas raginimas įvykdyti sprendimą bei sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu nevykdymo 2009-01-28 aktas Nr. 0106/09/09778, iš kurio matyti, kad antstolės R.Stašenienės surašytas raginimas V. J. įvykdyti sprendimą dėl įpareigojimo perduoti dukrą jos motinai G. P. geruoju ir, kuriuo V. J. informuotas, kad 2009-01-28 10 val. G. P. atvyks adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiimti dukters. 2009-01-28 10 val. G. P., antstolei R.Stašenienei ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei D. P. nuvykus nurodytu adresu, V. J. durų neatidarė, dukters išieškotojai neperdavė.
2009-02-17 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6204-475/2009, V. J. paskirta 500 Lt. bauda už Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties nevykdymą. Teisėjų kolegijos pastebėjimu, jokių duomenų, kad nutartis dėl baudos skyrimo būtų panaikinta, nėra.
2009-04-08 Kauno apygardos teismo nutartimi atmestas V. J. atskirasis skundas dėl 2009-01-14 Kauno m. apylinkės teismo nutarties.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2009-06-09 teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-99 V. J. konstatuotas šizotipinis sutrikimas, jis gali pilnai teisingai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimas nereikalingas.
Teisėjų kolegijos nuomone, būtent šie pirmosios instancijos teismo išanalizuoti kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, kiti byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai, jų visuma ir nuosprendyje padarytos išvados prieštarauja byloje nustatytoms minėtoms faktinėms aplinkybėms.
Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatyta nusikalstama veika (baudžiamasis nusižengimas) yra teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas – t.y. susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Šio baudžiamojo įstatymo normos saugoma vertybė įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, kuris reiškia, kad teismo sprendime nustatytų nurodymų privalo paisyti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teismų sprendimai BK 245 str. prasme yra procesiniai dokumentai, kurių formos gali būti sprendimai ar nutartys civilinėse bylos ir nuosprendžiai arba nutartys baudžiamosiose bylose. Atsakomybė kyla, kai asmuo nevykdo nurodymų, jam nustatytų teismo procesiniame dokumente ir kuris veikia suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to nori. Lietuvos Respublikos BK 245 str. numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos.
Iš aukščiau išdėstytų ir pagrįstai nustatytų aplinkybių matyti, kad V. J. žinojo apie pareigą vykdyti 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurią jis sužinojo 2009-01-17, kuomet antstolė Reda Stašenienė telefonu jį informavo apie tokią pareigą. Taip pat pareigos vykdyti teismo sprendimą žinojimą patvirtina ir antstolės Redos Stašenienės raginimai įvykdyti teismo sprendimą, apie kuriuos kaltinamasis buvo tinkamai informuotas, bei 2009-02-17 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, kuria V. J. skirta bauda už 2009-01-14 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nevykdymą. Kaip jau buvo minėta, ši teismo nutartis panaikinta nebuvo. Tai, kad V. J. planavo bei apskundė pastarąją nutartį Kauno apygardos teismui, jokios įtakos ar reikšmės nutarties skubiam vykdymui negalėjo turėti, kadangi tai prieštarauja LR CPK 151 str. 3d. įtvirtintai nuostatai, kad atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimas nesustabdo nutarties vykdymo, t.y. V. J. net ir apskundęs tokią teismo nutartį privalėjo ją vykdyti skubiai, nelaukdamas Kauno apygardos teismo sprendimo dėl jo skundo nagrinėjimo. Su pastarąją įstatymine nuostata V. J. buvo susipažinęs, kuomet rengė atskirąjį skundą Kauno apygardos teismui, o taip pat apie skubų nutarties vykdymą bei apie vykdymo nesustabdymą padavus skundą jį informavo ir antstolė Reda Stašenienė. Šios faktinės aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, kad V. J., žinodamas apie pareigą vykdyti 2009-01-14, skubiai vykdytiną Kauno miesto apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria buvo įpareigotas savo dukrą E. J. perduoti jos mamai G. P., bei turėdamas objektyvias galimybes nutartį įvykdyti, suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos ir to norėdamas, sąmoningai, piktybiškai, tyčia nevykdė Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties civilinėje byloje Nr.2-2990-192/2009 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Tai, kad nors ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-14 nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir turi būti vykdoma skubiai, tačiau gali būti skundžiama per 7 dienas atskiruoju skundu, o V. J. nebuvo tiesiogiai įpareigotas iki nustatyto tam tikro laiko perduoti savo dukrą jos motinai G. P., todėl ir nevykdė nutarties, nėra aplinkybėmis kokia forma atleidžiančiomis nuo pareigos vykdymo. Teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodymas, kad nutartis yra vykdytina skubiai, bei tai, kad ji įsigalioja ir turi būti vykdoma nuo jos priėmimo dienos, yra visiškai aiškus ir atitinkantis LR CPK 148 str. 4 d. numatytus reikalavimus, keliamus nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesuteikė pagrindo V. J. tokią teismo nutartį ignoruoti bei pačiam nuspręsti dėl jos vykdymo privalomumo lygmens.
Už nusikalstamą veiką, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 245 str. kaip baudžiamasis nusižengimas įstatymas numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arbą areštą. Įvertinus, kad V. J. praeityje neteistas, teisiamas pirmą kartą, padaryta veika nesukėlė sunkių pasekmių, bei įvertinus padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, prokuroro apeliaciniame skunde prašoma bausmė, numatyta sankcijoje – bauda 20 MGL, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-02 išteisinamasis nuosprendis V. J. atžvilgiu naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 245 str. ir nubausti 20 MGL (2600 litų) bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.