Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-854-0602/2009

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2009-06-11
Bylos Nr.: I-854-0602/2009
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rūta Miliuvienė, Veslava Ruskan, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos, Lietuvos Respublikos
Atsakovas: Vilniaus, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, VĮ „Registrų centras“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos
Advokatai: Valentinas Račys

Administracinė byla Nr. I-854-602/2009Procesinio sprendimo kategorija 4, 12, 14, 38, 74 (S)

SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir teisėja pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Sigitai Brasienei,

dalyvaujant pareiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje institucijos atstovui E. P., pareiškėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos atstovui advokato padėjėjui Valentinui Račiui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č., atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atstovei I. Š., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovams F. T., G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje institucijos, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos prašymą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Valstybinei kultūros paveldo komisijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Lietuvos Respublikos Seimas 1997-07-02 nutarimu Nr. VIII-388 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo" nutarė įsteigti Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą nuo 1997 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo" nutarė nustatyti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas (57,5 hektaro teritoriją) ir patvirtinti jo zonų ribų planą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-11 nutarimu Nr. 1111 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų patvirtinimo" yra patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatai. Lietuvos Respublikos Kultūros ministras 2004-06-17 įsakymu „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos įsteigimo“ įsteigė nuo 2004 m. liepos 1 d. biudžetinę įstaigą – Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją šiam rezervatui valdyti ir jo veiklai organizuoti.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija 2004-11-18 raštu kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu perduoti direkcijai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritoriją valdyti patikėjimo teise (administracinė byla Nr. 2-2476-18/2005, b.l. 34).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2004-12-08 raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu parengti Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861 nustatytos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos planą; nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; nurodyti teritorijos pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą; nurodyti šiai teritorijai taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo (administracinė byla Nr. 2-2476-18/2005, b.l. 61).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-28 išnagrinėjo administracinę bylą Nr. 2-2476-18/2005 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-28 sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32.1-32.6 punktuose nurodytus veiksmus, nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcijai perduodamo žemės sklypo duomenis (I t., b.l. 49-55). 2005-12-28 sprendimas įsiteisėjo 2006-07-03 (I t., b.l. 56-65).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. 2-2476-18/2005, 2008-09-11 priėmė įsakymą Nr. 30-1800 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T.Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“ (V t., b.l. 7-12). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-11 įsakymo 1 punktu nustatė žemės sklypo Nr. 1 ties Šventaragio ir T. Vrublevskio gatvėmis, Katedros a. 2, 4, Arsenalo g. 1, 3, 3A, 5, Barboros Radvilaitės g. 2, 6A ir ties K. Škirpos al. duomenis (153959 kv.m. plotą ir ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą ir pobūdį – visuomeninės paskirties teritorijos administracinių ir religinių bendruomenių pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai; urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas: esamą pastatų aukštingumą – 6 aukštų, esamą užstatymo plotą – 15 proc.); 1.4 nustatė taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 (prie kurių 1.4.3p. yra nurodyti paminklotvarkos apribojimai – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorija ir apsaugos zonos (XIX sk.), sklypas tvarkomas pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatus); 2 punktu nustatė naudojimosi žemės sklypo, nurodyto 1 punkte, dalis statiniams eksploatuoti; 3 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis 1 punkte nurodytu žemės sklypu nustatytomis dalimis, atsižvelgiant į šiame sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; 4 punktu nustatė, kad sklypo Nr. 1 naudotojai su Miesto plėtros departamento parengtais žemės sklypo dokumentais (duomenimis) privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo nustatytomis dalimis panaudos sutarties sudarymo; 5 punktu nustatė žemės sklypo Nr. 2 ties T. Kosciuškos g. 1A, 1, 3, ties Olandų ir Krivių gatvėmis duomenis (317426 kv.m. plotą ir ribas, pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – kitos paskirties žemė, naudojimo būdą ir pobūdį – visuomeninės paskirties teritorijos rekreacinių miškų ir administracinių pastatų statybai, rekonstrukcijai ir eksploatacijai; urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas: esamą pastatų aukštingumą – 2 aukštų, esamą užstatymo plotą – 5 proc.); 5.4 nustatė taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343 (prie kurių 5.4.3p. yra nurodyti paminklotvarkos apribojimai – nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorija ir apsaugos zonos (XIX sk.), sklypas tvarkomas pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatus); 6 punktu nustatė naudojimosi žemės sklypo, nurodyto 1 punkte, dalis statiniams eksploatuoti; 7 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis 1 punkte nurodytu žemės sklypu nustatytomis dalimis, atsižvelgiant į šiame sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, nustatyti kelio servitutą; 8 punktu nustatė, kad sklypo Nr. 2 naudotojai su Miesto plėtros departamento parengtais žemės sklypo dokumentais (duomenimis) privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo nustatytomis dalimis panaudos sutarties sudarymo; 9 punktu pripažino netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-08 įsakymą Nr. 30-2080 „Dėl sklypų tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų nustatymo“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-23 priėmė įsakymą Nr. 30-1880 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymo Nr. 30-1800 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“ pakeitimo“ (V t., b.l. 13), kuriuo 2008-09-11 įsakymą papildė 10 punktu, kuriuo pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui žemės sklypo Nr. 1 panaudos sutartyje nustatyti apribojimą, kuris užtikrintų laisvą patekimą į žemės sklypo dalis, nurodytas 2 punkte.

Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880, 2008-10-09 priėmė įsakymą Nr. 2.3-12921-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ (I t., b.l. 86-89). Vilniaus apskrities viršininkas 2008-10-09 įsakymo 1 punktu nustatė žemės sklypo Nr. 1 ties Šventaragio ir T. Vrublevskio gatvėmis, Katedros a. 2, 4, Arsenalo g. 1, 3, 3A, 5, Barboros Radvilaitės g. 2, 6A ir ties K. Škirpos al., kurio ribos ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-67, plotą - 153191 kv.m.; pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį – kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos (administracinių ir religinių bendruomenių pastatų statybos); nominalią indeksuotą vertę; specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880; 2 punktu pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880 nustatytoms žemės sklypo Nr. 1, nurodyto įsakymo 1 punkte, dalims statiniams eksploatuoti; 3 punktu nustatė žemės sklypo Nr. 2 ties T. Kosciuškos g. 1A, 1, 3, ties Olandų ir Krivių gatvėmis, kurio ribos ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano, pažymėtos linijomis ir skaičiais 1-175, plotą - 317426 kv.m.; pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį – kitos paskirties žemė: visuomeninės paskirties teritorijos (rekreacinių miškų ir administracinių pastatų statybos) ir inžinierinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos); nominalią indeksuotą vertę; specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatytas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880; 4 punktu nustatė kelio servitutą; 5 punktu pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880 nustatytoms žemės sklypo Nr. 2, nurodyto įsakymo 3 punkte, dalims statiniams eksploatuoti; 6 punktu pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre valstybinės žemės sklypus Nr. 1 ir Nr. 2.

2008-10-14 VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistravo žemės sklypą Nr. 1 Unikaliu Nr. 4400-1698-2493 (III t., b.l. 141-151). Sklypas yra įregistruotas nuosavybės teises Lietuvos Respublikos vardu, įregistravimo pagrindas yra nurodytas Apskrities viršininko įsakymas 2008-10-09 Nr. 2.3-12921-(01); sklypas yra įregistruotas valstybinės žemės patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu Apskrities viršininko įsakymo 2008-10-09 Nr. 2.3-12921-(01) pagrindu. Registre yra nurodytas sklypo plotas - 15.3191 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - visuomeninės paskirties teritorijos, naudojimo pobūdis – administracinių ir religinių bendruomenių pastatų statybos. 2008-10-14 VĮ Registrų centras Vilniaus filialas įregistravo žemės sklypą Nr. 2 Unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b.l. 152-157). Sklypas yra įregistruotas nuosavybės teises Lietuvos Respublikos vardu, įregistravimo pagrindas yra nurodytas Apskrities viršininko įsakymas 2008-10-09 Nr. 2.3-12921-(01); sklypas yra įregistruotas valstybinės žemės patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu Apskrities viršininko įsakymo 2008-10-09 Nr. 2.3-12921-(01) pagrindu. Registre yra nurodytas sklypo plotas – 31.7426 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas - inžinierinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – visuomeninės paskirties teritorijos, administracinių pastatų statybos, rekreacinių miškų.

II

2009-01-30 Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymo Nr. 30-1800 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“ 1 punktą su papunkčiais, 3, 4 punktus, 5 punktą su papunkčiais, 7 ir 8 punktus bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymą Nr. 30-1880 „ Dėl 2008-09-23 įsakymo Nr. 30-1880 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“ pakeitimo“ (V t., b.l. 2-5).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašyme nurodė, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo punktai dėl pagrindinės tikslinės žemės paskirties nustatymo (kitos paskirties žemė) prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 29 d., Žemės įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., pagal kuriuos rezervatuose yra konservacinės paskirties žemė. Įsakymo 3, 7, 4, 8 punktai dėl siūlymo suteikti kitiems asmenims naudotis prie pastatų esančiomis sklypų dalimis, prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 2 d., pagal kurią sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį priima Vyriausybė arba jos įgaliota institucija; 2002-12-03 Vyriausybės nutarimu patvirtinto Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašo 2p., pagal kurį Aplinkos ministerija įgaliota priimti sprendimus dėl valstybės nekilnojamųjų daiktų perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Įsakymo 3, 7, 4, 8 punktai dėl siūlymo suteikti kitiems asmenims naudotis prie pastatų esančiomis sklypų dalimis yra nesuderinami su Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 d. nuostata, jog rezervatų žemę valdo, naudoja patikėjimo teise rezervatų direkcijos.

Nustatęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus priimti įsakymai neatitinka teisės aktų reikalavimų, Vyriausybės atstovas 2009-01-09 pasiūlė panaikinti ginčijamus įsakymus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui nepanaikinus įsakymų, Vyriausybės atstovas, vadovaudamasis Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. numatyta teise, kreipėsi į teismą dėl įsakymų panaikinimo.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė prašymą tenkinti.

III

2008-12-30 Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-09 įsakymą Nr. 2.3-12921-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“ (I t., b.l. 3-7). 2009-03-31 pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriuo papildomai prašo įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro bei registro Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 2.3-12921-(01) suformuotus bei įregistruotus du žemės sklypus; įpareigoti Vilniaus apskrities viršininką, vadovaujantis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatomis, suformuoti bei Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypą (IV t., b.l. 54).

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija prašyme nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai yra neteisėti. Įsakyme nustatytas sklypų plotas yra mažesnis negu buvo nustatytas Seimo nutarimu, sklypai neapima visos rezervatų teritorijos. Įsakymo 3, 7, 4, 8 punktai yra nesuderinami su Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 d. nuostata, jog rezervatų žemę valdo, naudoja patikėjimo teise rezervatų direkcijos.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų minėti neteisėtumo aspektai taikytini ginčijamam Vilniaus apskrities viršininko įsakymui. Be to, Vilniaus apskrities viršininko įsakymo punktai dėl pagrindinės tikslinės žemės paskirties nustatymo (kitos paskirties žemė) prieštarauja Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 29 d., Žemės įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., pagal kuriuos rezervatuose yra konservacinės paskirties žemė. Minėti įsakymo punktai taip pat prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 11 str. 5 d., Vyriausybės 1999-09-29 nutarimo Nr. 1073 8 p.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmais yra trikdomi Kultūrinio rezervato apsaugos ir tvarkymo procesai bei neleidžiama Direkcijai vykdyti jos funkcijų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo sprendimu panaikinus ginčijamus įsakymus, turi būti panaikintas sklypų įregistravimas nekilnojamojo turto registre, nes Direkcija pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d., 13 str. 2 d., neturės teisės kreiptis į registrą su tokiu prašymu.

Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 4 d., CK 1.109 str., Žemės įstatymo 32 str. 3 d. 4 p. apskrities viršininkas turi visas teises bei privalo turėti ir visas organizacines priemones identifikuoti, suformuoti bei Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti Kultūrinio rezervato žemės sklypą. Apskrities viršininkas nurodytų veiksmų neatlieka, todėl turi būti įpareigotas teismo sprendimu atlikti nurodytus veiksmus.

Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė prašymą tenkinti.

IV

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymus prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (V t., b.l. 53). Atsakovas atsiliepime į prašymus nurodė, kad nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2005-07-15 raštu yra nurodžiusi, kad apskrities viršininkas, kaip valstybinės žemės patikėtinis, išnuomoja rezervatų teritorijoje esančių pastatų eksploatacijai reikalingus žemės sklypus. Į Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribas patenka Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių, kuriuos nuosavybės teise valdo ne Direkcija, bet kiti asmenys, pagal teisės aktus turintys teisę nuomoti ar laikinai neatlygintinai naudotis naudojama žeme. Pagal Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo 260 32.1-32.6 p. turi būti formuojami pastatams eksploatuoti reikalingi sklypai. Nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-28 sprendimu įpareigojęs atlikti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo 260 32.1-32.6 p. numatytus veiksmus, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis tesimas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, neišaiškino kaip turi būti vykdomas sprendimas. Todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priėmusi ginčijamus įsakymus, vykdant minėtą teismo sprendimą, atliko teisėtus veiksmus.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 22 p. rezervato teritorijoje buvo suformuoti du atskiri sklypai, kuriuos skiria hidrografinis objektas – Vilnios upė. Į formuojamų sklypų ribas nebuvo įtrauktos gatvės bei įregistruoti sklypai. Nevykdant šių reikalavimų, suformuotas sklypas negalėtų būti pažymėtas kadastro žemėlapyje.

Žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė buvo nustatyta vykdant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo 260 32.1-32.6 p. reikalavimus. Įsakymo 3, 7, 4, 8 punktai dėl siūlymo suteikti kitiems asmenims naudotis prie pastatų esančiomis sklypų dalimis yra priimti vykdant Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo 260 32.1-32.6 p. pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-28 sprendimo nustatytus įpareigojimus.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009-01-27 kreipėsi į Seimą su prašymu pakeisti Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861 nustatytas rezervato ribas atsižvelgiant į savivaldybės parengtus planus.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

V

Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymus prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus (t III, b.l. 67-69). Atsakovas atsiliepime į prašymą nurodė, kad ginčijamas apskrities viršininko įsakymas yra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymų pagrindu bei vadovaujantis Civilinio kodekso 1.109 str., Žemės įstatymo 7, 8 str., 32 str. 3 d. 11 p., Seimo 1997-07-02 nutarimu Nr. VIII-388, Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861, Vyriausybės 1995-11-13 nutarimu Nr. 1428, Vyriausybės 199-02-24 nutarimu Nr. 205, Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289.

Pareiškėjas tvirtina, kad suformuoti sklypai neapima viso rezervato ribų, tačiau nepateikia įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija likusioje dalyje nevykdys sklypo formavimo darbų. Neaptartas klausimas kaip apskrities viršininko administracija nesant žemės sklypo plano ir kitų reikiamų duomenų galėtų suformuoti ir įregistruoti sklypą. Ginčo teritorijoje yra daug statinių, kuriems turi būti išskirti plane plotai, reikalingi šiems statiniams eksploatuoti.

Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

VI

Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į pareiškėjų prašymus prašė reikalavimus, pareikštus atsakovo atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstus (t V, b.l. 178-180). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad įpareigojančio pobūdžio reikalavimas galėtų būti reiškiamas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui tuo atveju, jei jis nepagrįstai atsisakytų tenkinti asmens prašymą, pateiktą norminių aktų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas nėra priėmęs jokių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas reikalauja panaikinti ginčo žemės sklypų teisinio registravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre teisinį pagrindą, todėl reikalavimas įpareigoti išregistruoti žemės sklypus yra perteklinis, kadangi teismui pripažinus negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko įsakymą, vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo sprendimu norminių aktų nustatyta tvarka pateikus prašymą teisinis registravimas minėtų sklypų būtų panaikinami be atskiro reikalavimo. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atliktas ginčo žemės sklypų teisinis registravimas yra teisėtas ir pagrįstas, atliktas laikantis teisinį registravimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, nenuginčyto Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu. Būtent tokiu – duomenų atitikimo dokumentams – būdu užtikrinamas į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas, ką šiuo atveju Vilniaus filialas ir užtikrino. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neatsako už pateikiamų duomenų turinio teisingumą; už šių duomenų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos, todėl Registro tvarkytojo kaltės ar neteisėtų veiksmų nėra.

VII

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinė kultūros paveldo komisija atsiliepime į pareiškėjų prašymus prašė teismo pareiškėjų reikalavimus tenkinti (III t., b.l. 180, 181). Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemė turi būti perduota valdyti patikėjimo teise Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai, todėl komisija su tokiu prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę.

