- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-437-324/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė, Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- N. T.
- Ieškovas
- S. Š.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo N. T. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5144-714/2019 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui N. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo N. T. priešieškinį ieškovei S. Š. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, institucija išvadai teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašė nustatyti sūnaus T. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis po 150 Eur kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo dienos iki jo pilnametystės, lėšų uzufruktoriumi paskiriant ieškovę; nustatyti kad atsakovas bendrauja su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas jį 19 val. ir grąžindamas sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad santykiai su atsakovu nesiklostė tvarkingai, todėl šalys kartu negyvena. Šiuo metu ieškovė viena augina sūnų T. T.. Atsakovas vaiku nesirūpina, todėl jis auga su ieškove ir tik ji gali užtikrinti bent minimaliai padorias gyvenimo sąlygas. Ieškovė netrukdys atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime, kiek tai neprieštaraus jo interesams. Ieškovės skaičiavimu, vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį būtina suma negali būti mažesnė nei 300 Eur.
3. Atsakovas priešieškiniu prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu; iš ieškovės priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečio sūnaus išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad šalys nebuvo sudariusios santuokos, tačiau iki 2018 m. lapkričio mėn. gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus T. T.. 2018 m. lapkritį ieškovė su sūnumi išsikraustė gyventi pas savo motiną. Atsakovas nuo pat sūnaus gimimo juo labai rūpinosi, stengėsi jį užimti įvairiomis veiklos, lavinti, pradžiuginti. Po ieškovės išsikraustymo, atsakovas stipriai išgyveno, kadangi ji neatskleidė, kur išvežė sūnų. Šiuo metu su sūnumi matosi savaitgaliais, tačiau ieškovė ne visuomet sutinka su sūnaus lankymo sąlygomis, neatsiliepia į atsakovo skambučius, nesitaria dėl sūnaus ugdymo ir kitų aplinkybių. Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su atsakovu, nes toks gyvenamosios vietos nustatymas atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Ieškovė neturi pastovios gyvenamosios vietos, neketina sūnaus leisti į darželį, kur vaikas turėtų socializuotis, neveda berniuko pas logopedą. Ieškovės namuose yra dažnai girtaujama, namuose, kuriuose šiuo metu gyvena ieškovė su sūnumi, gyvena daug kitų asmenų, sūnus neturi savo erdvės, jam galimai neužtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos. Sūnus gyvena atskirtyje nuo bendraamžių, negauna tinkamo išsilavinimo. Atsakovas sūnui skiria daugiau dėmesio, tarp jų atsiradęs glaudesnis ryšys, nei tarp vaiko ir ieškovės. Sūnaus išlaikymui prašo priteisti iš ieškovės po 80 Eur kas mėnesį, atsižvelgiant į nedideles ieškovės pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Nepilnamečio vaiko T. T. gyvenamąją vietą nustatė su jo motina (ieškove). Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. T. kas mėnesį mokamomis išmokomis po 150 Eur nuo 2019 m. birželio 25 d. iki vaikui sueis pilnametystė. Nepilnamečiui T. T. išlaikymui priteistų piniginių lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę. Nustatė nepilnamečio T. T. bendravimo tvarką su jo tėvu (atsakovu), pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką 19.00 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą; pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, atsakovo bendravimo laikas ir vieta gali būti keičiami, be to atsakovas gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, gauti iš ieškovės informaciją apie sūnų. Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 115 Eur žyminio mokesčio ir 182 Eur išlaidų, susijusių su ieškovės teisiniu atstovavimu. Konstatavo, kad sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai.
