Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, rašytinio proceso būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2016 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

UAB „Credit day“ ir atsakovas 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 144,81 Eur (500 Lt) kreditas 30 kalendorinių dienų laikotarpiui. UAB „Credit day“ 2014 m. rugsėjo 3 d. pervedė pinigus atsakovui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2014 m. spalio 3 d. ir sumokėti 13,59 Eur kredito mokesčio bei mokėti 114,37 proc. fiksuotų metinių palūkanų normą nuo pirmos kredito suteikimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos priedais Nr. 1 ir Nr. 3 UAB „Credit day“ perleido ieškovei AB BnP Finance reikalavimo teisę į atsakovo skolą pagal Sutartį.

2016 m. lapkričio 23 d. ieškovas elektroniniu paštu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir nurodė, kad skolą sudaro 472,43 Eur. Ieškovė 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimu, kuris buvo išsiųstas atsakovui paštu, ieškovė nurodė, kad atsakovo skola sudaro 532,88 Eur.

Dėl skolos priteisimo

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovas sutarties nevykdė, įrodymų apie prievolių įvykdymą byloje nėra, todėl remiantis CK 6.873 str. 1 d. bei Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.3.1. p. ir Specialiosiomis sąlygomis, iš atsakovo priteistina 144,81 Eur skola ir 13,59 Eur kredito mokesčio.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovė taip pat paskaičiavo atsakovui 117,37 proc. pelno (mokėjimo) palūkanų nuo termino įvykdyti prievolę pabaigos (2014 m. spalio 3 d.) iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016 m. lapkričio 23 d.), iš viso už 783 dienas, t. y. 360,22 Eur.

Atsakovui už naudojimąsi kreditu atsirado pareiga paskolos davėjui mokėti sutartimi nustatytas palūkanas (CK 6.872 str. 1 d.), o praleidus prievolės įvykdymo terminą, jam atsiranda pareiga paskolos davėjui mokėti įstatymu nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). UAB „Credit day“ ir atsakovas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.2. punktu susitarė, kad kredito palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos iki kredito visiško grąžinimo kredito davėjui. UAB „Credit day“ ir atsakovas Vartojimo kredito sutarties Specialiosiomis sąlygomis taip pat susitarė, kad mokėjimo palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito suteikimo dienos ir skaičiuojamos iki viso kredito grąžinimo kredito davėjui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 pažymėjo, kad vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (ex officio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir kt v. Danske bank A/S, bylos Nr. 3K-3-482/2012; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 791-oji DNSB v. AB ,,Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008; kt.). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio.

Vartojimo kredito įstatymo (nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusi įstatymo redakcija) 21 straipsnyje nustatyti tam tikri reikalavimai dėl bendros vartojimo kredito kainos: ji turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo interesų pusiausvyros (šio straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas, spręsdamas ginčą dėl vartojimo kredito sutartimi nustatytų palūkanų priteisimo, turi patikrinti, ar šalių nustatytų palūkanų, sudarančių bendrą kredito kainą, dydis protingas, pagrįstas, sąžiningas, atitinka abiejų šalių interesų pusiausvyrą. Įstatyme nustatyta prezumpcija, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatytos bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu didesnė kaip 200 proc. (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai bendra vartojimo kredito kainos metinė norma didesnė kaip 200 proc., pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus). Tačiau toks teisinis reglamentavimas nereiškia, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti šio dydžio, visais atvejais atitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimus. Tokiais atvejais, kai bendra kredito kaina neviršija įstatyme nustatytos maksimalios ribos (200 proc.), ji turi būti vertinama pagal Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio kriterijus ir gali būti pripažinta jų neatitinkančia bei dėl to mažintina.

Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito kainos (pelno palūkanų) mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „LSV Intergroup“ v. R. Ž., bylos Nr. 3K-3-485-916/2015).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė, perėmusi reikalavimą iš UAB „Credit“ day“ tą pačią dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 23 d. parašė du skirtingus raštus atsakovui, iš kurių viename nurodė, kad atsakovo skola sudaro 472,43 Eur, o kitame nurodė, kad atsakovo skola sudaro 532,88 Eur. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad prieš išduodant kreditą atsakovui, buvo patikrinta jo kredito istorija ir įvertinama jo galimybė grąžinti suteiktą kreditą.

Atsižvelgiant į paskolintos kredito sumos (144,81 Eur) ir prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydį (360,22 Eur), į tai, kad prašomos priteisti mokėjimo palūkanos sudaro 248,75 procentus atsakovui suteiktos paskolos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat, atsižvelgus į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, o ne verslo subjektas bei sudarydamas sutartį prisijungimo būdu buvo silpnesnioji sutarties pusė, sudarydamas sutartį nuotoliniu būdu negalėjo derėtis dėl sutarties sąlygų, įvertinti skolinimosi rizikos, teismo iniciatyva prašomų priteisti mokėjimo palūkanų dydis yra mažintinas kaip prieštaraujantis Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintiems kriterijams. Išdėstytų argumentų pagrindu ieškovės reikalavimas dalyje dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistina 180,11 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d., o likusioje dalyje reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 1.5 str. 2 d., 6.251 str., 6.261 str.).

Dėl delspinigių

UAB „Credit day“ ir atsakovas Sutarties Bendrųjų sąlygų 9.1 punktu susitarė, kad atsakovas sutarties neįvykdymo atveju mokės 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtų sumų. Atsižvelgiantį į tai, iš atsakovo priteistina 14,26 Eur delspinigių (158,40x0,05 proc.x180 d.)

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai – 90,03 Eur, t. y. 136x66,20 proc./100 proc. (15,00 Eur žyminio mokesčio + 121,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų) (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.).

Iš atsakovo valstybei nepriteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi ši suma yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Vadovaujantis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 - 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „BnP Finance“, į. k. 302447985, 144,81 Eur (šimtą keturiasdešimt keturis eurus 81 ct) negrąžinto kredito, 13,59 Eur (trylika eurų 59 ct) kredito mokesčio, 180,11 Eur (šimtą aštuoniasdešimt eurų 11 ct) mokėjimo palūkanų, 14,26 Eur (keturiolika eurų 26 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (352,77 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 90,03 Eur (devyniasdešimt eurų 3 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.