Per teismo posėdį atstovai prašė prašymus tenkinti. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentavusius/reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja :

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjai šioje byloje siekia išspręsti ginčą, atsiradusį dėl saugomos teritorijos - Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato, įsteigto Seimo 1997-07-02 nutarimu Nr. VIII-388, apsaugos ir tvarkymo.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribos yra nustatytos ir rezervato zonų ribų planas yra patvirtintas Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861, kuris yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 23 str. 1 d., 28 str. 6 d.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų 1993-11-09 įstatymo Nr. I-301 23 str. 1 d. yra numatyta, kad valstybinius rezervatus bei valstybinius parkus steigia ir jų statusą keičia, valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų ribas nustato ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Steigiant regioninius parkus, Seimui pateikiami regioninių parkų ribų planų projektai. Saugomų teritorijų įstatymo 28 str. 6 d. yra numatyta, kad valstybinių rezervatų ir nacionalinių parkų bei jų zonų ribų planus tvirtina Seimas, regioninių parkų ir valstybinių draustinių ir (ar) jų zonų ribų planus tvirtina Vyriausybė. Saugomų teritorijų tvarkymo planus (planavimo schemas) ir projektus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Savivaldybių saugomų teritorijų planavimo dokumentus tvirtina savivaldybės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija pateikė į bylą Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų ir jo zonų ribų planą M (duomenys neskelbtini) bei rezervato ribų schemą M 1:2000 (III t., b.l. 80-82). Rezervato ribų ir jo zonų ribų plane bei rezervato ribų schemoje yra pažymėtos 57.5 ha ploto rezervato ribos kaip vientisa teritorija. Rezervato ribų schemoje yra pateiktas ribų aprašymas. Rezervato ribų ir jo zonų ribų plane yra pažymėta griežto režimo rezervatinė zona ir reguliuojamo režimo rezervatinė zona (Saugomų teritorijų įstatymo 7 str. 6 d.).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštas ir kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, kad Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861 patvirtintos Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato zonų ribos yra pažymėtos žemės kadastro žemėlapyje (III t., b.l. 140, 158) (Saugomų teritorijų įstatymo 26 str. 1 d.).

Ankščiau minėtos Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos, nurodytų Seimo nutarimų turinys, šiuos teisės aktus įgyvendinantys veiksmai, patvirtina, kad valstybinio rezervato ribų nustatymo klausimas yra priskirtas išimtinei Seimo kompetencijai ir šis klausimas dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato yra įstatymo nustatyta tvarka išspręstas. Todėl nei institucijos, sprendžiančios klausimus, susijusius su Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato apsauga ir tvarkymu, nei teismas, nagrinėjantis ginčus dėl šio rezervato apsaugos, negali svarstyti klausimo dėl sklypo ribų pagal Seimo 2002-04-23 nutarimą Nr. IX-861 nustatymo ar pakeitimo.

Ankščiau aprašytos bylos aplinkybės, dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų turinys bei paaiškinimai patvirtina, kad šioje byloje yra kilęs ginčas ne dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo, bet dėl Seimo 2002-04-23 nutarimu nustatytų ribų valstybinės žemės ploto įregistravimo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijai patikėjimo teise.

Saugomų teritorijų įstatymo 31 str., reglamentuojantis žemės nuosavybės teisinius santykius saugomose teritorijose, numato, kad rezervatų ir Kuršių nerijos nacionalinio parko žemė yra išimtinė valstybės nuosavybė (1 d.); valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijos valdo ir naudoja joms suteiktą valstybinę žemę patikėjimo teise. Analogiškos nuostatos yra numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-11 nutarimu Nr. 1111 patvirtintų Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatų 3 p.

2004 metais įsteigus Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją, ši institucija siekdama vykdyti nurodytas Saugomų teritorijų įstatymo bei rezervato nuostatų numatytas direkcijos funkcijas, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją su prašymu perduoti direkcijai Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritoriją valdyti patikėjimo teise (administracinė byla Nr. 2-2476-18/2005, b.l. 34). Vykdant Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos valdyti patikėjimo teise direkcijai perdavimą buvo priimti šioje byloje ginčijami administraciniai sprendimai. Todėl šioje byloje yra aktualios teisės normos, reglamentuojančios klausimą dėl valstybės turto – žemės, valdymo patikėjimo teise, dėl šios teisės atsiradimo pagrindų. Be to, šio ginčo šalių teisiniai santykiai dalinai yra sureguliuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-12-28 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai yra nustatyti įpareigojimai, kuriuos vykdant buvo priimti šioje byloje ginčijami šios institucijos sprendimai.

Turto patikėjimo teisės sąvoka yra numatyta 1998-05-12 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 2 str. 7 d., kur yra numatyta, kad turto patikėjimo teisė – valstybės ar savivaldybių institucijos, Lietuvos banko, valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos teisė savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybės įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybių perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kaip nustatyta šio Įstatymo 9 ar 11 straipsniuose bei turto patikėjimo sutartyje.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 str. 1 d. yra numatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo patikėjimo teise teisinius santykius reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str., kurio 1 d. yra numatyta, kad valstybės turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti perduodamas Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus šio Įstatymo 16¹ straipsnio 7 dalyje nustatytą išimtį, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip. Nurodyto įstatymo 2 d. yra numatyta, kad valstybės turtą patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja valstybės įmonė Valstybės turto fondas, o turtą, kuris Vyriausybės nutarimu neperduotas šiam fondui, – valstybės institucijos, Lietuvos bankas, valstybės įmonės, įstaigos ir organizacijos, taip pat šio Įstatymo 10 straipsnyje nustatytais atvejais savivaldybės ir šio Įstatymo 16¹ straipsnyje nustatytais atvejais akcinė bendrovė Turto bankas. Nurodyto įstatymo 9 str. 3 d. yra numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai turi teisę priimti sprendimus, susijusius su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, išskyrus sprendimus, susijusius su turto perleidimu kitų asmenų nuosavybėn ar su daiktinių teisių suvaržymu, jei įstatymai nenustato kitaip. Nurodyto įstatymo 9 str. 4 d. yra numatyta, kad kitiems juridiniams asmenims valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. <...> Nurodyto įstatymo 9 str. 5 d. yra numatyta, kad patikėjimo teisė į perduodamą valstybės turtą atsiranda nuo turto perdavimo patikėjimo teisės subjektui (patikėtiniui) ir turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo.