6. Nustatė, kad nepilnametis T. T., kuriam dabar (duomenys neskelbtini) amžiaus, nuo gimimo gyveno su savo tėvais ir su vyresniu broliu, o nuo 2018 metų lapkričio mėnesio gyvena su ieškove ir vyresniuoju broliu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių taptų būtina keisti vaiko gyvenamąją vietą. Teismas padarė išvadą, kad šiuo metu nepilnamečio T. T. interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Bendradarbiaudami vaiko tėvai tarpusavio sutarimu galėtų daugiau duoti savo vaikui, kai vienas iš tėvų kompensuoja tai, ko kitas tėvas ar motina tam tikru laiku vaikui negali duoti objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į berniuko amžių, poreikius, vaiko ir jo tėvų gyvenimo lygį, į bendrą pragyvenimo lygį šalyje, ekonominę situaciją, nuolat didėjantį vartotojų kainų indeksą, 150 Eur vieno iš tėvų mokama suma vienam vaikui per mėnesį išlaikyti būtų pakankama tik optimaliems tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti. Teismas pripažino, kad 150 Eur suma nėra pernelyg didelė vaiko išlaikymui, o tas tėvas, ar motina, kuris vienas augina vaiką, faktiškai patiria dar didesnes išlaidas, susijusias su vaiko išlaikymu, kurios ne visada gali būti numatytos, neskaičiuojant kasdienio rūpinimosi vaiku ir jo priežiūros kaštų. Ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su sūnumi, tačiau tarp šalių būtent dėl to kyla nesutarimų, todėl teismas nustatė bendravimo tvarka, kurią pagal kurią atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, penktadienį pasiimdamas vaiką 19 val. ir grąžindamas jį sekmadienį 18 val. į jo gyvenamąją vietą; pagal šalių susitarimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir interesus, atsakovo bendravimo laikas ir vieta gali būti keičiami, be to, atsakovas gali bendrauti su sūnumi telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, gauti iš ieškovės informaciją apie sūnų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. pirmosios instancijos teismas nevertino ir neanalizavo abiejų vaiko tėvų gyvenimo sąlygų skirtumo ir galimybės realiai suteikti sūnui geresnes gyvenimo sąlygas. Ieškovė su abiem vaikais gyvena viename kambaryje. Atsakovas turi geresnes sąlygas vaikui augti ir vystytis, su juo gyvendamas sūnus turėtų atskirą kambarį, individualią erdvę, būtų aprūpintas visomis priemonėmis tobulėti, žaisti, vystytis. Atsakovo pajamas sudaro apie 600-700 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, atitinkamai yra didesnė galimybė visapusiškai aprūpinti sūnų kasdieninėje buityje ir veikloje. Sūnui būtina logopedo pagalba, tačiau ieškovė be priežasties nesirūpina, kad sūnus lankytųsi pas logopedus ir vėliau nebūtų dar didesnė atskirtis bendraujant su bendraamžiais bei ruošiantis mokyklai. Vaiko motina nesitaria dėl sūnaus ugdymo ir kitų aplinkybių, tokia situacija kelia baimę dėl vaiko ateities, jo saugumo.
7.2. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje nėra patogumų, vandens. Išvadoje nurodoma, kad pas atsakovę buvo nustatyti 5 rizikos veiksniai, tačiau teismas nesiaiškino, kokie tie veiksniai. Teismas netikrino aplinkybės, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra dažnai girtaujama. Name, kuriame dabar glaudžiasi ieškovė su sūnumi, gyvena daug kitų asmenų (sūnus neturi savo erdvės). Teismas privalėjo būti aktyvus, tačiau atsakovui nesuteikė teisių šių aplinkybių išsiaiškinti užduodant klausimus vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui. Teismas be pagrindo, neatsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove. Prioriteto lyties pagrindu neturėtų būti, nes sūnus jau nėra kūdikis, be to, tarptautiniai teisės aktai suteikti prioritetą motinai vien lyties pagrindu draudžia.
7.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ieškovė niekuomet nedirbo ir neketina dirbti, jai palankiau gyventi iš „vaiko pinigų“. Ji turi žalingų įpročių (rūko, vartoja alkoholį), toks pavyzdys yra kenksmingas sūnui. Augdamas aplinkoje, kurioje asmenys gyvena iš pašalpų, nelavina savo gebėjimų, nesistengia dėl geresnių gyvenimo sąlygų, turi žalingų įpročių, sūnus galimai negalėtų tinkamai integruotis į visuomenę ir turėti kitokį gyvenimą, nei ieškovė. Matant žalingų įpročių turinčius asmenis, sūnui formuojamas netinkamas požiūris į sveikatą. Matant išgėrusius, neprognozuojamus asmenis, sūnus galimai yra traumuojamas, turi gyventi baimėje.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismas nustatė sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, nors sprendime nurodė, kad vaikui nėra galimybės lankyti darželio. Sūnus turėtų pradėti socializuotis, pagerėtų kalbėjimo įgūdžiai, vaikas bendrautų su bendraamžiais. Šalia atsakovo namų yra darželis, į kurį galima būtų leisti berniuką.
