Šiaulių apylinkės teismo nutartis

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbančiai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistai,

už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t. y. veikdama sunkinančiomis aplinkybėmis – būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2024 m. sausio 4 d., apie 21.10 val., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus nesutarimui su šeimos nariu – sugyventiniu G. V., asmeninio konflikto metu, tyčia, suėmusi ranka už plaukų pešė plaukus, kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį bei koja spyrė vieną smūgį į veido sritį, t. y. lūpą, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Tai, jog A. A. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui - nukentėjusiajam G. V., įrodoma teisme duotais nukentėjusiojo G. V. parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis G. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad A. A. buvo jo draugė, kartu gyveno virš metų laiko, vedė bendrą ūkį. 2024 m. sausio 4 d. A. grįžo į namus, buvo išgėrusi alkoholio, Pradėjo žodžiais prie jo kabinėtis dėl pinigų, kad jis jai neduoda pinigų. Pešė jam už plaukų, jis gynėsi. Sudavė jam du kartus į galvos sritį, spyrė į veidą, prakirto lūpą. Jis tuo metu stovėjo. Kai įspyrė, išėjo ir iškvietė pareigūnus. Ji neatsiprašė, nors buvo galimybė atsiprašyti.

Teismo psichologas ekspertas G. B. teisiamajame posėdyje patvirtino byloje pateiktą ekspertizės aktą. Paaiškino, kad A. A. š. m. balandžio mėnesį buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė ir nustatyta, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini). Todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Rekomendavo jai skirti ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Kokia būtų rizika nebuvo nustatyta, todėl mano, kad šiuo metu pakaktų ambulatorinio stebėjimo. Išvadą tvirtina.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. A. kalta prisipažino, parodė, kad G. V. yra jos sugyventinis, gyvena su juo apie metus laiko, veda bendrą ūkį, vaikų neturi. Su sugyventiniu gyvena (duomenys neskelbtini) V. Č. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Alkoholio kiekvieną dieną nevartoja. 2024 m. sausio 4 d., gal nuo 15.00 val., su sugyventiniu G. V. pradėjo gerti alkoholį – „Biržiečių“ alų. Ji pati išgėrė du butelius alaus. Nuo alaus nebuvo apgirtusi. Ji susipyko su G. V., nes jai nusibodo su juo gyventi, jam liepė pasiimti savo daiktus ir išeiti iš namų. Sėdėdami prie stalo susipyko su G., jam suėmusi už plaukų patempė plaukus, sudavė kumščiu du smūgius į galvą, galėjo jam spirti, bet ne viską atsimena, galėjo sukelti jam fizinį skausmą. Kai G. sudavė, jis tylėjo, nieko nesakė. Kai tik susipyksta, G. skambina bendruoju pagalbos telefonu. Anksčiau nėra jo mušusi. Nematė, ar G. padarė kokius nors sužalojimus. Supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl ko nuoširdžiai gailisi. Daugiau jo į namus neįsileis, nes jis vis skambina į „mentūrą“, t. y., į policiją. Taikytis nenori, neatsiprašė G. V.. Jei būtų buvusi blaivi, nebūtų padariusi nusikaltimo (b. l. 108-110, 123-126).

Iš 2024-01-17 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, atidarius įrašą, girdisi moters sakomi žodžiai „išvažiuosi, išvažiuosi“. Nukentėjęs G. V. nurodo, kad reikalinga policija (duomenys neskelbtini), nes moteriškė puldinėja, jam lūpą prakirto, spardo jį, kad ir dabar jam daužo per galvą, spardo. Nurodo, kad ji „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 21-23).