Sisteminis nurodytų teisės normų aiškinimas patvirtina, kad šioje byloje neturėtų būti taikomos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. 4, 5 d. numatytos procedūros dėl valstybės turto perdavimo valdyti patikėjimo teise. Šios procedūros taikytinos perduodant turtą pagal turto patikėjimo sutartį.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patikėjimo teisė į rezervato žemę atsiranda Seimo 2002-04-23 nutarimo Nr. IX-861 pagrindu bei pagal Saugomų teritorijų įstatymą. Ankščiau minėtų teisės normų turinys patvirtina, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 str. nei kiti straipsniai nenumato turto perdavimo procedūros, kuomet turto patikėjimo teisė atsiranda Seimo nutarimo pagrindu bei pagal įstatymą, Vyriausybės tvarkos dėl tokio valstybės turto perdavimo patikėjimo teise nėra.

Panašus teisinis reguliavimas yra numatytas ir 1994-04-26 Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos žemės įstatyme Nr. I-446, kuris reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą (Žemės įstatymo 1 str.).

Valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja patikėjimo teise reglamentuoja Žemės įstatymo 7 str., kurio 1 d. yra numatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra apskričių viršininkai, valstybės turto privatizavimo institucijos, kiti įstatymų nustatyti subjektai bei šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti subjektai. Apskrities viršininkas yra apskrities teritorijoje esančios valstybinės žemės patikėtinis, išskyrus žemę, kuri patikėjimo teise perduota kitiems įstatymų nustatytiems subjektams bei Vyriausybės nutarimais – šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems patikėtiniams, taip pat privatizuojamiems statiniams ir įrenginiams priskirtą valstybinę žemę, kurią patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja valstybės turto privatizavimo institucijos. Pagal Žemės įstatymo 7 str. 2 ir 3 d. valstybinės žemės sklypai gali būti perduodami savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šiame įstatyme nurodytoms reikmėms ir Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypai gali būti perduodami patikėjimo teise Miškų įstatymo nustatytiems subjektams valstybinėms funkcijoms atlikti. Žemės įstatymo 7 str. 5 d. yra numatyta, kad valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems subjektams, perdavimo-priėmimo aktą pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Valstybinės žemės patikėtiniui per 3 mėnesius nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo neįregistravus patikėjimo teisės Nekilnojamojo turto registre, Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo ir nuo šio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo žemės sklypo patikėtiniu laikomas apskrities viršininkas. Žemės įstatymo 7 str. 5 d. yra numatyta, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai.

Nurodytų teisės normų turinys patvirtina, kad rezervato valstybinės žemės patikėtiniu yra ne apskrities viršininkas, bet rezervato direkcija, kuriai patikėjimo teisė į valstybinę žemę neturi būti perduodama individualiu Vyriausybės ar kito subjektu aktu, nes ši teisė yra suteikiama Seimo nutarimu.

Žemės įstatymo 8 str. 1 d. yra numatyta, kad sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijoms, valstybinių rezervatų direkcijoms <...>. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 str. 1 d yra numatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybines ar savivaldybių funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Nurodytose teisės normose yra numatyta turto perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis tvarka, taip pat yra Vyriausybės patvirtintos atitinkamos tvarkos: 1995-11-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1428 patvirtintos Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės ir 2002-12-03 Vyriausybės nutarimu patvirtintas Valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tvarkos aprašas. Ginčijamame Vilniaus apskrities viršininko įsakyme yra nurodyta, kad ši institucija vadovaujasi 1995-11-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1428. Šioje byloje nurodytos teisės normos dėl valstybinės žemės perdavimo laikinai neatlygintinai naudotis negali būti taikomos, nes reglamentuoja skirtingus teisinius santykius, o būtent dėl turto perdavimo valdyti ir naudotis, be disponavimo teisės. Turto patikėjimo teisė yra turto valdymas, naudojimas ir disponavimas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad turto patikėjimo teisės perdavimas nėra šiuo atveju numatytas teisės aktų, todėl toks veiksmas ar procedūra ir neturi būti atliekama. Todėl nagrinėjimu atveju esminis ginčas yra kilęs ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl sklypo suformavimo ir registravimo, tam, kad galėtų būti įgyvendinama Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patikėjimo teisė į rezervato žemę.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos patikėjimo teisė į rezervato žemę, atsiradusi Seimo 2002-04-23 nutarimo Nr. IX-861 pagrindu, negali būti formaliai įgyvendinama, nes Seimo nutarimu nėra suformuotas ir įregistruotas žemės sklypas. Kaip jau buvo minėta patikėjimo teisės turinys, pasireiškia šios teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ar disponavimo teises, t.y. daiktines teises, numatytas Civilinio kodekso 4.20 str. Civilinio kodekso 1.109 str. yra numatyta, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas (CK 1.1 str. 2 d.). Nurodytas išvadas patvirtina 1996-09-24 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 13 str. numatytos daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo sąlygos (1. Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. 2. Tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai. Ši nuostata netaikoma registruojant valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę bei nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą kaip juridinį faktą.).

Pagal Žemės įstatymo 32 str. 3 d. apskrities viršininkas apskrities teritorijoje: 4) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja žemėtvarkos darbus, kurių reikia formuojant valstybinės žemės sklypus <...>; 10) šio Įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka nustato žemės servitutus; 11) įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui valstybinės žemės sklypams įregistruoti; 13) atlieka kitų įstatymų nustatytas funkcijas dėl žemės fondo valstybinio valdymo ir žemės naudojimo reguliavimo.

