Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės MB „Kibanitas“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2703-292/2016 pagal ieškovės MB „Kibanitas“ ieškinį atsakovei Alytaus teritorinei darbo biržai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė MB „Kibanitas“ kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Alytaus teritorinės darbo biržos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. S-559(2.38) Dėl darbo vietų panaikinimo (b.l. 1-5).Nurodė, kad pareiškėjas MB „Kibanitas“ ir Alytaus teritorinė darbo birža 2013 m. birželio 7 d. pasirašė dvišalę Vietinių užimtumo iniciatyvų projekto sutartį Nr. VUI3-8 (toliau – Sutartis), pagal kurią buvo įsteigtos subsidijuojamos darbo vietos. Alytaus teritorinei darbo biržai nustačius dvišalės sutarties pažeidimų, pagal minėtą sutartį įsteigta viena darbo vieta (akmentašio) ginčijamu sprendimu buvo panaikinta, o pareiškėjas įpareigotas grąžinti 50 proc. MB „Kibanitas“ išmokėtos subsidijos darbo vietai įsteigti. Pareiškėjas su šiuo sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti, nes ieškovė nesilaikė įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (b.l. 6). Teismas nurodė, kad iš prie ieškinio pridėtos Vietinio užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties V skyriaus 10 punkto matyti, kad ginčai dėl tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus, įstatymų nustatyta tvarka. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto normos formuluotė – ginčo sprendimo ne teisme tvarka – reiškia ne tik tai, kad prieš kreipiantis į teismą reikia kreiptis į kitą neteisminę instituciją, kuri sprendžia ginčą, tačiau ir kitokias pastangas ginčą sureguliuoti nesikreipiant į teismą, t. y. pasinaudoti sutartyje nustatyta tvarka susitarti su priešinga šalimi ir taip išspręsti konfliktą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų pasinaudojusi sutartyje numatyta išankstine ginčo sprendimo tvarka, kuri yra susijusi su pažeistos teisės tam tikros gynybos formos panaudojimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovė MB „Kibanitas“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir MB „Kibanitas“ ieškinį priimti (b.l. 9-11). Nurodė, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį dėl neišnaudotos išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, nes tokia gali būti nustatoma konkrečiu įstatymu, numatant konkrečią instituciją, kuri nagrinėja tokio pobūdžio ginčus ne teismo tvarka. Lietuvos darbo biržos nuostatuose, patvirtintuose 2006 m. lapkričio 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-306, nenumatyta, kad Lietuvos darbo birža yra išankstinio ginčų sprendimo ne teisme organas dėl teritorinių darbo biržų priimamų teisės aktų. Be to, ieškovė su Alytaus teritorine darbo birža iškilusią problemą bandė spręsti ir neteismine tvarka, t. y. žodžiu buvo kreiptasi su prašymu netaikyti sankcijų. Elektroniniu paštu nuolat vyksta susirašinėjimas su Alytaus teritorinės darbo biržos specialistais įmonės veiklai aktualiais klausimais. 2016 m. kovo 23 d. susirašinėjime, kuris iš esmės skirtas dėl darbuotojų paieškų į laisvas darbo vietas, iš paskutinio sakinio matyti, kad jau yra vykęs pokalbis dėl atleisto darbuotojo, tikimasi, kad mažoji bendrija nebus baudžiama. Skundžiamame darbo biržos sprendime jo apskundimo tvarka neišaiškinta. Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą; 2013 m. birželio 7 d. laidavimo draudimo poliso SILD Nr.073887 ir rašto kopiją; 2016 m. birželio 2 d. BTA draudimo elektroninį laišką; 2016 m. gegužės 20 d. Nr. S-791 (2,39) mokėjimo reikalavimo kopiją, 2016 m. birželio 9 d. atsakymo kopiją dėl žalos bylos; 2016 m. birželio 13 d. BTA draudimo atsakymo kopiją (b.l. 12-22).Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė Alytaus teritorinė darbo birža įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą; 2013 m. birželio 7 d. laidavimo draudimo poliso SILD Nr.073887 ir rašto kopiją; 2016 m. birželio 2 d. BTA draudimo elektroninį laišką; 2016 m. gegužės 20 d. Nr. S-791 (2,39) mokėjimo reikalavimo kopiją, 2016 m. birželio 9 d. atsakymo kopiją dėl žalos bylos; 2016 m. birželio 13 d. BTA draudimo atsakymo kopiją (b.l. 12-22). Apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus atsisako priimti, kadangi jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės, kreipdamasi į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (CK 1.137 str. 2–5 d.), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų. Taigi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, ir netgi privalomų ikiteisminių ginčo sprendimo tvarkos procedūrų nustatymas nelaikomas asmens teisės kreiptis į teismą apribojimu ar paneigimu (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimai).CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriems esant teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas šių pagrindų – jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Alytaus teritorinės darbo biržos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. S-559(2.38) Dėl darbo vietų panaikinimo (b.l. 1-5). Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir motyvuodamas atsisakymą jį priimti, teismas akcentavo būtent ieškovės pareigą pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Apeliacinio teismo nuomone, ši teismo išvada nepagrįsta – nagrinėjamo ginčo atveju įstatymu nenustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi Vietinio užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutarties V skyriaus 10 punktu, numatančiu, kad ginčai dėl tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo sprendžiami šalių susitarimu, o nesusitarus, įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiu įstatymu remiasi atsisakydamas priimti ieškinį, taip pat skundžiamoje nutartyje nenurodė į kurią instituciją ieškovė turėtų kreiptis, kad pašalintų aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalies nuostatas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymuose. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo 41 straipsnyje nustatyta, jog ginčai dėl šio įstatymo taikymo, užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo, darbo rinkos paslaugų teikimo, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų (įstaigų) veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumo nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau nei Civilinio proceso kodeksas, nei Lietuvos darbo biržos nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. A1-306, nei kiti teisės aktai. Tai, kad šalys sutartyje numato sąlygą spręsti ginčus šalių susitarimu, nesudaro pagrindo teigti, jog yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, todėl atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu pirmosios instancijos teismas šiuo atveju negalėjo.Remiantis nurodytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą ir nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nėra pasinaudojusi ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl priimta teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir MB „Kibanitas“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.