Iš 2024-01-19 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kūno kamerų įrašai, iš kurių matyti, kad pareigūnai eina į namo laiptinę, kur juos pasitinka vyriškis, sakydamas jog jį iš namų išvarė sugyventinė, prakirto lūpą, spardė, pešė už plaukų, sudavė du smūgius į veidą ranka, jam skaudėjo. Alkoholį vartojo kartu su sugyventine, anksčiau pas juos buvo atvykusi policija aiškintis dėl smurto artimoje aplinkoje. Kartu gyvena metai laiko, žodinis konfliktas kilo dėl to, kad sugyventinis šiuo adresu gyvena neprisiregistravęs. Sugyventinė pešė už plaukų, sudavė kumščiu į veidą, koja spyrė į veidą, taip prakirsdama apatinę lūpą. Alkoholio kiekio matuokliu vyrui patikrinamas girtumas, kuris yra 2.15 promilės. Pareigūnė užeina į kambarį, kuriame jos kolega bendrauja su buto šeimininke, aiškindama jai, jog jai reikės vykti kartu su policijos pareigūnais, dėl ko moteris yra smarkiai susinervinusi. Pareigūnė nufotografuoja įvykio vietą, išsiaiškina, jog šis butas yra nuomojamas, o su sugyventiniu moteris gyvena kartu vienerius metus. Pareigūnė konflikto dalyviams pasako, kad reikės laukti atvykstančio GMP ekipažo. Moteris pareigūnams sako, kad ji nenori jog pareigūnai ją išsivežtų, konfliktas kilo dėl 50 eurų, kuriuos ji sumokėjo už malkas, parodo pareigūnei malkinę krosnį. Kadangi moteris pati eiti į pareigūnų automobilį atsisako, prie moters prieina pareigūnas, paima ją už rankos ir nenaudodamas jėgos išsiveda bei pasodina į tarnybinį automobilį (b. l. 24-26)

Iš 2024-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 27-29).

Iš 2024-01-04 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad ant nukentėjusiojo G. V. apatinės lūpos matosi kraujosruva (b. l. 39-42).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint nukentėjusįjį G. V., ant apatinės lūpos matosi 2 mm dydžio kraujosruva. Apžiūrint asmens rūbais neuždengtas kūno vietas daugiau akivaizdžių sužalojimų nėra (b. l. 54-55).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad remiantis turimų medicininių dokumentų duomenis, G. V. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. G. V. GMP 2024-01-04 nustatytas sumušimas apatinės lūpos vidinėje pusėje sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, o žodis „sumušimas“ neteikia realios informacijos apie sužalojimo pobūdį (kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir pan.). Nesant objektyvių traumavimo požymių, nėra ir objektyvaus pagrindo vertinti sveikatos sutrikdymo mastą bei atsakyti į kitus užduotyje pateiktus klausimus (b. l. 68).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad neblaivi sugyventinė pešė už plaukų, kumščiu sudavė į galvą, koja spyrė į veidą, šiam ranka sulaikius smūgį, nestipriai kliudė apatinę lūpą. Be sąmonės nebuvo. Apatinės lūpos vidinėje pusėje mažas iki 0,5 cm sumušimas, nekraujuoja. Palpuojant galvos plaukuotąją dalį pakaušio srityje, sako, kad skauda. Sumušimų, gumbų nečiuopia. Kitų sumušimo žymių nestebima. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 73-74).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad A. A. nustatytas 1,50 prom. neblaivumas, G. V. nustatytas 2,15 prom. neblaivumas (b. l. 90).

Iš 2024 m. gegužės 2 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. A. baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu yra nustatomas (duomenys neskelbtini). A. A. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu A. A. nustatomas (duomenys neskelbtini). A. A. negali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, negali atlikti bausmės. Jai rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (1 t., b. l. 182-184).

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą arba nežymų sužalojimą mušant ar kitaip smurtaujant artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad A. A. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, kuri atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies požymius. Faktą, kad ji padarė įstatymo uždraustą veiką, patvirtina nukentėjusiojo G. V. parodymai, kita teisminio nagrinėjimo metu ištirta bylos medžiaga.

Kadangi A. A. dėl (duomenys neskelbtini) negalėjo valdyti savo veiksmų, ji baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdama nepakaltinama (BK 17 str.). Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir bylos nagrinėjimo metu duotų eksperto paaiškinimų matyti, kad A. A. reikalingas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Atsižvelgiant į ekspertų išvadas, siekiant, kad A. A. būtų užtikrintas tinkamas gydymas, jai skirtina rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 72 straipsniu, 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti, kad A. A. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutarčiai įsiteisėjus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.