Žemės įstatymo 37 str. 6 d. yra numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka <...> formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 str. 1 d. yra numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja privačios žemės sklypų savininkai, apskrities viršininkas, kai formuojami ir pertvarkomi valstybinės žemės sklypai <...>. Žemės įstatymo 40 str. 6 d. yra numatyta, kad pagal žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre; suformuotų žemės sklypų kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą.

2002-06-27 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo Nr. VIII-1746 7str. 4 d. yra numatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 1 d. yra numatyti žemės sklypų duomenys, kurie turi būti įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą (3) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis; 4) žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis; 5) žemės sklypo plotas; 6) žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemė ir kita nenaudojama žemė; 7) žemės plotas su melioracijos įrenginiais: nusausinta žemė; drėkinama žemė; 8) žemės ūkio naudmenų kokybės įvertinimas, išreikštas našumo balu; 9) žemės naudojimo specialiosios sąlygos ir saugomų teritorijų apsaugos reglamentai; 10) saugomos teritorijos, kurioje yra kultūros paminklų ir kultūros vertybių, duomenys; 11) žemės sklypo vertės, nustatytos Vyriausybės nustatyta tvarka; verčių nustatymo datos; 13) žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; 15) kiti teisės aktų nustatyti duomenys).

Vadovaujantis nurodytais teisės aktais Apskrities viršininkas, organizuodamas valstybinės žemės sklypo suformavimą ir registravimą, turėjo kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl minėtų duomenų, būtinų nurodyti kadastre registruojant naują žemės sklypą, išskyrus duomenis, kuriuos nustato pagal teisės aktus Apskrities viršininkas. Ankščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Apskrities viršininkas, vadovaudamasis 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 33 p., kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu atlikti šio nutarimo 32 p. numatytus veiksmus.

1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 reglamentuoja naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Šio nutarimo 33 p. yra numatyta, kad kai žemės sklypą mieste išnuomoja apskrities viršininkas, žemėtvarkos skyrius, gavęs šių Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui šių dokumentų kopijas su lydraščiu ir prašo atlikti šių Taisyklių 32 punkte nurodytus darbus. 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 32 p. yra numatyta, kad kai žemės sklypą išnuomoja savivaldybės taryba, savivaldybės administracijos direktorius, gavęs šių Taisyklių 31 punkte nurodytus dokumentus, pagal teritorijų planavimo dokumentą atlieka šiuos darbus: 32.1. parengia prašomo išnuomoti žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka (kai pateikta tik žemės sklypo plano kopija iš nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Kai žemės sklype, be gyvenamojo namo ir jo priklausinių, yra ir kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų atskirais objektais, žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas jų plotas; 32.2. pasiūlo žemės nuomos terminą, atsižvelgdamas į šiame žemės sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; 32.3. nurodo prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nustatytus pagal teritorijų planavimo dokumentą, taip pat pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, pagal savivaldybės teritorijos ar jos dalies (miesto ar miestelio) bendrąjį ar specialųjį planą numatytus teritorijai, į kurią patenka išnuomojamas žemės sklypas, jeigu žemės sklype esančių statinių ar įrenginių tiesioginė paskirtis neatitinka bendrajame ar specialiajame plane numatytos paskirties, būdo ir (ar) pobūdžio. Žemės sklypo naudojimo būdas teritorijų planavimo dokumente nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsniu, o žemės sklypo pobūdis – žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu patvirtintu žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašu; 32.4. nurodo prašomam išnuomoti žemės sklypui taikytinas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas; 32.5. nustato kitus prašomo išnuomoti žemės sklypo naudojimo apribojimus ir sąlygas; 32.6. pateikia apskrities viršininkui pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo; 32.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo žemės sklypo vertę; 32.8. pagal savivaldybės tarybos patvirtintus žemės nuomos mokesčio tarifus ir nuomos mokesčio mokėjimo terminus apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str., 1999-03-09 Vyriausybės nutarimo Nr. 260 turinys patvirtina, kad Apskrities viršininkas, kreipdamasis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu atlikti šio nutarimo 32 p. numatytus veiksmus, prašė nustatyti daugiau duomenų negu yra numatyta pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str., registruojant žemės sklypą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005-12-28 sprendimu įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32.1-32.6 punktuose nurodytus veiksmus, nustatant Vilniaus pilių valstybinio kultūros rezervato direkcijai perduodamo žemės sklypo duomenis (I t., b.l. 49-55). Sprendimas yra įsiteisėjęs. Administracinių bylų teisenos įstatymo 14 str., 96 str. 4 d. nustato įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą bei res judicata galią. Todėl galiojant šiam teismo sprendimui negali būti šalims nustatyti įpareigojimai kitokia tvarka spręsti valstybinės žemė sklypo formavimo klausimą. Dėl nurodytų motyvų, galiojant 2005-12-28 sprendimui, negali būti patenkintas pareiškėjo Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos reikalavimas vadovaujantis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatomis, suformuoti bei Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įregistruoti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato žemės sklypą.

Šioje byloje ginčijami sprendimai yra priimti vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismas 2005-12-28 sprendimą, tačiau tai nepaneigia galimybės svarstyti šių administracinių sprendimų teisėtumą.