7.5. Atsakovas neprieštarautų dėl dažnesnio sūnaus ir mamos bendravimo grafiko nustatymo. Nustačius nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, turėtų būti keičiama sprendimo dalis dėl išlaikymo sūnui priteisimo. Sūnaus išlaikymui ieškovas prašė priteisti iš vaiko motinos 80 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis išmokomis iki jo pilnametystės, atsižvelgiant į nedideles ieškovės pajamas.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas skyrium gyvenančių šalių nepilnamečio vaiko vietą pagrįstai nustatė su motina.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-320/2006, 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004, 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis, būti apsaugotas nuo suaugusiųjų kasdienių rūpesčių ir pan. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, CK 3.174 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nurodytą vertinimą atliko netinkamai.
13. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateiktoje medžiagoje apie ieškovės S. Š. šeimą užfiksuota, jog 2019 m. vasario 21 d. skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas apie galimą vaikų teisių pažeidimą S. Š. šeimoje. 2019 m. sausio 23 d. buvo vertinami grėsmės lygiai jos vaikams T. T. ir K. Š.. Grėsmės lygiai nenustatyti, nenustačius nei vieno aukštos rizikos veiksnio ir nustačius ne mažiau kaip penkis kitus galimus rizikos veiksnius. (duomenys neskelbtini) informavo, kad duomenų apie netinkamą ieškovės gyvenimo būdą, netinkamą vaikų priežiūrą neturi, socialinės paslaugos šeimai neteikiamos nenustačius poreikio. Pateikti 2019 m. liepos 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tikrinimo aktai, kuriuose įvertintos buities sąlygos. 2019 m. rugpjūčio 12 d. akte nurodyta, jog 2019 m. sausio 23 d. buvo vertinti grėsmės vaikams lygiai, vertinimo metu nustatyti mažiau nei penki kiti galimi rizikos veiksniai.
14. Nei 2019 m. rugpjūčio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje, nei rugsėjo 9 d. ir lapkričio 11 d. teismo posėdžiuose, nors visuose juose dalyvavo vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės, nebuvo aiškinamasi, kokie yra tie penki kiti galimi rizikos veiksniai. Teisėjų kolegija pažymi, jog šių veiksnių buvimo faktą 2019 m. lapkričio 11 d. teismo posėdyje akcentavo atsakovo atstovė, nurodydama, kad nėra aišku, kas juos sudaro, kad dėl jų turinio nebuvo pateiktas klausimas vaiko teisių apsaugos institucijos atstovei, tačiau faktiškai nesiekdama šią aplinkybę išsiaiškinti. Išklausius nurodytų teismų posėdžių garso įrašų nustatyta, jog penkių galimos rizikos veiksnių neįvardijo ir jų turinio neatskleidė nei vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė, nei kiti bylos dalyviai, klausimo apie rizikos veiksnius sudarančias aplinkybes išvadą teikiančios institucijos atstovei nepateikė ir teismas.
15. Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančio CPK XIX skyriaus normose yra įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).
16. Byloje nesant Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos, sudaromos pagal 2019 m. galiojusį Grėsmės vaikiui lygių kriterijų ir grėsmės vaikui lygio nustatymo tvarkos aprašą, patvirtintą LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A1-221, ieškovės šeimai nustatytus penkis rizikos veiksnius sudarančių aplinkybių neįvardijus kituose procesiniuose dokumentuose ir jų netyrus teismo posėdžiuose, apsiribojant ne visais šeimos gyvenimo faktoriais pagrįsta vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės išvada apie būtinybės keisti vaiko gyvenamąją vietą nebuvimą, apeliacinio proceso metu nėra galimybės įvertinti apelianto argumentų dėl nepilnamečiam vaikui žalingos aplinkos (ieškovės rūkymo ir alkoholio vartojimo, vaiką namuose supančių kitų girtaujančių, neprognozuojamų asmenų). Pažymėtina ir tai, kad nei šalys, nei teismas nebuvo aktyvūs nustatant ir kitas su nepilnamečio vaiko gyvenamosios aplinkos sąlygomis susijusias aplinkybes, t. y., kvestionuodamas ieškovės pastangas rūpintis vaiko sveikata, apeliantas neteikė jokių medicininių duomenų apie vaiko būklę ir netinkamą motinos rūpinimąsi sūnaus sveikata, logopedo paslaugų poreikį, ieškovė naujo būsto statybą grindė ne rašytiniais įrodymais, o tik savo motinos parodymais (CPK 177 straipsnio 3 dalis).
17. Nesant nurodytų duomenų, bylos išnagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme negalimas, todėl sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2013).
18. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sietina su vertinimu, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl, perduodant bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakytina.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.