Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-813-503/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1-813-503/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32565-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
R. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-813-503/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32565-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.9; 2.12.1.3; 2.12.1.4(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis R. Ž. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, būtent esant Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimui, kuriuo iš R. Ž. priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 58,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, jis, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. vykdamas individualią veiklą bei gaudamas pajamas, nemokėjo periodinių išmokų vaikui išlaikyti bei neteikė vaikui kitos būtinos materialinės paramos, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką.

Kaltinamasis R. Ž., pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnyje, ir apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino (b. l. 68–69).

Kaltinamasis R. Ž. dėl įtarimų ikiteisminio tyrimo pareigūnui paaiškino (parodė), kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimu buvo priteistos periodinės lėšos kas mėnesį po 58,00 Eur sūnui E. Ž. išlaikyti. Nuo priteisimo dienos jis nėra mokėjęs nei vienos įmokos, nes 2015 m. vasario 1 d. išvyko į Angliją, ten sunkiai įsikūrė. J. G. (sūnaus E. Ž. motina) niekada nėra jo ieškojusi dėl vaiko išlaikymo. Dabar sieks susitarti su J. G., kad kas mėnesį jai pervesti priteistas lėšas sūnaus išlaikymui, nes šiuo metu turi tokią finansinę galimybę. Kadangi po išsiskyrimo J. G. pasikeitė telefono numerį, bei nutraukė bet kokį bendravimą su juo, tai jis nežinojo, kad iš valstybės ji gauna pinigines lėšas sūnaus išlaikymui. Dar būdamas Lietuvoje buvo registravęs individualią veiklą nuo 2014 m. lapkričio 11 d., tačiau ši veikla pajamų nedavė, nes užsakovai nesumokėjo pinigų už darbus, todėl ir neturėjo finansinės galimybės padėti išlaikyti sūnų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 68–69).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kaltinamojo R. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, pasitvirtino ne tik jo anksčiau aprašytais paaiškinimais, bet ir šiais duomenimis:

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaikų išlaikymo fondo administracija) 2017 m. birželio 28 d. prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuota informacija, kad 2015 m. rugsėjo 11 d. į Vaikų išlaikymo fondo administraciją kreipėsi J. G. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo E. Ž.. R. Ž. nustatyta mokėti po 58,00 Eur kas mėnesį išieškotojai J. G. vaikui išlaikyti. 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas. Iš Vaikų išlaikymo fondo iki 2017 m. balandžio 30 d. išmokėta E. Ž. išlaikymui 1 121,00 Eur (b. l. 4–6).

J. G. prašyme išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti užfiksuota informacija, kad ji prašė mokėti išmoką vaikui E. Ž., skolininkas – R. Ž. (b. l. 7).

Antstolio A. Maliukevičiaus pažymoje užfiksuota informacija, kad antstolis vykdo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo iš R. Ž. E. Ž. po 58,00 Eur kas mėnesį, 2015 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais nebuvo mokamas teismo sprendimu nustatytas išlaikymas (b. l. 8).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos direktorius 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendime užfiksuota informacija, kad nuspręsta E. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 11 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d. išmokėti 38,00 Eur dydžio išmoką, o nuo 2015 m. spalio 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 57,00 Eur dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (b. l. 9).

E. Ž. gimimo liudijime užfiksuota informacija, kad E. Ž. tėvas yra R. Ž. (b. l. 13).

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendime užfiksuota informacija, kad iš R. Ž. priteistas išlaikymas E. Ž. 58,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis, mokant jas kas mėnesį nuo 2014 m. gruodžio 30 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Šį turtą pavesta valdyti uzufrukto teise J. G. (b. l. 14–16).