Ankščiau aprašyti bylos dokumentai patvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (1, 2 p.) nustatytas dviejų žemės sklypų plotas yra mažesnis negu yra nustatytas Seimo 2002-04-23 nutarimu Nr. IX-861. Esant galiojančiam ir nepakeistam Seimo nutarimui mažesnio rezervato ploto nustatymas yra neteisėtas, nes prieštarauja nurodytam aukštesnės galios teisės aktui, kuris nustato rezervato ribas kaip vientisą teritoriją. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. nuostatos, numato aplinkybes, trukdančias pažymėti nekilnojamąjį daiktą Kadastro nuostatų nustatyta tvarka nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kurias nurodo ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Prieš pažymint nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekilnojamojo daikto ribas patikrinama, ar: 1) nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje; 2) žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja, išskyrus atvejus, kai šių žemės sklypų ribos Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atliekant kadastrinius matavimus nustatytos tiksliau; 3) žemės sklypo ribos nekerta administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu ar administracinių vienetų, kadastro vietovių ir blokų ribų tikslumu; 4) žemės sklypo ribos nekerta su šio sklypo ribomis besiribojančių kelių ar hidrografijos objektų ribų dėl priežasčių, nesusijusių su nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiui naudojamos kartografinės medžiagos tikslumu.). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str. 4 d. numatytos aplinkybės negali būti pagrindu nevykdyti reikalavimo dėl įstatymo nustatyta tvarka nustatyto rezervato ploto sklypo suformavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (1.2, 5.2 p.) nustatyta pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė. Pagal Žemės įstatymo 28 str. 1 d. 1 p. rezervatai yra priskiriami konservacinės paskirties žemei; pagal Žemės įstatymo 28 str. 2 d. Konservacinės paskirties žemei priskiriami žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą naudojimo būdą skirstomi į: 1) gamtinių rezervatų žemės sklypus; 2) kultūros paveldo objektų žemės sklypus. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 29 p. rezervatuose nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis nutraukiant juose ūkinę veiklą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius nepagrįstai vadovavosi Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 32.3 p. nuostata dėl žemės sklypo naudojimo būdo nustatymo vadovaujantis Žemės įstatymo 29 str., reglamentuojančiu teisinius santykius dėl kitos paskirties žemės. Šis teisės aktas buvo taikomas pagal analogiją, todėl tos nutarimo nuostatos, kurios akivaizdžiai neatitiko, atliekamų veiksmų tikslo, negalėjo būti taikomos. Dėl nurodytų motyvų, šioje dalyje ginčijamas įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neteisėtai nustatęs pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, neteisingai nustatė naudojimo būdą ir pobūdį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-03-17 įsakymą Nr. D1-151 „Dėl žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos patvirtinimo“ žemės naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi atsižvelgiant į nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Šiame teisės akte numatyti kitos paskirties žemei ir konservacinės paskirties žemei yra nurodomi skirtingi žemės naudojimo paskirties būdas, pobūdis bei teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio turinys.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (1.3, 5.3 p.) nustatyti urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos. Nurodyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo duomenys nustatomi teritorijų planavimo proceso metu (Teritorijų planavimo įstatymo 23 str.), nėra numatyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 p., kurio nuostatas vykdė savivaldybės administracijos direktoriaus priimdamas ginčijamą įsakymą. Todėl institucija neturėjo teisinio pagrindo ginčijamu įsakymu nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (1.4, 5.4 p.) nustatytos taikytinos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime Nr. 343. Šioje įsakymo dalyje nėra nustatytos Vyriausybės 1992-05-12 nutarime numatytos Rezervatų apsaugos zonos (XLVI). Todėl oficialiuose dokumentuose – nekilnojamojo turto registro išrašuose nėra informacijos apie ginčo teritorijos priskyrimą vienai iš saugomų teritorijos sistemos rūšių – rezervatui (saugomų teritorijų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 6,7 str.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai ar kiti dokumentai, parengti remiantis šio duomenų banko duomenimis, yra vienintelė oficiali informacija, įrodanti nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre faktą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 37 str. 2 d.). Nekilnojamojo turto registre prie sklypų specialiųjų naudojimo sąlygų yra nurodytos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorija ir apsaugos zonos, sąlygos įregistravimo pagrindas nurodytas Apskrities viršininko 2008-10-09 įsakymas. Informacija apie žemės naudojimo apribojimus yra nurodyta tik kadastro duomenyse prie nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos teritorija ir apsaugos zonos (XIX sk.), kur yra nuoroda, kad sklypas tvarkomas pagal Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato nuostatus (III t., b.l. 159). Dėl nurodytų motyvų, pagal minėtus suformuoto sklypo duomenis, šiam sklypui nebūtų teisinio pagrindo taikyti rezervatų veiklą reglamentuojančias ankščiau minėtas teisės normas. Toks sklypo duomenų nustatymas yra nesuderinamas su visais ankščiau minėtas teisės aktais dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato steigimo bei jo veiklos reglamentavimo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamo įsakymo 2, 6 punktais nustatė naudojimosi žemės sklypų, nurodytų 1 ir 5 punktuose, dalis statiniams eksploatuoti. Vyriausybės atstovas neprašo naikinti nurodytų įsakymo punktų, tačiau panaikinus punktus dėl sklypo ploto ir kitų duomenų nustatymo negali būti palikta neginčijama dalis įsakymo. Įsakymu atlikti veiksmai, kuriais siekiama suformuoti sklypą, yra susiję, todėl panaikinus vienus veiksmus, susijusius su žemės sklypų duomenų nustatymu, negali būti palikta galioti dalis įsakymo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamo įsakymo 3, 7 punktais pasiūlė Vilniaus apskrities viršininkui suteikti teisę naudotis 1 punkte nurodytu žemės sklypu nustatytomis dalimis, atsižvelgiant į šiame sklype esančių statinių ir įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę; 4, 8 punktais nustatė, kad sklypo Nr. 1 naudotojai su Miesto plėtros departamento parengtais žemės sklypo dokumentais (duomenimis) privalo kreiptis į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl žemės sklypo nustatytomis dalimis panaudos sutarties sudarymo. Ginčijamo įsakymo 3, 4 punktais buvo atlikti veiksmai numatyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 p. 32.2 p. Šis teisės aktas buvo taikomas pagal analogiją, todėl tos nutarimo nuostatos, kurios neatitiko, atliekamų veiksmų tikslo, negalėjo būti taikomos. 3, 4, 7, 8 punktuose numatyti veiksmai yra susiję su valstybinės žemės disponavimu. Pagal ankščiau minėtus teisės aktus disponuoti rezervato žeme turi teisę tik rezervato direkcija, įgyvendindama vieną iš patikėjimo teisės turinio elementų. Tiek ankščiau minėtos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, tiek Žemės įstatymo normos patvirtina, kad savivaldybės turi teisę disponuoti žeme, jeigu ji yra perduota savivaldybei. Apskrities viršininkas, atlikdamas šiuo atveju valstybinės žemės administravimą dėl sklypo formavimo, jokių disponavimo žeme teisių neturi. Todėl ginčijamo įsakymo nuostatos dėl siūlymo apskrities viršininkui atlikti veiksmus, susijusius su rezervato ribose esančios žemės disponavimu, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 priimtas įsakymas Nr. 30-1880, kuriuo 2008-09-11 įsakymas papildytas 10 punktu, kuriuo pasiūlyta Vilniaus apskrities viršininkui žemės sklypo Nr. 1 panaudos sutartyje nustatyti apribojimą, kuris užtikrintų laisvą patekimą į žemės sklypo dalis, nurodytas 2 punkte. Ši nuostata yra neatsiejamai susijusi su ankščiau nagrinėtu 2008-09-11 įsakymo turiniu, todėl negali būti pripažinta teisėta. Be to, ši nuostata taip pat tiesiogiai numato Apskrities viršininko veiksmus, susijusius su žemės disponavimu. Dėl ankščiau minėtų motyvų tokia nuostata yra neteisėta.