Liudytojos J. G. paaiškinimais (parodymais), kad su R. Ž. turi bendrą vaiką E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Apie pusantrų metų po vaiko gimimo jie kartu rūpinosi vaiku. Kai išsiskyrė su R., sūnus liko augti pas ją. Po išsiskyrimo du mėnesius R. į jos sąskaitą pravedė po 300,00 Lt (86,89 Eur) vaiko išlaikymui. Daugiau finansiškai jis vaikui nepadėjo. Kai sūnui suėjo 2 metai, R. daugiau su ja nesusisiekė. Kai vyko teismo posėdis dėl vaiko išlaikymo, R. nedalyvavo, tik parašė sutikimą, jog sutinka mokėti kas mėnesį pinigus vaiko išlaikymui, bet iš jo nieko negavo. R. šeima jai nėra padėjusi. Kiekvieną mėnesį ji iš valstybės gauna pinigus, skirtus vaikui (b. l. 19–20).

Liudytojos M. Ž. paaiškinimais (parodymais), kad R. Ž. yra jos sūnus, kuris šiuo metu yra užsienyje. R. paskutinį kartą į namus buvo grįžęs 2016 m. spalio mėnesį. Tą kartą R. davė J. ar sūnui E. pinigų (nežino kokią sumą), R. buvo nupirkęs sūnui dovanų (rūbų, žaislų) ir jis tuos daiktus vežė J. R. sakydavo, kad J. nekeldavo telefono, vengdavo bendrauti, keisdavo telefono numerius ir apie tai nepranešdavo jų šeimai. R. su J. jų namuose gyveno beveik 4 metus. J. su sūnumi išsikraustė, kai E. buvo apie 4 metus, nuo to laiko ji E. nematė. Ji nori padėti anūkui, jei J. sutiktų, gali siųsti pinigus (šiuo metu leidžia finansinė padėtis) (b. l. 25–26).

Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopijoje užfiksuota informacija, kad vykdomas priverstinis išieškojimas iš R. Ž. jo vaiko E. Ž. išlaikymui (b. l. 28–58).

Duomenų apie asmenį Sodros duomenų bazėje išraše užfiksuota informacija, kad R. Ž. vykdė individualią veiklą nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. balandžio 20 d. (b. l. 80).

Šie vieni kitus papildantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Jie vieni kitiems neprieštarauja, jais nenustatyta priežasties netikėti. Nenustatyta, kad šie gauti ne įstatymo nustatyta tvarka. Todėl anksčiau nurodyti duomenys yra kaltinamojo R. Ž. kaltės įrodymai.

Ištyręs, įvertinęs anksčiau nurodytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad R. Ž. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes vengė pareigos pagal teismo sprendimą – Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. sprendimą, išlaikyti vaiką – savo sūnų E. Ž., gimusį (duomenys neskelbtini). Jo veika pagal BK 164 straipsnį kvalifikuota teisingai. Byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaltinamasis R. Ž. neteistas (b. l. 72), administracine tvarka baustas, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 73), dėl psichikos ir priklausomybės ligų apskaitoje nepriklauso (b. l. 76), dirba užsienyje (b. l. 78, 82), gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl R. Ž. elgesio nėra gavusi (b. l. 78).

2018 m. birželio 5 d. R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 70–71). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamajam R. Ž. inkriminuota nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje, padarymą kaltinamajam R. Ž. gali būti skiriamos bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagal šias aplinkybes R. Ž. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta J. G. (b. l. 81). Skundų negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 68–69). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę kaltinamajam R. Ž., atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, konkrečius kaltinamojo nusikalstamus veiksmus ir sukeltas pasekmes, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į asmenybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nėra duomenų, jog R. Ž. sutinka su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme, o dėl darbo (duomenys nekslebtini) R. Ž. gali būti sudėtinga ar neįmanoma atlikti viešųjų darbų bausmę Lietuvoje. Dėl to R. Ž. skirtina bauda. R. Ž. skirtina 30 MGL (1 129,00 Eur) dydžio bauda (BK 47 straipsnis (2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 redakcija). Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam, prisipažinusiam kaltu visiškai, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šiai nuostatai taikyti aplinkybės byloje yra, todėl R. Ž. bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 20 MGL (753,20 Eur) baugą, įpareigojant sumokėti ją per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir už tai jam paskirti 30 (trisdešimt) MGL (1 129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Ž. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) MGL (753,20 Eur) dydžio baudą, įpareigojant jį paskirtą baudą sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą R. Ž. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, palikti nepakeistą, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti R. Ž., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Petraitis