Dėl nurodytų motyvų atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama ginčijamą įsakymą, pažeidė teisėtumo principą, numatytą Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p., kur yra numatyta, jog šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Todėl ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t.y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apskrities viršininkas, priėmė šioje byloje ginčijamą 2008-10-09 įsakymą, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymu Nr. 30-1800 ir 2008-09-23 įsakymu Nr. 30-1880. Panaikinus administracinį sprendimą, kurio pagrindu priimtas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas, šis įsakymas negali būti paliktas galioti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis ankščiau minėtais teisės aktais Apskrities viršininkas privalėjo organizuoti valstybinės žemės sklypo suformavimą ir registravimą nekilnojamojo turto registre Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vardu patikėjimo teise, kuri atsiranda Seimo 2002-04-23 nutarimo Nr. IX-861 pagrindu bei įstatymo pagrindu. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 str. yra numatyta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Apskrities viršininkas nenurodė būtinos informacijos ir nepateikė visų dokumentų, reikalingų direkcijos patikėjimo teisės į žemę registravimui. Apskrities viršininkas, nepaisydamas nurodytų teisės aktų, sklypą įregistravo valstybinės žemės patikėjimo teise Vilniaus apskrities viršininko administracijos vardu, šios institucijos priimto 2008-10-09 įsakymo pagrindu. 2008-10-09 įsakymas yra tik sklypo suformavimo pagrindas, bet ne valstybinės žemės patikėjimo teisės atsiradimo pagrindas. Todėl ši informacija turi būti nurodyta įsakyme dėl sklypo suformavimo, nes šiuo įsakymu yra kreipiamasi dėl sklypo įregistravimo bei nekilnojamojo turto registro tvarkytojui turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys valstybinės žemės patikėjimo teisės atsiradimą - Seimo 2002-04-23 nutarimas Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo". Dėl nurodytų motyvų, ginčijamas Vilniaus apskrities viršininko įsakymas yra neteisėtas iš esmės, t.y. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl yra naikinamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinamas yra reikalavimas įpareigoti VĮ „Registrų centras“ išregistruoti iš Nekilnojamojo turto kadastro bei registro Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-09 įsakymu Nr. 2.3-12921-(01) suformuotus bei įregistruotus du žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 str. 1 d. yra numatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas. Pateikus Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui dokumentus, šiuo atveju įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl dokumento, kurio pagrindu sklypas įregistruotas, panaikinimo, registro tvarkytojas turėtų išregistruoti sklypą be teismo įpareigojimo. Ši pareiga yra numatyta įstatyme ir šiuo teismo sprendimu nėra pagrindo konstatuoti, kad registro tvarkytojas ateityje nevykdys arba netinkamai vykdys minėtą įstatymo pareigą. Pažymėtina, kad pareiškėjas ir nenurodo aplinkybių, patvirtinančių, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, registruodamas ginčo sklypus būtų buvęs atlikęs neteisėtus veiksmus ir byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo konstatuoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų neteisėtumą bei įpareigoti teismo sprendimu atlikti veiksmus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,

nusprendė:

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje institucijos prašymą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymą Nr. 30-1800 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T.Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“, išskyrus įsakymo 9 punktą, kuriuo pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-11-08 įsakymas Nr. 30-2080 „Dėl sklypų tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų nustatymo“.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-09-23 įsakymą Nr. 30-1880 „Dėl administracijos direktoriaus 2008-09-11 įsakymo Nr. 30-1800 „Dėl žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių duomenų ir naudojimosi dalių nustatymo“ pakeitimo“.

Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos prašymą tenkinti dalinai.

Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-10-09 įsakymą Nr. 2.3-12921-(01) „Dėl valstybinės žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 tarp T. Vrublevskio, Arsenalo, T. Kosciuškos, Olandų, Krivių, Barboros Radvilaitės ir Šventaragio gatvių, Vilniuje, suformavimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre“.

Kitoje dalyje Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta MiliuvienėLiudmila ZaborovskaVeslava Ruskan